aA
Kai praėjusiais metais įtariamas Kinijos šnipas buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms, Teisingumo departamentas gyrė Belgijos valdžios institucijų suteiktą „didžiulę pagalbą“.
„Bloomberg“: pačioje Europos širdyje – šnipų gūžta
© Scanpix

Remiantis JAV kaltinimais, Xu Yanjunas buvo areštuotas Belgijoje po to, kai nuvyko ten susitikti su kontaktiniu asmeniu, „ketindamas aptarti ir priimti įslaptintą informaciją, kurios buvo prašęs“.

Xu buvo apkaltintas ekonominio šnipinėjimo bandymu, o pagrindinis jo tikslas buvo „GE Aviation“. Byla vis dar nagrinėjama.

Sakytum, Belgija – mažai tikėtina slėptuvė Kinijos šnipui. Tačiau anot valstybinės žvalgybos agentūros (VSSE), tai – tikra šnipų gūžta. Ji tvirtina, kad Belgijoje šnipų yra ne mažiau nei Šaltojo karo metais, o Briuselis yra jų „šachmatų lenta“.

Belgija – Europos Sąjungos institucijų ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos būstinės namai – potencialiems šnipinėtojams iš tiesų turi ką pasiūlyti. Čia susitinka ir idėjomis bei gandais dalijasi diplomatai, įstatymų leidėjai ir kariškiai, o strateginė Belgijos lokacija Kinijai patraukli tuo, kad leidžia skleisti įtaką visai Europai.

„Jau vien tai, kad pas mus įsikūrusios tokios tarptautinės institucijos kaip NATO ir Europos Sąjunga, savaime paverčia Belgiją Kinijos taikiniu, – teigia Bruno Hellendorffas, Briuselio Egmonto karališkojo tarptautinių santykių instituto mokslo darbuotojas. – Visiems žinoma, kad Briuselyje dirba daugybė šnipų, o šiais laikais pagrindinis ir vis didėjantis rūpestis yra Kinijos užsakytas šnipinėjimas.“

Vasario mėnesį Vokietijos laikraštis „Die Welt“ pacitavo iki tol neskelbtą ES užsienio ir diplomatinio sparno, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), vertinimą, esą Briuselyje dirba maždaug 250 Kinijos šnipų – netgi daugiau nei Rusijos.
Kinijos pasiuntinybė Europos Sąjungoje atsakė, kad yra „giliai sukrėsta“ dėl tokių „nepagrįstų“ pranešimų. „Kinija gerbia visų šalių suverenitetą ir nesikiša į kitų šalių vidaus reikalus“, – pabrėžė ji.

Ir vis dėlto iškyla vis naujų incidentų. VUB Briuselio universiteto Konfucijaus instituto direktoriui kinui spalio mėnesį buvo uždrausta aštuonerius metus vykti į Šengeno erdvę po to, kai jis buvo apkaltintas šnipinėjimu – nors pats savo kaltę neigia.

Įžvalgos apie Kinijos taikomus metodus reziumuojamos kaltinamajame akte Xu Yanjunui, į kurio pareigas, kaip įtariama, įėjo komercinių paslapčių išgavimas iš aviacijos ir kosminių technologijų kompanijų JAV ir „visoje Europoje“.

Jis naudojo slapyvardžius ir kvietė ekspertus į apmokamas keliones į Kiniją skaityti paskaitas Nankino aeronautikos ir astronautikos universitete, kurį valdo informacijos ministerija. Jis užtikrindavo, kad taikiniai atsigabentų ir darbinį kompiuterį, iš kurio būdavo nutekinami duomenys.

JAV tebėra pagrindinis Pekino šnipinėjimo veiksmų tikslas: FTB vadovas liepos mėnesį pranešė, kad Kinija mėgina „mūsų sąskaita prasivogti kelią iki ekonominių kopėčių viršaus“. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia ir Europa, o vadinamosios Kinijos interferencijos atvejų jau buvo užfiksuota Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Kinai tampa kur kas aktyvesni nei buvo prieš 10 ar 20 metų“, – pažymi Charlesas Partonas, buvęs Didžiosios Britanijos diplomatas, turintis daugiau nei du dešimtmečius darbo Kinijoje patirties.

Šnipinėjimas yra „tolimasis spektro galas“ kalbant apie interferenciją, kuri svyruoja nuo ryšių mezgimo akademinėse bendruomenėse iki „technologijų nutekinimo“ – duomenų, kurie vėliau siunčiami į Kiniją, rinkimo, teigia Ch. Partonas, Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

Belgijos elitas Kinijos atžvilgiu iš esmės yra nusiteikęs palankiai. Susiskaldžiusi politinė sistema neleidžia sukurti vieningos strategijos – praėjus šešiems mėnesiams po rinkimų vyriausybės vis dar nėra. Šį mėnesį į Kiniją vykusioje delegacijoje dalyvavo keturi ministrai, atsakingi už prekybos ryšius: federalinis ministras ir po vieną iš olandiškai kalbančios Flandrijos, frankofoniškos Valonijos ir Briuselio.

Nors Europos Sąjunga laikosi vis skeptiškesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu – atsisakydama savo naivumo, kaip pastebi vienas aukštas Europos pareigūnas, – Belgija atveria vartus Kinijos investicijoms strateginėse srityse, nuo energetikos iki laivybos ir technologijų. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Belgija reaguoja į Kinijos pakilimą „pragmatiškai“, pabrėždama jos pranašumus tokiose srityse kaip logistika, bet sykiu užtikrindama, kad būtų „rūpinamasi projektų tvarumu ir tarptautinių standartų laikymusi“.

„Jie turi labai pažangių technologijų, kurios rūpi Kinijai, – Belgijos patrauklumą kinams aiškina Wangas Yiwei, Renmino universiteto Tarptautinių reikalų instituto direktorius ir buvęs Kinijos diplomatas, įsikūręs Briuselyje. – Per Briuselį galima pasiekti Europą ir netgi Jungtines Valstijas.“

Jis pažymi, kad Kinijos inovacijos sparčiai vejasi JAV, o kalbos apie pramoninį šnipinėjimą yra perdėtos.

Visos valstybės stengiasi laimėti širdis ir protus, o įtakos plėtimas yra teisėta diplomatinė veikla. Tačiau egzistuoja ir pilkoji zona, todėl gali būti „sunku atskirti Kinijos valstybės veiksmus nuo kur kas plačiau nusidriekusio įtakos sklaidos tinklo“, pabrėžiama Europos užsienio reikalų tarybos 2017 m. ataskaitoje.

Brechtas Vermeulenas, iki šių metų ėjęs Belgijos federalinio parlamento vidaus reikalų komiteto pirmininko pareigas, prisijungė prie asamblėjos Kinijos draugystės grupės netrukus po to, kai 2014 m. buvo išrinktas Flandrijos nacionalistinės partijos N-VA (tuometinės didžiausios valdančiosios koalicijos partijos) įstatymų leidėju.

Per penkerių metų kadenciją B. Vermeulenas keletą kartų vyko į Kiniją, kur pareigūnai pristatė jam technologinę pažangą dirbtinio intelekto, veidų atpažinimo ir kibernetinio saugumo srityse. Per tą laiką N-VA politika pasikeitė: iš pradžių simpatizavusi Taivano ir Honkongo pastangoms išlaikyti atstumą nuo Kinijos, galiausiai ji tapo tuo, ką B. Vermeulenas vadina „realpolitika“.

„Manau, turėtume atverti kinams daugiau durų ir pažiūrėti, kaip jie reaguos, – teigė jis interviu Flandrijos mieste Gente. – Jeigu jie atvers ir savo duris, tai bus naudinga abiem pusėms. Žinoma, mes esame maža šalis, o Kinija didžiulė. Tačiau jei žengsime pirmą žingsnį ir sulauksime atsakomosios reakcijos, tada galėsime tęsti žingsnį po žingsnio.“

Vis dėlto yra ženklų, kurie rodo, jog Belgijos valdžia suvokia galimas grėsmes.

2016 m. Kinijos „State Grid Corp.“, kurioje dirba daugiau žmonių, nei Briuselyje yra gyventojų, panoro įsigyti akcijų paketą energetikos kompanijoje „Eandis“. Paskutinę minutę nutekinti žvalgybos dokumentai paragino būti „ypač atsargiems“, nurodant riziką, kad belgiškomis technologijomis gali pasinaudoti Kinijos kariuomenė, ir planuotas akcijų pardavimas galiausiai neįvyko.

Santykiai su Kinijos įtakos aparatu kelia įvairių rizikų.

Filipas Dewinteris, kraštutinių dešiniųjų „Vlaams Belang“ partijai atstovaujantis įstatymų leidėjas, buvo tiriamas dėl ryšių su organizacija, kuri, kaip įtariama, šnipinėjo Kinijai.

Galiausiai buvo nustatyta, kad F. Dewinteris jokio nusikaltimo nepadarė. „Galbūt per daug pasitikėjau kai kuriais žmonėmis“, – vasario mėnesį prisipažino jis laikraščiui „De Morgen“, pridurdamas, kad dabar yra „labiau informuotas“ apie Kinijos šnipinėjimą ir būtinybę „būti atsargiam“.

Nors Belgijoje Kinijos atžvilgiu pamažu randasi „šioks toks strateginis mąstymas“, institucinė struktūra reiškia, kad jis negali kirsti sienų, pažymi Egmonto instituto vadovas B. Hellendorffas. Jis mano, kad „tarp regionų praktiškai nesimezga joks dialogas apie augančių Kinijos investicijų padarinius šalyje, ir ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir atsižvelgiant į poveikį vertybėms bei įtakos plėtrą“.

Koordinacijos tarp regionų ir vyriausybės sluoksnių trūkumas leidžia N-VA atstovaujančiam Antverpeno merui Bartui de Weveriui vaidinti neadekvačiai svarbų vaidmenį palaikant ryšius su Pekinu.

Antverpenas yra antrasis pagal dydį Europos uostas ir turi tiesioginę geležinkelio liniją su Kinija.

Tačiau Wangas Yiwei iš Renmino universiteto tvirtina, kad dvišaliai santykiai vystosi gerai. „Europoje yra posakis, kad gražu tai, kas smulku, – sako jis. – Kinų supratimu, Belgija yra graži.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.6250

Top naujienos

Privatūs darželiai tėvams kainuoja šimtus, o kiek uždirba pedagogai: sumos tikrai stebina (45)

Nuo kiek daugiau nei 500 iki beveik 3000 eurų – tokius atlyginimus neatskaičius mokesčių gauna...

Infografikas. Kaip jūsų pensijų fondui sekėsi 2019 metais (12)

Praėjusiais metais antros pakopos pensijų fondai uždirbo rekordinę grąžą, visgi vieniems...

Pareigūnas, išdrįsęs stoti prieš Pablo Escobarą: narkotikų prekeivius sustabdytų tik vienas dalykas (2)

Ar išdrįstumėte sekti žiauriausio visų laikų narkotikų prekeivio, nužudžiusio tūkstančius...

Daugelį nurausti priverčianti liga: pastebėję nedidelę kietą opelę jau galite registruotis pas gydytoją (9)

Jei pasakyti draugams ar kolegoms, kad susirgau gripu – vieni niekai, tai yra ligų, kurios nurausti...

Andrius Užkalnis

Kaip ištverti gyvenimą. 19 dalis. Pralaimi tik tada, kai sustoji (1)

Sveiki, aš esu Andrius Užkalnis , ir čia, DELFI Plius , rašau jums apie tai, kaip elgtis, kad...

Vytautas Landsbergis prabilo apie Lietuvos vidaus priešus, su kuriais nekovojama (728)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis...

Išgirdusi, ką amerikiečiai kalba apie Lietuvą, klaipėdietė studentė nustebo (236)

Klaipėdietė Neringa Ševeliovaitė svajojo mokytis verslo prestižiniame Norvegijos universitete,...

Algirdas Kaušpėdas: pernelyg ieškodamas prasmės žmogus gali pavirsti idiotu

Architektas, muzikantas Algirdas Kaušpėdas pastaruoju metu vis dažniau pristatomas ir kaip...

Padūkęs ir labiausiai taisyklių nepaisantis miestas Europoje: turistus vilioja ne tik pasiūla, bet ir kainos (25)

Orijus Gasanovas apsilankė audringiausiame Hamburgo rajone, kuriame laukiami tik pilnamečiai....

Renginyje pasirodžiusią Indrę Kavaliauskaitę buvo sunku pažinti: televizijos laidų vedėja pakeitė šukuoseną nuotraukų galerijoje – kardinalūs pokyčiai (40)

Neseniai vykusiuose „ Žmonės 2020 “ apdovanojimuose visų akys krypo į raudonuoju kilimu...