„Laikai, kai galėjome besąlygiškai vieni kitais pasikliauti, praėjo, – kalbėjo ji įstatymų leidėjams antradienį Strasbūre. – Tas faktas reiškia, kad mes europiečiai turime savo likimą stipriau suimti į rankas, jei norime išlikti kaip bendruomenė“.
Nuo šių metų balandį vykusio nuviliančio vizito JAV Baltuosiuose rūmuose A. Merkel kartkartėmis susimąsto apie Trisdešimties metų karą, kilusį prieš 400 metų, tai yra 1618 metais, – šis karas bei jo sukeltas badas ir ligos nusiaubė ištisas Europos sritis. Tą konfliktą lydėjo septyni dešimtmečiai santykinės taikos tarp katalikų ir protestantų – maždaug tiek pat laiko, kiek dabar yra praėję nuo paskutinio didžiojo karo Europoje, – o sukėlė karalių ir kunigaikščių pasirinkimas nusviesti šalin taiką užtikrinančias struktūras.
Donaldo Trumpo tarifai
Karai kilo po to, kai Prahoje iš Habsburgų teismo kanceliarijos pro langą buvo išmesti katalikai valdininkai, – valdininkų traumos išaugo į žiaurų trisdešimties metų trukmės karą, pasklidusį po visą žemyną ir pareikalavusį daugybės aukų; kai kuriuose regionuose, kur vyko nuožmiausi mūšiai, žuvo du trečdaliai žmonių.
„Vienu rankos mostu buvo nušluota visa iki tol galiojusi tvarka, – sakė A. Merkel per religijos konferenciją iškart po savo vizito Vašingtone. – Pamoka, kurią turime išmokti iš to laikotarpio, yra ta, kad šiais laikais turėtume kruopščiai apsvarstyti savo žingsnius, veikti ramiai, vadovaujantis sveiku protu, aiškiai rinkti žodžius siunčiant vienokią ar kitokią žinią“.
D. Trumpas taip pat puola institucijas, vadovaujančias tarptautinei tvarkai ilgiau nei vieną generaciją, koneveikdamas Jungtines Tautas, kurstydamas karą su Kinija ir trukdydamas įgyvendinti susitarimus dėl Irano branduolinės programos pažabojimo ir klimato kaitos ribojimo. Nepaisant A. Merkel daryto spaudimo balandį, D. Trumpas vis dėlto paskelbė tarifus Europos plieno bei aliuminio importui, grasindamas jų įvesti dar daugiau.
Žmogaus teisės
A. Merkel viešuose savo komentaruose siekia atkreipti dėmesį į besikeičiantį tarptautinį foną ir įspėti žmones apie pavojus.
Taikos forume Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kur buvo minimas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetis, ji apžvelgė struktūras, kurios stiprina bei remia ilgus metus vyraujančią taiką Europoje ir išsakė susirūpinimą dėl pasaulio gebėjimo jas išlaikyti. Ji nurodė 1948 metų
Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip kertinį to režimo akmenį.
„Aš dažnai savęs klausiu: įsivaizduokim, jeigu mums, tarptautinei bendruomenei, šiandien tektų sukurti tokią žmogaus teisių deklaraciją. Ar sugebėtume? – kalbėjo miniai Angela Merkel, – Bijau, kad ne.“
Neseniai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino kurti „Europos kariuomenę“, turinčią padėti apsiginti nuo Kinijos, Rusijos ir net JAV. Tokią idėją Donaldas Trumpas pavadino „labai įžeidžiančia“.
Pati Angela Merkel įkūnija ne per seniausią Vokietijos istoriją, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje ir asmeniškai stebėjusi Berlyno sienos griūtį. Kanclerės kalboje, išsakytoje antradienio vakare Vokietijos sostinėje, buvo justi liūdesio gaidelė, kai ji prisiminė „dešimtojo dešimtmečio džiugesį“, laikus, kai Šaltojo karo pabaiga, regis, signalizavo nuolatinį perėjimą prie demokratijos bei pasaulinio bendradarbiavimo.
„Bet tai praėjo, - kalbėjo kanclerė. – Pasitikėjimas prarastas“.
