Lėšų stokojančioms Indonezijos, Indijos, Pietų Afrikos ir kitų šalių vyriausybėms daromas spaudimas gelbėti nacionalines oro linijas, energetikos bei komunalinių paslaugų sektoriaus įmones ir kitas valstybines bendroves, kurias parklupdė dėl viruso įvesti kelionių apribojimai, kritusi paklausa ir smukusios naftos kainos. Skolų rizika didina skolinimosi reitingų agentūrų budrumą ir skatina suirzusius investuotojus parduoti aktyvus, kol situacija dar labiau nepablogėjo.
Besiformuojančiose rinkose valstybės valdomos įmonės, arba VVĮ, yra pagrindinės darbo vietų kūrėjos, tampriai įaustos į ekonominę struktūrą ir net nacionalinį identitetą. Anot Tarptautinio valiutos fondo (TVF), tose šalyse jos atsakingos už 55 proc. investicijų į infrastruktūrą ir, Tarptautinių finansų instituto (IIF) apskaičiavimais, sudaro apie 60 proc. nefinansinių korporacijų skolų.
„Vyriausybės, siekdamos įgyvendinti politikos tikslus, yra linkusios suteikti ženklią paramą šiems pseudoprivatiems subjektams, – sakė Emrė Tiftikas, IIF direktorius Vašingtone. – Krizių metu jie yra svarbiausios struktūros, kuriančios darbo vietas, net jei tai atsiliepia produktyvumui.“
Tokiomis aplinkybėmis VVĮ skolos greičiausiai ir toliau augs, sakė E. Tiftikas. „Tokio skolų augimo padariniai bus ilgalaikiai ir turės įtakos galimam augimui vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu“, – sakė jis.
Fiskaliniai deficitai jau didėja, nes vyriausybės didina išlaidas norėdamos palaikyti plėtrą, tačiau šie rodikliai dažnai neatspindi tikrų valdžios įsiskolinimų, jeigu jai tenka padėti valstybinėms įmonėms ar jas gelbėti.
Deficitų fontanas
Indonezijoje neseniai buvo atsisakyta 3 proc. deficito lubų, įvestų po Azijos finansų krizės prieš daugiau nei du dešimtmečius, be to, nustatytas 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šių metų tikslinis rodiklis. Indijos deficitas gresia išaugti iki 7 proc. BVP, o Pietų Afrikos deficitas, TVF prognozėmis, gali būti dvigubai didesnis už rodiklį, kurį vyriausybė prognozavo dar iki viruso protrūkio.
Visos trys pagrindinės skolinimosi reitingų agentūros grasina sumažinti Indijos reitingą iki „šlamšto“ lygio, tuo tarpu Indonezija atsidūrė tik šiek tiek saugesnėje pozicijoje. Reitingų agentūros „Moody’s Investor Service“, „Fitch Ratings Ltd.“ ir „S&P Global Ratings“ tokios šalims kaip Pietų Afrika ir Turkija jau dabar nustačiusios žemą skolinimosi reitingą.
Daugelį šalių didėjanti VVĮ skola slėgė dar iki koronaviruso plitimo. Kai kuriais atvejais vyriausybės jau buvo pradėjusios gelbėti sunkumų alinamas bendroves, pavyzdžiui, Pietų Afrikos energetikos bendrovę „Eskom Holdings SOC Ltd.“ ir šalies nacionalines oro linijas, „South African Airways“. Indonezijoje dvi valstybinės draudikės dar šių metų pradžioje įsiskolino polisų turėtojams, o „Krakatau Steel“, didžiausia šalies plieno gamintoja, atsidūrė ties bankroto slenksčiu.
Indijos bankai
Pandemija tik padidino šias rizikas.
Indijoje valstybiniai bankai kelia didžiulį galvos skausmą šalies valdžiai. Bankininkystės pramonės stresinių aktyvų koeficientas yra prasčiausias pasaulyje, 9,3 proc. Vyriausybė per trejus metus iki 2020 metų kovo jau įliejo 2,6 trln. rupijų (34 mlrd. JAV dolerių) į savo valstybinio sektoriaus bankus ir gali būti priversta skirti jiems dar daugiau lėšų.
Bankų sektoriaus analitiko iš „Credit Suisse Group Ag“ (Mumbajuje) Ashisho Guptos paskaičiavimais, Indijos bankams šiais metais reikės pritraukti apie 20 mlrd. JAV dolerių, norint išlaikyti kapitalo atsargas; valstybinio sektoriaus padaliniams kapitalo atkūrimui iš valstybės gali prireikti apie 13 mlrd. dolerių.
Indonezijos, turinčios per šimtą valstybinių įmonių, vyriausybė atidėjo 10 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos kelioms VVĮ, tarp jų ir savo nacionalinei vežėjai „PT Garuda Indonesia“. Šalies finansų ministro pavaduotojas Suahasilas Nazara per neseniai vykusį vaizdo konferencinį ryšį investuotojams pranešė, kad bendrovei „PT Hutama Karya“, tiesiančiai greitkelius šalyje, gali prireikti paramos, bet perspėjo, kad bet kokia tiesioginė finansinė pagalba bus „gana ribota“ ir kad ne kiekviena problema bus sprendžiama kapitalo injekcijomis“.
„Eskom“ gelbėjimas
Pietų Afrikos vyriausybė jau giliai įmerkusi uodegą, mėgindama išgelbėti „Eskom“, vieną iš savo svarbiausių valstybinių įmonių, generuojančių apie 95 proc. šalies elektros. „Eskom“ naudojosi finansine parama dar prieš pandemiją, kad galėtų susimokėti palūkanas už savo 450 mlrd. randų (27 mlrd. JAV dolerių) skolą. Apie 350 mlrd. randų iš šios sumos suteikta vyriausybės garantija.
Valdžiai planuojant ateityje apriboti paramą, „Eskom“ skolinimosi kaina šoktelėjo. Nuo šių metų sausio pradžios įmonės 2028 m. JAV doleriais platinamų obligacijų pajamingumas pakilo 186 baziniais punktais, iki 9,07 procento.
Lotynų Amerikoje oro linijos tikisi iš vyriausybių paramos, nes daugeliui iš jų gresia bankrotas. „Latam Airlines Group SA“, didžiausia regiono oro transporto vežėja, šią savaitę pasekė Kolumbijoje veikiančios įmonės „Avianca Holdings SA“ pavyzdžiu, kreipdamasi į Niujorko bankroto teismą pagal 11 straipsnį.
Šiuo metu vyriausybes gelbsti gana žemos pasaulinės palūkanų normos, teigia Taimuras Baigas ir Ma Tieying, „DBS Group Holdings Ltd.“ ekonomistai iš Singapūro.
„Bet tai taip pat reiškia, kad BVP ir pajamų augimas bus lėtas, – rašė jie savo ataskaitoje. – Užsitęsęs skolų augimas, didžiąja dalimi neišvengiamas šiais metais, kelia didelių rizikų ateities perspektyvoms.“
