Turi būti koks nors būdas panaudoti šiuos papildomus pinigus tam, kad pakeltume sau nuotaiką. Net jei sporto salės, kavinės, viešbučiai ir restoranai nėra saugūs. Net jei kelionės apribotos. Net jei geriausi dalykai gyvenime yra nemokami. Šiaip ar taip, per pandemiją visos tos nemokamos pramogos – lankymasis maldos namuose ar žaidimų naktys ir kviestinės vakarienės – gali pasirodyti mirtinos.
Norėdama sužinoti, ar apskritai realu pinigais išspręsti „Covid“ sukeltą nelaimingumo problemą, paskambinau Elizabeth Dunn, Britų Kolumbijos universiteto psichologijos profesorei ir knygos „Laimingi pinigai: laimingesnių išlaidų mokslas” bendraautorei.
Pagrindinė sritis, į kurią, anot jos, tikrai verta investuoti, būtų mankšta. Fizinis aktyvumas itin teigiamai atsiliepia mūsų emociniam gerbūviui; gydant depresiją sportas gali būti toks pat veiksmingas kaip vaistai, net jei tai tėra 30 minučių pasivaikščiojimas tris kartus per savaitę.
Neskaitant kitų malonumų, daugelis iš mūsų šią vasarą tikrai buvome fiziškai aktyvesni: mynėme dviračius, bėgiojome, gal net važinėjomės riedučiais. Tačiau atėjus žiemai judėjimas kainuoja brangiau. Nebūtina išlaidauti „Peloton“ (nors daugelis būtent taip ir padarė: rugsėjo mėnesį kompanija pranešė, kad jos ketvirčio pardavimai išaugo 172 proc.).
Norėdama pasiruošti žiemos treniruotėms namuose, „Facebook Marketplace“ nusipirkau naudotą dviratį treniruoklį ir porą svarmenų iš „Amazon“ – iš viso išleidau maždaug 200 dolerių. Lankstumo treniruotės, joga ir pilatesas apskritai nereikalauja specialios įrangos, o pamokų galima rasti „Instagram“ ar „YouTube“ (nemokamai) arba tokiose programėlėse kaip „MindBody“ (už nedidelį mėnesinį mokestį).
Tačiau nepasiduokite ir neatsisakykite fizinio aktyvumo lauke, ragina E. Dunn. Visa krūva tyrimų sieja laiką gamtoje su geresne psichine savijauta. Be to, lauke „Covid“ užsikrėtimo tikimybė yra kur kas mažesnė, todėl galime ir toliau bendrauti palyginti saugiai.
Kol dienos ir naktys Šiaurės pusrutulyje vėsta, norint leisti laiką gamtoje gali tekti pasitelkti kūrybiškumą, o tai mus atveda į naują pirkinių kategoriją: daiktus, kurie šildo. Nebegalvokime apie ugniakurus ir terasos šildytuvus, kuriuos šiuo metu galima įsigyti tik iš anksto užsisakius. Vilnoniai apatiniai? Pūkinis miegmaišis? Tie cheminiai rankų ir kojų šildytuvai, kuriuos vežamės slidinėti? Kai kurios laukui skirtos aprangos kompanijos netgi siuva baterijomis šildomas striukes. Man pavyko nesušalti socializuojantis lauke, nes prie šono laikiau kelioninį puodelį su karšta žolelių arbata.
Dar vienas būdas investuoti į laimę – pirkti patirtis. Mes jaučiamės laimingesni pirkdami patirtis, o ne materialias prekes, teigia net keli tyrimai. Ir iš tiesų, dar prieš pandemiją nepraeidavo nė savaitė, kad neperskaitytum apie „patirčių ekonomiką“ ar „tūkstantmečio vaikų“ užsispyrimą pirkti prisiminimus, o ne daiktus. Tik va, nusipirkti patirčių šiuo metu pasidarė gerokai sunkiau.
„Vis dar įmanoma nusipirkti patirčių, bet jos gali atrodyti šiek tiek kitaip, – teigia E. Dunn. – Paprastai apie maisto pirkimą išsinešti negalvojame kaip apie patirtį, tačiau šeštadienio vakarais pradėjau užsisakinėti maistą išsinešimui iš vieno tokio prašmatnaus restorano, į kurį paprastai eidavau per pasimatymus.“ Tokia vakarienė – ypatinga, jos verta laukti ištisą savaitę.
Ir iš tikrųjų, anot jos, „viena iš priežasčių, kodėl patirtys tokios galingos, yra laukimas“. Kartais kažko laukimas yra malonesnis už pačią patirtį. Štai kodėl E. Dunn su draugais jau planuoja 2021 m. vasaros išvyką į turistinę rančą. „Tikriausiai galėtume palaukti ir kol kas nieko neplanuoti“, – prisipažįsta ji, tačiau bendro „Google“ dokumento pildymas visiems dalyviams atneša daug džiaugsmo.
Dar vienas būdas nusipirkti patirties – įsigyti daugiau laisvo laiko. Žmonės jaučiasi kur kas laimingesni, jei gali kažkam kitam permesti užduotis, kurios jiems atrodo nemalonios, rodo E. Dunn atlikti tyrimai, tačiau dažnai mus sulaiko kaltės jausmas. Juk tai darbai, kuriuos galėtume atlikti patys. Nepaisant to, sako ji, jei nemėgstate ruošti maisto – ar tiesiog nepakenčiate to daryti diena iš dienos – pirmyn, nusipirkite paruoštų patiekalų. Jei nenorite užsiimti sniego kasimu, pasamdykite ką nors, kas jums nukastų įvažiavimą į kiemą. Tuo pačiu paremsite vietinius verslininkus.
Paskutinis ir patikimiausias būdas nusipirkti laimę: padėkite kitiems. E. Dunn tyrimų dalis nukreipta į tai, ką akademikai vadina „prosocialinėmis išlaidomis“, ir jų galingą poveikį.
Labdaringos dovanos atneša mums džiaugsmo; dar geriau jaučiamės, jei galime pamatyti apčiuopiamą dovanojimo rezultatą. Taigi paaukokite savo vietiniam maisto bankui arba nusiųskite „DoorDash“ užsakymą draugui, kuriam šiuo metu sunku. Nuvežkite namuose paruoštą vakarienę vienišam giminaičiui, net jei tektų palikti ją verandoje.
„Atsižvelgiant į tai, kiek žmonių šiuo metu kenčia, tie iš mūsų, kuriems pasisekė turėti darbą, galėtų apsvarstyti galimybę panaudoti savo pinigus padėti kitiems žmonėms, – siūlo E. Dunn. – Mano tyrimai parodė, kad tai tikrai geras būdas nusipirkti laimės.“
Kaip įvertinti, ar esate pakankamai dosnus? Prisiminkite seną taisyklę: duok tol, kol pasijausi gerai.
