aA
Centriniai bankai žengia į naujus metus, jausdami spaudimą iš investuotojų persvarstyti, kokio masto karingumą jie gali išlaikyti didindami palūkanų normas.
Bankas
© Shutterstock

Pasaulio ekonomikos sulėtėjimas, prekybos karas ir nervingos rinkos verčia politikos formuotojus, įskaitant JAV federalinio atsargų banko (FED) pirmininką Jerome‘ą Powellą, vėl būti atsargius pasirenkant pinigų politikos griežtinimo mastą. Kinijos Liaudies bankas taip pat žada remti savo šalies ekonomiką.

Tokia prognozė rodo pokytį, lyginant su praėjusiais metais, kai didžioji dauguma centrinių bankų didino palūkanų normas, o Europos centrinis bankas (ECB) nutraukė aktyvų pirkimo programą. Žinoma, jeigu ekonomikos atrems naujausius iššūkius, politikos formuotojams galbūt prireiks persvarstyti savo strategiją.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Didesnis netikrumas dėl trajektorijos, skirtos normalizuoti politiką ir sumažinti FED bei kitų bankų požiūrių skirtumus, apibūdina 2019 metų centrinių bankų perspektyvas“ — Tomas Orlikas.

Žemiau pateikiama „Bloomberg Economics“ ketvirtinė 24 pagrindinių centrinių bankų apžvalga, - bankų, kurie bendromis pastangomis nustato beveik 90 proc. pasaulio ekonomikos politiką. Mes išskiriame problemas, su kuriomis jie, manoma, susidurs 2019 metais, ir prognozuojame jų galimas reakcijas.

JAV federalinis atsargų bankas. Dabartinė federalinių fondų palūkanų norma (viršutinė riba): 2,5 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 3 proc. norma.

Federalinis atsargų bankas 2018 metų pabaigoje išgąsdino rinkas, kai paskelbė numatantis du palūkanų normų padidinimus 2019 metais; tokios banko prognozės paremtos optimistiškesnėmis ekonomikos perspektyvomis, lyginant su investuotojų prognozėmis. Politikos formuotojai akcentavo tolesnę prognozuojamą stiprią plėtrą ir darbo vietų augimą, tuo tarpu investuotojai baiminosi dėl lėtėjančio pasaulinio augimo ir tebevykstančio prekybos karo tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Maža to, „Bloomberg“, pasėdamas dar didesnį nerimą, gruodžio 21 d. paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsvarstė galimybę atleisti FED primininką J. Powell‘ą, nusivylęs dėl FED vykdomos palaipsnio politikos griežtinimo kampanijos.

Po šios žinutės J. Powellas kiek atsitraukė patikindamas rinkas, jog būsiąs lankstus ir kantrus. Daugelis FED politikos stebėtojų dabar mano, kad JAV politikos formuotojai vargu ar didins palūkanų normas anksčiau nei birželį, nebent duomenys nustebintų.

Ką sako mūsų ekonomistai: FED visuomenės informavimo kampanija, propaguodama kantrybės politiką, ramino rinkas. Vis dėlto, lašas kantrybės nepakeis FED palūkanų normų didinimo strategijos. Reali federalinių fondų palūkanų norma ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį tik nedrąsiai įžengė į teigiamą teritoriją po ilgo neigiamo ciklo, trukusio nuo Didžiosios Recesijos. FED turi pakankami galimybių ir toliau trauktis nuo skatinamosios pinigų politikos, ypač jeigu bazinės infliacijos tempas viršys centrinio banko tikslinį rodiklį. Mūsų prognozėmis, 2019 metais palūkanų normos turėtų būti didinamos du kartus“ – Jelena Šuliatjeva.

Europos centrinis bankas. Dabartinė palūkanų norma: -0,4 proc., 2019 m. pabaigoje prognozuojama — -0,25 proc.

Euro zona pasiekė pinigų skatinimo politikos lūžio tašką, kai ECB pernai gruodžio mėnesį nutraukė kiekybinio skatinimo programą. Lėtėjanti ekonomika ir infliacijos tikslai rodo, kad centrinis bankas išlaikys palaikymą. Jis ketina palūkanų normas išlaikyti ties rekordinėmis žemumomis bent jau iki šių metų vasaros.

Ekonomistų prognozėmis, palūkanų norma turėtų būti didinama metų pabaigoje, nors investuotojai nesitiki tokio žingsnio iki 2020 metų. Daug kas priklausys nuo to, kaip 19-os narių euro zonos ekonomika įveiks rizikas, kylančias dėl protekcionizmo ir svyravimų besiformuojančiose ekonomikose ir finansų rinkose. Mario Draghi‘o kadencijos terminas baigiasi šių metų spalį, o tai reiškia, kad jis gali palikti savo postą, taip ir nepadidinęs palūkanų normų kaip prezidentas. Kova dėl jo pozicijos jau prasidėjo, sprendimų tikimasi ne anksčiau kaip gegužę, po Europos Parlamento (EP) rinkimų.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Reaguodama į naftos kainas, infliacija smuko, taip sukeldama rizikų, susijusių su nesutarimų dėl atlyginimų sureguliavimu, o ekonomikos augimas sulėtėjo. Tokios tendencijos ragina ECB vykdyti atsargesnę politiką. Jeigu augimas stabilizuosis, o prezidentas M. Draghis centrinio banko vairą perduos kandidatui, kuris pasirinks tęstinumo politiką, indėlių palūkanų norma gali būti didinama 2020 m. gruodį. Vis dėlto krypstama link palūkanų normų didinimo atidėjimo scenarijaus“ — Jamie Murray.

Japonijos centrinis bankas. Dabartinė bazinė palūkanų norma: -0,1 proc. 2019 m. pabaigoje prognozuojama tokia pat palūkanų norma - -0,1 proc.

Japonijos centrinio banko (BOJ) 2019 metais laukia didžiulis išbandymas, nes infliacija toliau krenta, tuo demonstruodama didelio masto pinigų politikos skatinimo ribas. Kai kurie ekonomistai nuogąstauja, kad vartotojų kainų indeksas nukris žemiau nulinės ribos, nes pigesnė energija ir mobiliųjų telefonų pokalbių tarifai kenkia BOJ politikai.

Sausį fiksuotas „žaibiškas krachas“ valiutų rinkoje, paskatinęs ženklų ir nepageidaujamą jenos sustiprėjimą, rodo, kad yra daug dalykų, kurių centrinis bankas nesugeba sukontroliuoti.

Nors skatinimo priemonės ir toliau smukdo komercinių bankų pelną ir iškreipia obligacijų rinką, dauguma BOJ politikos apžvalgininkų prognozuoja, kad banko valdytojas Haruhiko‘as Kuroda išlaikys dabartinius pajamingumo kreivės nustatymus, kai trumpalaikė palūkanų norma įstrigusi ties -0,1 proc., o dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumo tikslinis koeficientas siekia apie 0 proc. lygį.

Obligacijų pirkimai, manoma, ir toliau bus mažinami, nors BOJ dalyvavimas biržoje kotiruojamų fondų rinkoje priklausys nuo to, ar bus būtinybė palaikyti atsargas. Neatmetama galimybė, kad bus bandoma sumažinti politikos šalutinį poveikį, bet, atsižvelgus į visus prieš ir už, manoma, kad BOJ dar toliau nutols nuo savo kolegų, planuojantiems grįžti prie ikikrizinės politikos. Artėjantis pardavimų mokesčio padidinimas taip pat gali apsunkinti situaciją.

Ką sako mūsų ekonomistai: „BOJ teks išlaikyti švelninimo politiką per visus 2019 metus, jeigu infliacija bus silpna, o augimui bus daromas spaudimas. Be to, atsinaujinusio jenos stiprėjimo grėsmės, JAV iždo obligacijų pajamingumui atsigaunant, privers banką būti itin budrų. Trumpai kalbant, skatinimo politikos išlaikymas gali kelti vis didesnių iššūkių. Finansinis disbalansas didėja – viena iš priežasčių, skatinančių atsitraukti. Maža to, žemesnis JAV obligacijų pajamingumas daro spaudimą Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumui – ir kuo labiau jis kris, tuo bus mažesnė BOJ pirkimų būtinybė.

Japonijos centrinio banko valdytojo H. Kuroda‘os laukia rimtas iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp dviejų valdybos stovyklų – refliaciją ginančių pareigūnų ir tų, kurie nerimauja dėl BOJ vykdomos politikos rizikų“. — Yuki Masujima.

Anglijos centrinis bankas. Dabartinė banko palūkanų norma: 0,75 proc. 2019 m. pabaigoje prognozuojama 1 proc. palūkanų norma.

Markas Carny‘is pradeda savo paskutinius metus kaip Anglijos centrinio banko valdytojas, rengdamasis palikti postą 2020 m sausį. Jis galėtų tikėtis, kad centrinio banko prognozes ir toliau lems „Brexit“, ypač po to, kai Jungtinė Karalystė, kaip planuojama, oficialiai pasitrauks iš Europos Sąjungos kovo 29 dieną.

Terminui artėjant ir augant chaotiško pasitraukimo tikimybei, investuotojai kerta lažybų, kad per artimiausius dvylika mėnesių palūkanų normos nebus didinamos, nors ekonomistai mano, kad bent jau vieną kartą jos bus padidintos. M. Carney‘is perspėjo, kad „Brexit“ be susitarimo gali pakurstyti infliaciją, o tuo pačiu didesnes skolinimosi kainas. Jeigu vyriausybė sugebės pasiekti susitarimą laiku, rinkos prognozės gali staigiai būtų „perrašytos“.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Likus mažiau nei trims mėnesiams iki JK pasitraukimo iš ES, netikrumas dėl „Brexit“ pasiekė kraštutinę ribą. Anglijos centrinis bankas tokiomis aplinkybėmis palūkanų nekels. Mes laikomės nuomonės, jog „Brexit“ vyks tvarkingai. Jeigu taip ir bus, šalies centrinis bankas greičiausiai nešvaistys laiko palūkanų didinimui – pirmąkart palūkanų normas greičiausiai bus padidintos gegužę, antrą kartą – lapkritį“. — Danas Hansonas.

Kanados centrinis bankas. Dabartinė vienos nakties skolinimo palūkanų norma: 1,75 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 2,25 proc. norma.

Kanados centrinis bankas (BOC) laikosi nuomonės, jog, be penkių palūkanų normų didinimų per pastaruosius dvejus metus, prireiks daugiau tokio pobūdžio didinimų, bet, regis, dabar tai aktualu daug mažiau nei prieš keletą mėnesių.

Nafta turtingi Kanados regionai smarkiai nukentėjo dėl praėjusiais metais smukusių žaliavinės naftos kainų, ir tai paskatino BOC ženkliai sumažinti artimiausio laikotarpio ekonomikos prognozes per savo paskutinį palūkanų normų nustatymo posėdį. Be to, bankas sušvelnino savo toną dėl būsimų veiksmų, teigdamas, kad jų galima tikėtis „tik laikui bėgant“. Vis dėlto, manoma, kad lėtesnis augimas tėra laikinas laikotarpis, ir politikos formuotojai tikisi, kad šalies ekonomika vėliau šiais metais atsigaus - ir tuomet jie sugrįžtų į palūkanų didinimo kelią.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Didesnės pasaulinės rizikos ir smunkančios energetikos išteklių kainos pristabdys Kanados centrinį banką visus 2019 metus. Būsto rinka ir vartojimo išlaidos gali susitraukti labiau nei tikėtasi, o atlyginimų augimas pastaruoju metu nusilpo. Visa tai mažina būtinybę centriniam bankui toliau išlaikyti infliacinį spaudimą, kurį pernai paskatino stiprus ekonominis augimas ir kaip niekad griežta darbo rinka“. — Tim Mahedy

Kinijos Liaudies bankas (PboC). Dabartinė skolinimosi palūkanų norma: 4,35 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama tokia pat norma, 4,35 proc.

Iki šiol bankas susilaikė nuo bazinės palūkanų normos mažinimo, bet 2019-aisiais, naujausiomis prognozėmis, PBOC turėtų toliau švelninti pinigų politiką, nes šalies ekonomika toliau lėtėja, o prekybos konfliktas su Jungtinėmis Valstijomis neslūgsta. Šalies centrinis bankas tikina išlaikysiantis atsargią pinigų politiką, siekdamas užsitikrinti „tinkamą“ pusiausvyrą tarp griežtinimo ir švelninimo, taip užimdamas kiek švelnesnę poziciją nei 2018 metais. Jeigu FED laikysis taikingesnės strategijos, PBoC pajus mažesnį spaudimą šalies valiutai.

Ką sako mūsų ekonomistai: „PBoC sausio 4 d. paskelbė apie planus dviem etapais sumažinti privalomųjų atsargų normą (RRR) 100 bazinių punktų. Per savo metinį darbinį sutikimą PBoC pabrėžė sieksiantis išlaikyti likvidumą „pagrįstai didelį“, o rinkos palūkanų normas – „pagrįstai stabilias“. Manoma, kad centrinis bankas RRR mažinimą suderins su priemonėmis, skirtomis atlaisvinti kelius pinigų politikos perdavimui, ypač remiant nedideles ir privačias įmones.“ — Chang Shu

Indijos atsargų bankas (Reserve Bank of India, RBI). Dabartinė refinansavimo norma: 6,5 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama tokia pat, 6,5 proc., norma.

Indijos centrinis bankas, vadovaujamas naujojo valdytojo (Shaktikanta Das), greičiausiai rengia rinkas palūkanų normų mažinimo scenarijui, nes infliacija nesiekia 4 proc. vidutinio laikotarpio tikslinio rodiklio, o augimas lėtėja. Griežtesnių finansavimo sąlygų nulemtas silpnesnis vartojimas, netikrumas dėl investicijų artėjant pavasarį vyksiantiems visuotiniams rinkimams,, taip pat rizikos eksportui, stiprėjant nepalankiai situacijai pasaulyje, greičiausiai paragins RBI artimiausiais mėnesiais užsiimti taikingesnę poziciją pinigų politikos atžvilgiu.

Dabar investuotojai valiutos apsikeitimo sandorių rinkose laikosi nuomonės, kad refinansavimo norma nebus keičiama, nors dar pernai spalį jie prognozavo, kad ji bus padidinta beveik 100 bazinių punktų iki 7,5 procento. Taip yra iš dalies dėl to, kad nafta, didžiausia Indijos importuojama prekė, atpigo, o rupija, prasčiausius rezultatus demonstruojanti Azijos valiuta 2018 metais, stabilizavosi.

Tiek prognozės, esą FED gali pristabdyti savo palūkanų griežtinimo ciklą, tiek išorinių rizikų ekonomikai sumažėjimas ragina centrinį banką nukreipti dėmesį į vidaus veiksnius, tokius kaip lėtėjantis augimas ir infliacija.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Indijos atsargų banko palaipsnio griežtinimo pozicija – nesuderinama tuomet, kai mažėja infliacija ir lėtėja augimas, - jau nebėra patikima. Infliacijai vis dar atliekant nuo tikslinio rodiklio, centrinis bankas greičiausiai užsiims į augimą nukreiptą poziciją.

Mūsų prognozėmis RBI vasarį nuspręs sumažinti normą 25 baziniais punktais, taip grąžindamas savo politikos poziciją į neutralų lygmenį. Mūsų nuomone, naujasis valdytojas pakoreguos nederamai vanagišką centrinio banko tendenciją, vyravusią vadovaujant jo pirmtakui, Urjitui Pateliui, ir 2019-aisiais remsis daugiau duomenimis pagrįstu požiūriu“ — Abhishek Gupta.

Brazilijos centrinis bankas (BCB). Dabartinė „Selic“ norma: 6,5 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 7,25 proc. norma.

Iškeltasis kandidatas į Brazilijos centrinio banko vadovo postą, Roberto‘as Campos Neto‘as, atsidurs patogioje pozicijoje, perimdamas finansinės institucijos valdžios vairą į savo rankas vasarį, kai, kaip tikimasi, jo kandidatūrą patvirtins Senatas. Infliacijos lygis yra žemesnis už tikslinį rodiklį, o bazinė palūkanų norma siekia rekordines 6,5 proc. žemumas.

Po serijos duomenų, rodančių spartesnę nei prognozuota defliaciją, analitikai mažina savo bazinės palūkanų normos prognozes. Centrinio banko apklausti analitikai dabar prognozuoja, kad vadinamoji „Selic“ palūkanų norma šįmet pakils vos pusę procentinio punkto, - tuomet kai kurie analitikai mano, kad ji išliks nepakitusi visus 2019 metus. 2020 metais, kaip prognozuojama, palūkanų norma bus padidinta dar vienu procentiniu punktu, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu bus palaikomas ekonominis Brazilijos atsigavimas pagal Jairo Bolsonaro inicijuotas struktūrines reformas.

Ką sako mūsų ekonomistai: „BCB bankui atsiveria atviras kelias kurį laiką išlaikyti tikslinę 6,5 proc. vienos nakties palūkanų normą, nes infliacija išlieka kontroliuojama ir gali padidėti lėtesnio augimo rizikos. Į rinkas orientuoto prezidento Bolsonaro išrinkimas taip pat turėjo įtakos, sumažinęs šalutines ekonominės politikos rizikas. Nors mes nesitikime, kad trečiojo ketvirčio pabaigoje situacija palaipsniui ims normalizuotis, vis dėlto neatmetame galimybės, kad palūkanų normos išliks stabilios iki 2019 metų pabaigos.

Keletas veiksnių gali paveikti artimojo laikotarpio Brazilijos palūkanų normų perspektyvas: įvykiai pasaulinėje arenoje; pažanga (arba jos trūkumas) reformų fronte; ir, kaip jau įprasta, galimi netikėtumai augimo ar infliacijos srityje. Galiausiai - naujasis BCB valdytojas, vasarį užimsiantis postą. Pareigas perimantis valdytojas orientuojasi į rinką, bet dar per anksti nuspėti, ar jis laikysis to paties atsargaus požiūrio į politikos formavimą, kaip kad laikėsi jo pirmtakas“. — Adriana Dupita

Rusijos centrinis bankas. Dabartinė bazinė palūkanų norma: 7,75 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 7,5 proc. norma.

Rusijos centrinio bankas garsėja „vanagiška“ pozicija; per pastaruosius tris posėdžius priimti sprendimai didinti palūkanų normą nustebino daugumą prognozuotojų. Dabar Rusija susiduria su trumpalaikėmis infliacinėmis rizikomis, po to, kai nuo Naujųjų metų buvo padidintas PVM, o rublis, kaip ir nafta, patyrė nuostolių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymo projektą, draudžiantį valiutos keitykloms atskleisti praeiviams palūkanų normas. Bet galbūt didžiausią netikrumą kelia tolesnių JAV sankcijų grėsmės.

Vėl sustiprėjus įtampai po to, kai Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Maskvoje sulaikė šnipinėjimu įtariamą JAV pilietį, centrinio banko strategija vėl tampa priklausoma nuo geopolitinės situacijos. Banko valdytoja Elvira Nabiulina per paskutinę 2018 metų spaudos konferenciją sakė, kad grįžimas prie palūkanų normų mažinimo bus įmanomas tik šių metų pabaigoje, nors vidiniai bei išoriniai veiksniai gali paskatinti atsargius Rusijos politikos formuotojus tęsti politikos griežtinimą.

Ką sako mūsų ekonomistai: Rusijos centrinis bankas 2019 metus pradeda „laikydamas pirštą ant gaiduko“. Politika ir taip yra pakankamai griežta po praėjusiais metais „vanagiško“ posūkio. Vis dėlto infliacija juda staigaus kilimo trajektorija, ir šalies centrinis bankas nepakęs staigmenų. Palūkanos gali būti didinamos net vasarį ar kovą, tuo atveju, jeigu, tarkim, naujos sankcijos sudrebintų rublį. Politikos švelninimas gali būti atnaujintas, vos tik ims silpnėti laikinieji veiksniai, bet iki metų pabaigos tai vargu ar įvyks“ — Scott Johnson.

Pietų Afrikos atsargų bankas. Dabartinė vidutinė refinansavimo norma: 6,75 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 7 proc. norma.

Pietų Afrikos atsargų banko lapkritį priimtas sprendimas padidinti palūkanų normą gali sudaryti sąlygas paremti ekonominį augimą, išlaikant 6,75 proc. bazinę palūkanų normą bent jau iki trečiojo ketvirčio, iki pat kito tolesnio politikos griežtinimo. Nors centrinio banko ketvirtinėje prognozėje prognozuojami dar keturi palūkanų normos didinimai iki 2020 metų pabaigos – kaskart po 25 bazinius punktus, ir nors infliacijos lygis lapkritį buvo aukščiausias per 18 mėnesių, vartojimo kainų augimo prognozės nuo gruodžio vidurio kiek smuktelėjo, iš dalies dėl to, kad stipresnis randas nusmukdė energijos kainas. Šiais metais planuojama keisti Pietų Afrikos atsargų banko Pinigų politikos komiteto sudėtį.

Ką sako mūsų ekonomistai: Stipresnis randas ir žemesnės naftos kainos slopins Pietų Afrikos infliaciją pirmąjį 2019 metų pusmetį. Tai susilpnins pinigų politikos griežtinimo scenarijaus tikimybę. Nauja pinigų politikos komiteto sudėtis, kai atsistatydins valdytojo pavaduotojas Francois Groepe ir kai, kaip spėjama, bus įtraukti vienas ar du naujo komiteto nariai, didina netikrumą ir pasėja abejonių piešiant palūkanų normų perspektyvas.“ — Mark Bohlund

Meksikos centrinis bankas, „Banco de Mexico“ (Banxico). Dabartinė vienos nakties palūkanų norma: 8,25 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 8,0 proc. norma.

Meksikos centrinis bankas planuoja pokyčius – prie penkių asmenų valdybos ketina prisijungti du nauji nariai. Nors to nepakanka nukreipti daugumą nuo „vanagiško“ balsavimo modelio – „Banxico“ jau trejus metus didina palūkanų normas, - diskusijos centrinio banko viduje greičiausiai dar labiau įkais, kai sausį Senatas patvirtins du valdybos narius.

„Banxico“ bankui vis tiek teks kovoti su infliacija, kuri atkakliai svyruoja virš 2-4 proc. lygio, jam gresia ir nauji iššūkiai iš administracijos, kuri planuoja padidinti išlaidas socialinėms programoms. Dėl to kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais palūkanų normos pakils nuo dabartinio 8,25 proc. lygio iki rekordinių aukštumų. Tuo tarpu vidutinėmis „Bloomberg“ prognozėmis, palūkanų normos stabilizuosis iki antrojo metų pusmečio, kai ims iš lėto mažėti.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Centrinis bankas išlaikys griežtas pinigų politikos sąlygas. Infliacija ir infliacijos prognozės išlieka aukštos, ir tokia infliacijos dinamika bei šalutinių padarinių rizikos ir didesnis peso nuvertėjimas rodo, kad negalima atmesti papildomų palūkanų normų didinimų galimybės.

Du valdybos nariai, kuriuos paskyrė prezidentas Andres‘as Manuelis Lopez‘as Obradoras šiais metais, vargu ar išsakys susirūpinimą ekonomine politika, kurią pasiūlė naujoji vyriausybė, prisidėjusi prie sprendimo didinti palūkanų normas 2018 m. pabaigoje. Likę trys valdybos nariai išlaikys daugumą. „Bloomberg Economic“ prognozėmis, „Banxico“ išlaikys palūkanų normas ties 8,25 proc. riba iki antrojo metų pusmečio, kai mažesnė infliacija ir silpnesnis aktyvumas leis pradėti švelninti pinigų politikos sąlygas“ — Felipe Hernandez.

Indonezijos centrinis bankas. Dabartinė vienos savaitės repo palūkanų norma: 6 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 6,38 proc.

Indonezijos centrinis bankas buvo vienas iš agresyviausių centrinių bankų praėjusiais metais, padidinęs palūkanų normas šešis kartus iš viso 175 baziniais punktais, siekdamas apsaugoti smunkančią valiutą. Nuo tada rupija atsigavo, pakilusi nuo dviejų dešimtmečių minimumo, ir nors centrinis bankas aiškiai leido suprasti, kad yra pasiruošęs imtis tolesnių veiksmų dėl palūkanų normų nenorėdamas atsilikti nuo Federalinio atsargų banko, prognozuojama, kad politikos griežtinimo ciklas eina į pabaigą.

Šių metų balandį numatomi prezidento rinkimai, ir dabar pragyvenimo lygis, tapęs vyriausybės dėmesio centre, didina spaudimą centriniam bankui pažaboti infliaciją. Ir nors infliacija palyginti nedidelė ir laikosi ties tiksliniu 2,5-4,5 proc. rodikliu, rinkimai gali padidinti spaudimą kainoms. Kitas svarbus dalykas – einamosios sąskaitos deficitas, kuris daro Indoneziją vis dar pažeidžiamą kapitalo nuotėkiui, tuo atveju, jeigu vėl smuktų rinkos dalyvių nuotaikos, ir kuris verčia vyriausybę imtis veiksmų apriboti importą ir skatinti eksportą.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Indonezijos centrinio banko tikslas stabilizuoti rupiją gali būti pasiektas, pernai pakėlus bazinę palūkanų normą 175 baziniais punktais. 2018 m. gruodį atrodė, kad jis labiau linkęs ryžtis tiesioginei intervencijai valiutų rinkoje nei toliau griežtinti politiką. Maža to, Federalinis atsargų bankas vėliau prabilo apie didesnį politikos lankstumą 2019 metais.

Net jei taip ir būtų, Indonezijos centrinis bankas greičiausiai išlaikys griežtinimo tendenciją tol, kol vyriausybės priemonės sumažinti einamosios sąskaitos deficitą duos rezultatų. Artėja balandį numatyti šalies prezidento rinkimai, tad investuotojų jaučiamas netikrumas, manoma, užsitęs. Tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos ir Kinija įtvirtintų susitarimą dėl prekybos, Indonezijos centriniam bankui galbūt pavyktų padidinti palūkanų normas kelis kartu iki metų pabaigos: — Tamara Henderson

Turkijos centrinis bankas. Dabartinė vienos savaitės repo palūkanų norma: 24 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 19,5 proc. norma.

Turkijos infliacijos lygis galiausiai mažėja po to, kai pernai fiksuoto valiutos nuosmukio tiesioginis poveikis ėmė slūgti. Tačiau infliacija vis dar išlieka daugiau nei keturis kartus didesnė už 5 proc. oficialų tikslinį rodiklį, o vartojimo kainų augimo lėtėjimas nėra toks greitas, palyginti su tuo, kaip smunka privataus vartojimas, - paprastai svarbiausias ekonomikos augimo variklis didžiausioje Artimųjų Rytų ekonomikoje.

Dėl aukštos infliacijos ir ženklaus ekonominio sulėtėjimo Turkijos centrinis bankas patenka į išties keblią padėtį. Viena vertus, jis turi išlaikyti griežtą pinigų politiką, siekdamas užsitikrinti šiems metams numatytą kainų trajektoriją. Kita vertus, bendrojo vidaus produkto (BVP) 2018 m. trečiojo ketvirčio rodikliai rodo, kad ekonomikai gali prireikti tam tikro skatinimo.

Aktyvumo nuosmukis sukelia sunkumų prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, artėjant kovą numatytiems savivaldos rinkimams, bet per tokį trumpą laikotarpį vargu ar galima tikėtis esminių pinigų politikos priemonių. Bet kokie veiksmai, siekiant užsitikrinti likvidumą, bus svarbūs liros dinamikai ir Turkijos įmonių sektoriui, kuris buvo smarkiai priklausomas nuo užsienio valiutų rinkų finansavimo ir dabar visomis išgalėmis stengiasi aptarnauti užsienio skolą po liros griūties.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Centrinis bankas kiek pagerino savo įvaizdį, pernai rugsėjį padidinęs net 625 baziniais punktais repo palūkanų normą. Lira nuo tada, po nervingos vasaros, sustiprėjo ir žemesnės naftos kainos padėjo infliacijai sumažėti nuo spalį pasiektų rekordinių aukštumų. Tuo atveju, jeigu nebus tolesnio valiutos kritimo, mūsų prognozėmis, palūkanų norma šįmet turėtų būti sumažinta 550 baziniais punktais, infliacijai toliau mažėjant“ — Ziad Daoud

Nigerijos centrinis bankas. Dabartinė centrinio banko palūkanų norma: 14 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama tokia pat, 14,0 proc. norma.

Nigerijos centrinis bankas (CBN) išlaiko savo bazinę palūkanų normą ties rekordiniu 14 proc. lygiu nuo 2016 m. liepos ir žada išsaugoti savo griežtos pinigų politikos poziciją, siekdamas pažaboti tikslinį rodiklį viršijančią infliaciją. Kainų rizikos, kylančios dėl didesnių išlaidų artėjant vasarį numatytiems rinkimams, ir galimas degalų kainų reguliavimo panaikinimas gali paskatinti banką kovą padidinti palūkanų normas.

Centrinio banko vadovybės struktūroje galimi pakeitimai šiais metais, kai birželį baigsis banko valdytojo Godwino Emefiele‘ės penkerių metų kadencija. CBN valdytoją ir jo pavaduotojus skiria šalies prezidentas, jie gali eiti daugiausia dvi penkerių metų kadencijas, bet paprastai eina tik vieną. Naujasis valdytojas vargu ar iš esmės pakeis politikos trajektoriją, o tai reiškia, kad toliau bus tęsiama politika, skirta pažaboti kainų augimą, apsaugoti Nigerijos valiutą nairą ir didinti atsargas.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Nairos susiejimas su JAV doleriu greičiausiai bus sugrąžintas, kaip pagrindinis Nigerijos centinio banko prioritetas, nes pajamos iš naftos ir užsienio investicijos smunka. 2019 metais galima tikėtis palūkanų normų didinimo, tačiau CBN gali rinktis kitus būdus, kaip išlaikyti susietą kursą, pavyzdžiui, atvirosios rinkos operacijas. Mes nemanome, kad Godwinas Emefiele‘ė bus perrinktas antrai kadencijai, CBN valdytojo kadencijai baigiantis birželį“ — Mark Bohlund

Korėjos centrinis bankas. Dabartinė bazinė palūkanų norma: 1,75 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama tokia pat, 1,75 proc. norma.

Korėjos centrinis bankas (BOK) pernai lapkritį pirmą kartą per metus padidino bazinę palūkanų normą. Nors dauguma ekonomistų prognozuoja dar vieną palūkanų normos padidinimą (0,25 proc.) 2019 metais, toks scenarijus nėra garantuotas ir kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, jog palūkanų norma gali būti sumažinta, jeigu ekonominės sąlygos suprastėtų.

Banko valdytojui Lee Ju-yeol‘as ir jo valdybai toliau kelia rūpestį konkurencinė aplinka ir tai taps dar didesniu iššūkiu šiais metais. Lanksti politika būtina siekiant paskatinti springčiojantį augimą ir infliaciją, kuri išlieka žemiau 2 proc. tikslinio rodiklio. Vis dėlto didėjantis palūkanų normos atotrūkis nuo JAV kelia kapitalo nuotėkio rizikų ir leidžia daryti prielaidą, kad griežtesnė politika būtų tinkamas pasirinkimas. Rekordinės namų ūkių skolos – dar vienas galvos skausmas centriniam bankui, kuris, drastiškai didindamas palūkanų normas, privalo stengtis neįstumti skolininkų į bėdą, ir tuo pačiu neskatinti pernelyg aktyviai skolintis pigiais pinigais.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Mūsų nuomone, Korėjos centrinis bankas greičiausiai išlaikys savo palūkanų normą ties 1,75 proc. lygiu per visus 2019 metus. Centrinis bankas pernai lapkritį padidino palūkanų normą 25 baziniais punktais, tikėdamasis sumažinti finansinį disbalansą ir atgaivinti politikos kryptį. Ateinantys metai, atrodo, žada daug iššūkių – rimtesnės išorinės rizikos ir silpna infliacija, regis, paskatins BOK daryti ilgą pauzę. Bet du dalykai gali pakeisti prognozuojamą scenarijų, tai yra bet kokie FED politikos griežtinimo tempų pokyčiai ir bet kokie pokyčiai Jungtinių Valstijų bei Kinijos prekybiniuose santykiuose“ — Justin Jimenez

Australijos atsargų bankas (RBA). Dabartinė palūkanų norma: 1,5 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama tokia pat, 1,5 proc. norma.

RBA greičiausiai pirmąjį šių metų pusmetį išliks nuošalyje, bet bus išbandoma jo kantrybė. Po dviejų mėnesių pertraukos kitas vasarį numatytas sprendimas dėl palūkanų bus atidžiai stebimas, siekiant susigaudyti dėl smunkančių nekilnojamojo turto kainų smukimo, kuris pastaruoju metu kelia kone didžiausią susirūpinimą.

Sidnėjaus būstų kainų didelis nuosmukis (11,1 proc.) skatina rinkos dalyvius prognozuoti kitą politikos kryptį, - šiais metais, jų manymu, labiau tikėtinas palūkanų normos sumažinimas nei padidinimas.

Australijos namų ūkiai yra vieni iš labiausiai pasaulyje įsiskolinusių, ir RBA sunerimo, kad užsitęsęs nuosmukis būsto rinkoje nusmukdys vartojimą. Vis dėlto ši teritorija yra iki galo neištirta: būsto kainos smunka, nors šalies ekonomika toliau sparčiai auga, o nedarbo lygis yra bene žemiausias per beveik septynerius metus. Tai padeda suprasti, kodėl RBA visai neseniai, gruodžio mėnesį, pakartojo, kad kitą kartą, priimant sprendimą dėl palūkanų normų, visgi greičiausiai palūkanų norma bus didinama.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Pastaruosius du mėnesius rizikos Australijos ekonomikai ir pinigų politikai tapo dvipusės, vis labiau smunkant būsto kainoms. Net jeigu ir taip, naujausi teigiami išoriniai veiksniai, tokie kaip tolesnė Kinijos skatinimo programa, didesnis Federalinio atsargų banko lankstumas ir poslinkiai JAV ir Kinijos prekybos santykiuose – turėtų padėti stabilizuoti rinkos dalyvių nuotaikas be būtinybės įsikišti RBA.

Be to, nuo šių metų sausio 1 dienos buvo sušvelnintos kreditavimo taisyklės. Mūsų prognozėmis, iki metų pabaigos likusios kliūtys palaipsniui normalizuoti politiką turėtų būti pašalintos. Kalbant konkrečiai, iššūkių investicinėje aplinkoje turėtų sumažėti, o atlyginimų augimas greičiausiai paspartės. Neatmetama galimybė, kad palūkanų normos bus padidintos šių metų gruodį“ — Tamara Henderson

Saudo Arabijos pinigų institucija. Dabartinė repo palūkanų norma: 3 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 3,5 proc. norma.

Saudo Arabijos valiutos susiejimas su JAV doleriu ir tas faktas, kad pagrindinė eksportuojama prekė, žaliavinė nafta, yra vertinama JAV doleriais, reiškia, kad jos palūkanų normos dinamika glaudžiai siejama su Federaliniu atsargų banku. Nors karalystės ekonominis atsigavimas išlieka trapus, centrinis bankas nerodo aiškių ženklų dėl galimo kurso pakeitimo šiais metais.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Saudo Arabijos pinigų institucijai nebūtina priimti svarbesnių sprendimų. Valiutos susiejimas su JAV doleriu reiškia, kad palūkanų normos seka FED palūkanomis. Repo palūkanų norma buvo padidinta 100 bazinių punktų 2018 metais. Prognozuojama, kad šiais, 2019 metais, palūkanų norma bus padidinta dar 75 baziniais punktais“ — Ziad Daoud.

Argentinos centrinis bankas (BCRA). Šiuo metu banko tikslas: įšaldyti pinigų masės didinimą.

Argentinos centrinis bankas nebenustato infliacinių tikslų ir dabar leidžia kasdieniams obligacijų aukcionams nustatyti bazinę palūkanų normą. Pagal peržiūrėtos sutarties su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sąlygas politikos formuotojai, vadovaujami Guido Sandleris‘o, siekia įšaldyti pesų masės didinimą.

Naują strategiją sudaro ženklus politikos griežtinimas, nes iki politikos pakeitimo Argentinos pinigų kiekis didėjo maždaug 2 proc. per mėnesį. Bazinė palūkanų norma buvo viena didžiausių pasaulyje ir siekė 60 proc. Nuo tada infliacijos prognozės šiek tiek sumažintos, bet vis dar siekia labai aukštą lygį: naujausiomis prognozėmis, vartojimo kainos per artimiausius dvylika mėnesių išaugs 28,7 proc.

Ką sako mūsų ekonomistai: „BCRA nebenustato palūkanų normų, tačiau atlieka svarbų vaidmenį sudarydamas sąlygas rinkoms sumažinti beveik 60 proc. palūkanų normą „Leliq“. Iki šiol institucija vykdė savo ambicingą planą išlaikyti pinigų bazę stabilią, ir mes manome, kad jis ir toliau išsaugos savo įsipareigojimus vykdyti tokią politiką. ARS (Argentinos pesų) nesikišimo zona greičiausiai plėsis lėčiau, o tai gali padėti sumažinti infliacijos lūkesčius.

Jeigu ARS pajudės žemiau nesikišimo zonos, BCRA bankui bus leista pirkti dolerius, o tokia intervencija gali paskatinti mažesnes rinka pagrįstas palūkanų normas. Tačiau toks nuosaikus ciklas veikiau priklauso nuo abiejų dalykų – tarptautinės rinkos sąlygų (BCRA nekontroliuojamų) ir fiskalinės politikos perspektyvų (kurioms įtakos turi spalį numatyti prezidento rinkimai). Todėl net jeigu BCRA žais pagal taisykles, galimi tiek dideli valiutos, tiek palūkanų normos svyravimai“ — Adriana Dupita

Šveicarijos nacionalinis bankas. Dabartinė „Libor“ palūkanų norma: -0,75 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama -0,50 proc. norma.

Nuo 2015 m. sausio, kai sudrebino rinkas atsisakydamas minimalaus nacionalinės valiutos kurso euro atžvilgiu, Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB) išlaiko stabilią politiką, išsaugodamas žemiausias palūkanų normas tarp visų didžiausių centrinių bankų ir laikydamasis pažado įsikišti į valiutų rinkas, jeigu iškiltų būtinybė. Nors 2018 metais šalies ekonomika augo neįprastai stipriais tempais, frankas euro atžvilgiu taip pat kilo, didėjant investuotojų susirūpinimui dėl Italijos bei kitokios politinės sumaišties.

Europos centriniam bankui (ECB) žadant išlaikyti skolinimosi kainas euro zonoje ties žemiausia riba iki pat kitų metų vasaros, SNB, labai tikėtina, laikysis dabartinės politikos artimiausioje ateityje, siekdamas išvengti didelio spaudimo frankui. Be to, SNB prezidentas Thomas Jordanas ir jo kolegos laikosi vis taikingesnės pozicijos prognozuodami infliacijos lygį, ir tai suteikia jiems daugiau erdvės išlaikyti lanksčią politiką.

Švedijos centrinis bankas (Sveriges Riksbank). Dabartinė repo palūkanų norma: -0,25 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 0,13 proc. norma.

Švedijos centrinis bankas praėjusius metus baigė padidinęs bazinę palūkanų normą - pirmą kartą per septynerius metus. Vartojimo kainoms augant ir infliacijos lūkesčiams artėjant prie 2 proc. tikslinio rodiklio, dauguma valdančiosios valdybos narių leido sau žengti dar vieną žingsnį atsisakant rekordinės skatinimo programos, naudotos pastaruosius ketverius metus.

Dabar centrinio banko prognozėmis, palūkanų norma gali būti dar kartą padidinta antrąjį šių metų pusmetį, o vėliau - dar du kartus kitais metais. Bet investuotojai, tokie kaip „Pimco“ ir pagrindiniai Švedijos bankai, abejoja, ar jam pavyks sėkmingai pasitraukti iš programos, nes ekonominiai sunkumai kaupiasi.

Norvegijos centrinis bankas „Norges Bank“. Dabartinė indėlių palūkanų norma: 0,75 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 1,25 proc. norma.

Norvegijos centrinis bankas ruošiasi kitam žingsniui, palaipsniui pereidamas nuo ekstremalaus pinigų skatinimo programos. Bankas prognozuoja dar vieną palūkanų normos didinimą šių metų kovą. Išgyvenusi vieną sunkiausių naftos krizių per trisdešimt metų, Vakarų Europos didžiausia žaliavinės naftos eksportuotoja šiuo metu auga sparčiau nei tikėtasi.

Naftos investicijos, naujausiomis prognozėmis, šiais metais skatins ekonomikos augimą, juolab kad nedarbo lygis išlieka stabilus (4,0 proc.). Tačiau neseniai fiksuotas naftos kainų nuosmukis ir pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas gali sulaikyti Oslo politikos formuotojus nuo pastangų per daug nenuklysti nuo savo kolegų Frankfurte ir Stokholme.

Banko valdytojas Adrianas Orras laikosi „pagyvensim- pamatysim“ modelio, ir yra labai nedidelė tikimybė, kad tokia banko pozicija šį ketvirtį pasikeis. Šalies ekonomika atvėso ir infliacija išlieka „švelni“. Tokios aplinkybės palengvina A. Orro pastangas raginti išlaikyti palūkanų normas ties rekordinėmis žemumomis iki 2020 metų. Nors duomenys pakankamai geri, kad būtų įmanoma kiek įmanoma nutolinti palūkanų normų mažinimą, negalima atmesti ir tolesnės politikos švelninimo galimybės.

A. Orro politika orientuota į augimą - „taikinga“ palyginti su „vanagiška“ (angl. „hawkish“), vykdyta jo pirmtako. RBNZ planas priversti bankus išlaikyti didesnius kapitalo rezervus, kas gali sulėtinti kreditavimą, yra viena iš neigiamų rizikų, kaip ir rizikos tarptautiniame horizonte.

Ką sako mūsų ekonomistai: „Naujosios Zelandijos atsargų bankas leidžia suprasti, kad per šiuos ir ateinančius metus palūkanų normos bus stabilios. RBNZ neutrali politika atspindi tiek teigiamas, tiek neigiamas rizikas augimui ir infliacijai. Net jeigu taip ir būtų, mūsų nuomone, pastangos ganą ilgą laiką išlaikyti politikos nustatymą orientuojantis į augimo skatinimą kelia didesnį susirūpinimą dėl augimo nei dėl infliacijos.

Infliacija trečiąjį 2018 metų ketvirtį pajudėjo link 1-3 proc. tikslinio rodiklio viduriuko, tačiau augimas trečiąjį ketvirtį buvo lėtesnis nei Banko paskaičiavimais. Privačių investicijų apimtys strigo, kaip ir verslo pasitikėjimas, nors namų ūkių išlaidos paspartėjo. Mūsų prognozėmis, RNBZ šiais metais nekeis oficialios palūkanų normos, šiuo metu siekiančios 1,75 proc.“ — Tamara Henderson

Lenkijos nacionalinis bankas. Dabartinė palūkanų norma: 1,5 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama tokia pat, 1,5 proc., norma.

Lenkijos palūkanų normos, išlaikomos ties rekordinėmis 1,5 proc. žemumomis nuo 2015 m. gegužės, greičiausiai nesikeis iki 2022 metų, kai baigiasi Pinigų politikos tarybos kadencija. Centrinio banko valdytojas Adamas Glapinskis tokį scenarijų paskelbė sausio pradžioje, taip dar labiau pratęsdamas pertrauką tarp palūkanų normų keitimų; anksčiau prognozuota, kad palūkanų normos nebus keičiamos iki dešimtmečio pabaigos.

Nors šalies metinis bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo daugiau nei 5 proc., o atlyginimai sparčiai augo, infliacija išlieka silpna, tam įtakos turi žemos naftos kainos ir įšaldyti elektros tarifai vidaus rinkoje. Nors A. Glapinskis ir pripažino, kad infliacija gali būti lėtesnė, o augimas stipresnis, jis teigia, kad yra didesnė tikimybė, jog palūkanos nebus keičiamos.

Čekijos nacionalinis bankas. Dabartinė palūkanų norma: 1,75 proc. 2019 metų pabaigoje prognozuojama 2,25 proc. norma.

Čekijos nacionalinis bankas savo politikos griežtinimo „ataką“ nutraukė pernai gruodį, siekdamas įvertinti savo rekordinės palūkanų normų didinimų serijos poveikį. Penki palūkanų normų didinimai praėjusiais metais buvo reakcija į silpną valiutą, bet tokiomis priemonėmis nepavyko atvėsinti ekonomikos, kur stiprus atlyginimų augimas kursto vartojimo paklausą ir infliacinį spaudimą. Politikos formuotojai ir vėl prognozuoja, kad Čekijos krona kils šiais metais ir griežtina sąlygas verslovėms; anot jų, valiutos vertei nekylant, atsirastų galimybė didinti palūkanų normas.

Centrinis bankas teigia, kad bazinė palūkanų norma turėtų toliau didėti, kad pasiektų realias palūkanų normas, bet kartu pažymi, kad sprendimai dėl tolesnių palūkanų normų didinimų bus sudėtingesni nei 2018 metais. Taip yra iš dalies dėl to, kad į eksportą orientuota šalis gali susidurti su pasaulinėmis rizikomis, tokiomis kaip prekybos protekcionizmas ir „Brexit“, o perdėtas pinigų politikos griežtinimas gali pernelyg suvaržyti šalies ekonomiką.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ekspertas: JAV kišimasis į Ukrainos reikalus yra katastrofa (62)

Neseniai paviešinus oficialią Jungtinių Amerikos Valstijų korespondenciją, pasaulis sužinojo,...

Pyktis dėl Sirijos suvienijo Trumpo gynėjus ir didžiausius kritikus (19)

Į Vašingtoną po dviejų savaičių pertraukos grįžusiems respublikonų senatoriams teks svarstyti...

Turtingi rusai supirkinėja JAV vertybinius popierius: Kremliui tai nepatinka (78)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos atsikratyti turto doleriais, didėjant įtampai su...

Šios idėjos autorius gavo Nobelio premiją: reikia mokėti skurdesnėms šalims, kad jos priimtų pabėgėlius (46)

Dauguma komentarų apie Michaelą Kremerį, šią savaitę tapusį vienu iš trijų Nobelio ekonomikos...

Sirijoje – strateginė Putino pergalė (264)

Turkijos kariuomenė , plūstelėjusi į Siriją kariauti su amerikiečių apleistais kurdų...

Top naujienos

ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ pildoma (74)

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė dėl „ Brexit “. Apie tai...

Valdantiesiems pavyko: Pranckiečio klausimas gali grįžti į darbotvarkę (355)

Seimo rytiniame posėdyje „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų...

Pražūtingas JAV sprendimas: Kremlius jau trina rankomis, bet laimėtojas gali būti ir kitas (141)

Prieš savaitę prasidėjusi Turkijos operacija Sirijos šiaurėje prieš kurdus iš pirmo žvilgsnio...

Milžiniškas gaisras Alytuje sutrikdė tūkstančių žmonių darbą: įmonės sustabdė savo veiklą

Aplink trečiadienį Alytuje užsidegusią padangų perdirbimo gamyklą „ Ekologistika “...

Karbauskis dėl prekybos mokesčio rodo į Lenkiją, bet ten jis dar negalioja (25)

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kartoja, kad didžiųjų prekybos...

Strazdauskaitės nužudymo byloje – nauji posūkiai: prabilo apie keistas budelių spekuliacijas ieškiniai – šimtatūkstantiniai (125)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą....

Seime beprecedentis balsavimas dėl Pranckiečio likimo: ką tai reiškia praktiškai papildyta 12:42 val. (118)

Seimas balsavo už nepasitikėjimą Seimo narių balsus per balsavimą dėl Viktoro Pranckiečio...

Agnė Kuzmickaitė – apie pažintį su mados imperatore Wintour: tai kažkas neįtikėtino

Viena garsiausių šalies drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė atvirauja: „Mano tikslas –...

Moliūgų ir grikių salotos – jūs net neįsivaizduojate, koks malonumas jūsų laukia

Iki gyvo kaulo įkyrėjo grikių košė? Nebeišmanote, kuo dar ją pagardinti? Nieko tokio, nes...

Sveikatos receptas. Visa tiesa apie imunitetą: kaip jis kovoja su vėžiu, kas jam iš tiesų padeda, o kas trukdo? (1)

Prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui, vis daugiau girdime apie imuniteto stiprinimą. Vieni siūlo...