aA
Esant kone žemiausiam Europos bankų susijungimų sandorių lygiui – ir smunkant jų pelnui, – politikai pagaliau rimčiau susimąsto apie konsolidavimo būtinybę.
Eurai
Eurai
© Shutterstock

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas siekia įtikinti Europos kolegas dėl bankų sąjungos būtinybės. Lapkritį jis viešai paragino steigti indėlių draudimo sistemą, kuri veiktų visame regione, – būtiną sąlygą tarpvalstybiniams sandoriams, nes bankams būtų lengviau imti indėlius iš vienos rinkos ir skolinti kitoms.

Šiuo metu jis mėgina įtikinti savo kolegas ministrus tokios sistemos nauda, ir nors jo pasiūlymas sulaukė pasipriešinimo, nuogi faktai yra tokie akivaizdūs, jog politikos formuotojams nelengva juos ignoruoti.

Europos bankų įsigijimų apimtys smunka, net jei banko vadovai pripažįsta poreikį mažinti rinkos dalyvių skaičių išskaidytame žemyno bankininkystės segmente, o vyriausybės ragina „sveikesnius“ kreditorius skatinti augimą. Bankų pelningumas sudaro vos dalelę Volstrito konkurentų pelnų masto, ir nors akcijų rinkos siekia kone rekordines aukštumas, daugelio stambaus kapitalo kreditorių akcijos silpsta. Maža to, kai kurios Europos šalių vyriausybės vis dar yra išsaugojusios didelius savo šalies bankų akcijų paketus, kurių norėtų atsikratyti.

„O. Shcolzo pastangos rasti išeitį iš aklavietės ir išjudinti projektą, be jokios abejonės, yra sveikintinos, – sakė Andreaas Lindhas, vienas iš „JPMorgan Chase & Co“ finansinių institucijų grupių Europoje vadovų. – Dėl nepakankamos pažangos formuojant bankų sąjungą jaučiamas akivaizdus nusivylimas.“

Nors indėlių judėjimas per sienas yra tik viena iš ryškesnių kliūčių siekiant supaprastinti sandorius, žingsnis link bendro indėlių draudimo plano būtų aiškus pirmas svarbus postūmis skatinant sandorių rinką. Europos šalyse galioja skirtingos taisyklės, susijusios su pinigų plovimu ir finansiniais produktais, ir bankai negali konsoliduoti kapitalo ar iždo funkcijų turimo kapitalo lygmeniu.

Priešingai nei Jungtinėse Valstijose, Europos bankininkystės sektoriuje nebuvo didelio masto konsolidavimo nuo 2008 metų finansų krizės. Po krizės įvestu reguliavimu mėginta neleisti kreditoriams pernelyg išsipūsti, tad Europos kreditoriai sumažino savo investicinės bankininkystės operacijas ir pasitraukė iš verslo, suryjančio pernelyg daug kapitalo.

Dešimt metų greitai pralėkė, o Europos bankų vadovai vis dar susiduria su dideliu spaudimu – dabar ne dėl kapitalo, o dėl pelningumo. Itin mažos palūkanų normos, reglamentavimo išlaidos, tebevykdamos restruktūrizacijos ir būtinybė pakeisti pasenusias technologijų sistemas turi atitinkamos įtakos bankų pelnui.

Deutsche Bank AG“, naikinantis 18 000 darbo vietų, pripažįsta, jog dalį iškeltų tikslų bus sunku įgyvendinti, Italijos konkurentas „UniCredit SpA“ planuoja atsisakyti 8 000 darbo pozicijų.

Olafas Scholzas
Olafas Scholzas
© Reuters / Scanpix

Silpnas pelningumas

„Atsižvelgus į neigiamas palūkanų normas ir vangų augimą, bankams bus sunku išlikti pelningiems pasitelkiant tradicinę bankinę veiklą, – sako Giorgio Cocinis, vienas iš „Bank of America Corp.“ EMEA finansų įstaigų patariamosios grupės vadovų. – Reguliavimo apribojimai iki šiol yra viena iš kliūčių konsolidavimui visoje Europoje.“

Bet koks žingsnis konsolidavimo link galėtų padėti sunkumų patiriantiems Vokietijos kreditoriams, kurie yra vieni iš silpniausių regione. Europos bankų nuosavo kapitalo grąža 2018 metais sudarė 6,1 proc. – daug žemesnė nei iki krizės ir prastesnė nei JAV konkurentų, kurių kapitalo grąža siekia dviženklį skaičių. „Deutsche Bank“ šiais metais užbaigė derybas su vietos konkurentu „Commerzbank AG“ dėl susijungimo.

Teoriniu požiūriu, konsolidavimas galėtų padėti bankams diversifikuoti finansavimą ir pagerinti padėtį, mažinant išlaidas ir didinant efektyvumą pasitelkus technologijų sistemų sujungimą. Tarp kliūčių reiktų paminėti aukštesnius kapitalo reikalavimus, keliamus didesniems bankams, taip pat investuotojų vengimą įlieti daugiau lėšų į bankus po to, kai jų akcijų vertė taip smarkiai krito.

Kaip rašė „Bloomberg News“, tiek „ING Groep NV“, tiek „UniCredit“ svarstė galimus siūlymus dėl „Commerzbank“, po to, kai šių metų balandį žlugo derybos su „Deutsche Bank“. Svarstomas dar vienas galimas sandoris, „ Societe Generale SA“ ir „UniCredit“ susijungimas, – abu bankai pagerino savo kapitalo atsargas, sumažino neveiksnių paskolų apimtis ir pasitraukė iš verslų Europoje.

Prancūzijos bankų galia

„BNP Paribas SA“ – vienas iš stipriausių Europos bankų, kuriam, regis, pavyko nenukentėti nuo pastarojo dešimtmečio sukrėtimų, – taip pat galėtų tikėtis perspektyvaus augimo. Jis jau pasinaudojo „Deutsche Bank“ silpnumu, perėmęs apie 1000 Vokietijos kreditoriaus darbuotojų, aptarnaujančių rizikos draudimo fondus.

„Mes Prancūzijos bankus matome kaip galimus „įsitvirtinusius“ kreditorius, nes jie turi stiprią kapitalo bazę ir ieško geografinių ir produktų sferų, – sako Patrickas Sarchas, teisės įmonės „White & Case LLP“ partneris, atsakingas už susijungimų ir įsigijimų finansines paslaugas. – Susijungus stipriam ir silpnam bankui, silpnesnis taptų stipresnis.“

BNP Paribas
BNP Paribas
© Reuters / Scanpix

Jau ir anksčiau buvo mėginta žaisti didelio masto susijungimais/įsigijimais. 2016 metais Švedijos bankas „Nordea Bank Abp“ norėjo įsigyti valstybinį „ABN Amro Group NV“, bet šiai idėjai nepritarė Nyderlandų vyriausybė. Šiais metais „UBS Group AG“ kurį laiką svarstė galimybę jungtis su „Deutsche Bank“.

Dauguma šiuo metu vykdomų sandorių yra mažiau ambicingi, jie labiau sutelkti į tokias sritis kaip pasaugos paslaugos ir bendros investicinės bankininkystės įmonės ar aktyvų valdymas. Praėjusį ketvirtadienį „Nordea“ paskelbė apie savo planus pirkti „SocGen“ šiaurės Europos lizingo verslo padalinį už 575 mln. eurų (639 mln. JAV dolerių).

Analitikai taip pat išskiria vietinio konsolidavimo galimybę tarp rinkos kreditorių tokiose šalyse kaip Italija ir Ispanija.

Vietoje megasandorių tarp didžiausių Europos kreditorių labiausiai tikėtinas toks scenarijus, kai vienos šalies stambaus kapitalo bankas perima į vietos rinką orientuotą nacionalinį lyderį kitoje rinkoje, sakė Basilas Geogheganas, „PJT Partenrs“ partneris, konsultuojantis finansines įstaigas strategijos klausimais.

„Jau dabar sunku laikytis šiuo metu galiojančių taisyklių. Jei bus einama didelio masto susijungimų/įsigijimų keliu, padėtis būtų dar sudėtingesnė, – sakė B. Geogheganas. – Aš įsivaizduoju tokį sandorį, kai, tarkim, prancūzų bankas įsigyja stambią poziciją, tarkim, Ispanijoje, ir tada imasi toliau plėsti šią platformą.“

Vietinis konsolidavimas jau pastebimas daugelyje Europos rinkų ir galėtų tapti pagrindiniu susijungimų/perėmimų varikliu 2020 metais, tokios nuomonės laikosi ne vienas sandorių organizatorius.

Bankai tikisi daugiau susijungimų Jungtinėje Karalystėje tarp alternatyviųjų bankų, čia paskutinis didelio masto sandoris buvo įgyvendintas 2018 metais, kai „CYBG Plc.“ įsigijo „Virgin Money“.

Vokietijoje „DekaBank“ – Vokietijos taupomųjų bankų turto valdytojas – ir „Helaba“, Heseno ir Tiuringijos žemių bankas, pradėjo derybas dėl susijungimo.

Didysis katalizatorius

Bet kokie įgyvendinami sandoriai gali galiausiai leisti Europos vyriausybėms atsiimti savo turimą kapitalo dalį bankų sektoriuje. Ispanija valdo „Bankia SA“ akcijų, tuo tarpu Vokietijos vyriausybei priklauso daugiau nei 15 proc. „Commerzbank“ dalis. „ABN Amro“ iš dalies yra valdoma Nyderlandų vyriausybės, o „Royal Bank of Scotland Group Plc. – Jungtinės Karalystės.

Vis dėlto dar daug turi būti padaryta, kad investicinės bankininkystės atstovai ir bankų vadovai galėtų praskinti sau kelią. Bendros indėlių draudimo sistemos idėjai priešinasi šiaurės Europos šalys, sunerimusios, jog joms teks remti sunkumų alinamus bankus, veikiančius pietinėje Europos dalyje. O. Scholzo pasiūlymas įvesti griežtesnes taisykles valstybės garantuotoms skoloms, kurios ypač skaudžiai smogtų Italijos kreditoriams, taip pat sulaukė pasipriešinimo.

Žingsnis bankų sąjungos link galėtų tapati svarbiu sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu išsaugoti talentingus darbuotojus, finansuoti sandorius ir stiprinti operacijų mastą tokiose srityse kaip vartojimo finansavimas, teigia BNP pareigūnas Jeanas-Sebastienas Dietschas.

„Daug kas priklauso nuo banko dydžio. Europos bankai pasauliniu mastu yra labai maži, – sakė J.-S. Dietschas, vadovaujantis BNP EMEA finansinių institucijų įmonių finansų praktikai. – Kai kapitalas sukeičiamas Europos lygiu, atsiranda vadinamoji masto ekonomija ir kartu – daugiau pasirinkimo variantų.“

Bloomberg
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000
Verslas PliusMark Burton

Metalų rinkos griūtis – didžiausia nuo Didžiosios recesijos laikų

Pramoniniai metalai išgyvena blogiausią ketvirtį nuo 2008 metų finansinės krizės, nes išaugus...

Verslas PliusMatthew Martin

Saudo Arabija imasi veiksmų dėl bankų problemų: skyrė 13 mlrd. dolerių injekciją

Saudo Arabijos centrinis bankas skyrė maždaug 50 mlrd. rialų (13 mlrd. JAV dolerių)...

Verslas PliusChristopher Jasper

Europos keliautojų vargai nesibaigia: prie atšauktų skrydžių prisideda streikai

Oro linijų streikų ir atšauktų skrydžių banga gilina Europos transporto krizę ir jaukia...

Delfi PliusMadison Muller

COVID-19 pandemiją stebintys ekspertai įspėja: pastarosiomis savaitėmis viskas pasikeitė (1)

„Visi manėme, kad po omikron bangos mūsų laukia atokvėpis. Taip ir buvo, bet pastarosiomis...

Verslas PliusDavid Goodman

Daugiau nei pusė pasaulio vartotojų pandemijos metu netaupė

Daugiau nei pusė pagrindinių ekonomikų vartotojų per pandemiją nesukaupė santaupų, rodo apklausa.

Top naujienos

Ekspertas: ar Rusija gali ryžtis smogti Lietuvai – paskaičiuokime, kokias pasekmes tai jai sukeltų (1)

Lietuvai ribojant Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį,...

Kaip Rusijos „defoltas“ gali paveikti karą: ekspertai išskiria vieną grėsmę agresorei

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad...

Karas Ukrainoje. Po Medvedevo grasinimų – Ukrainos atsakas: Krymas bus susigrąžintas iškart Rusijos kariai pagrobė Chersono merą (5)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

Įspūdingiausi atlyginimai Lietuvoje gegužę: viršūnėje – vidutiniškai 56 tūkst. eurų mokėjusi įmonė (5)

Gegužę 21 įmonė mokėjo didesnius nei 10 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus , o algų medianų...

Užpulta serialo „Rimti reikalai“ aktorė Dovilė Kundrotaitė: vyras spyrė į galvą, kreiptasi į policiją

LNK televizijos serialo „ Rimti reikalai “ žvaigždė Dovilė Kundrotaitė pateko į itin...

Tiesioginė transliacija / Iš esmės. Kibernetinės atakos: kas gresia ir kaip turi pasiruošti gyventojai

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įspėja, kad šiuo metu prieš Saugųjį valstybinį...

Šalyje svilinant karščiui – kelininkų įspėjimai vairuotojams: gali atsirasti pavojingų kelio ruožų

Šalį alinant karščiui kelininkai įspėja, kad prakainuoja ne tik žmonės, bet ir asfaltas ,...

Keturios gudrybės, kurios padės ištverti šios savaitės karščius: pataria bent trumpam atsisakyti vieno daugelio pamėgto įpročio

Šią savaitę Lietuvoje termometro stulpeliui viršijus trisdešimties laipsnių oro temperatūros...

Rusijos oligarchas: Ukrainos sunaikinimas būtų milžiniška klaida (1)

Rusijos oligarchas Olegas Deripaska antradienį pareiškė, kad Rusijai sunaikinti Ukrainą per savo...