Regione, kur etiško investavimo koncepcija įprastai keliama vienu iš tikslų, nei vienas iš didžiųjų viešojo sektoriaus investuotojų, kalbėjusių su „Bloomberg“, neminėjo apie planus atsisakyti akcijų tų bankų, kurių veikla yra tiriama dėl pinigų plovimo. Dalis šių investuotojų pasinaudojo smukusiomis akcijų kainomis ir papildė turimą akcijų paketą.
Sąrašo viršuje figūruoja 1 trln. JAV dolerių turto valdantis Norvegijos suverenus turto fondas, kuris šių metų gegužę pabrėžė savo ketinimus išlikti ilgalaikiu Šiaurės Europos bankų, įsipainiojusių į pinigų plovimo skandalus, investuotoju. Didžiausi pensijų fondai Danijoje bei Švedijoje pagarsino panašaus pobūdžio pareiškimus. Fondai, su kuriais kalbėjosi „Bloomberg“ žurnalistai, teigė ketinantys ir toliau investuoti į šiuos bankus, kad galėtų aktyviau dalyvauti procese.
„Žinoma, mes vertiname tokius įvykius labai rimtai, – sakė Eva Halvarsson, vieno iš didžiausių Švedijos pensijų fondų, AP2, vadovė. – Turime visų šių bankų akcijų, be to, bendradarbiaujame su jais kaip turto valdytojai. Mes atidžiai sekame situaciją ir turime ryšių įvairiuose lygmenyse.“
Išlikti aktyviems
„Svarbu išlaukti ir įsitikinti, kaip rutuliosis įvykiai toliau, – sakė ji. – Bet, žinoma, labai tikėtina, jog išliksime aktyvūs ir palaikysime dialogą. Jie privalo paaiškinti, kokių priemonių imasi tokiomis aplinkybėmis ir kokią įsivaizduoja ateitį.“
Bankų „DanskeBank A/S“ ir „Swedbank AB“ tyrimas atliekamas Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Bankai kaltinami tvarkę milijardus dolerių nešvarių pinigų iš buvusios Sovietų Sąjungos per Estijoje veikiančius savo padalinius. Tarp asmenų, kurie, kaip pranešama, pasipelnė iš tokių sandorių, minimas jau nuteistas buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo pirmininkas Paulas Manafortas ir nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Dėl galimo pinigų plovimo tiriamas ir bankas „Nordea Bank Abp“, nors jam pateikti daug mažesnio masto kaltinimai.
Preliminarūs kaltinimai jau pateikti grupei buvusių „Danske“ vadovų, įskaitant ir nušalintą generalinį direktorių Thomasą Borgeną. Bankas „Swedbank“ atleido generalinę direktorę Birgitte Bonnesen, kuri buvo apkaltinta klaidinusi visuomenę dėl banko plovimo skandalo masto.
„Aš labai gerai suprantu, kokia sudėtinga yra situacija, bet, žinoma, bankai privalo ją vertinti rimtai tam, kad galėtų susigrąžinti pasitikėjimą“, – sakė E. Halvarsson.
ESG investicijos
Pensijų pramonės įsipareigojimas skandalų drebinamiems bankams gali iškelti klausimų dėl atsakingo investavimo principų, atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus. ESG trumpiniu apibūdinamo tvarios aplinkos atžvilgiu, socialiai atsakingos ir skaidrią bendrovių valdyseną skatinančio (environmental, social governance, ESG) investavimo gairės nėra standartizuotos, dėl to sunku nustatyti lėšų valdytojų savitumus. Tuo pačiu yra nuomonių, esą geriau išlaikyti investicijas į bendroves, siejamus su neetiška veikla, nei atsisakyti investicijų.
Norvegijoje turto fondo generalinis direktorius Yngve‘ė Slyngstadas sako, kad jie „palaiko tinkamą dialogą“ su bankais, kurių veikla tiriama dėl pinigų plovimo. „Net jei ir taip, mes išliksime ilgalaikiais investuotojais ir savaime suprantama, mes, kaip fondas, investuojantis lėšas į šiuos bankus, tikimės, kad valdyba spręs iškilusias problemas“.
Bankų pirkimas
Kai kurie didžiausi fondai Norvegijos regione didina savo turimą bankų akcijų paketą. ATP ir PFA, dvi didžiausios Danijos pensijų bendrovės, kurių bendras portfelis sudaro apie 210 mlrd. JAV dolerių, įsigijo „Danske Bank“ akcijų, jau praūžus skandalui. PFA generalinis direktorius Allanas Polackas pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis svarbiausia atsižvelgti į banko gebėjimą užsidirbti pinigų. Anot jo, PFA yra „labai patenkinta“ „Danske“ įsipareigojimu išmokėti dividendus.
Analitikai, regis, tam pritaria. Iki šiol dauguma analitikų, analizuojantys „Danske“ veiklą, pataria klientams pirkti akcijas arba bent jau jas išlaikyti.
Suomijos draudimo bendrovė „Varma Mutual Pension Insurance Co.“, valdanti per 50 mlrd. JAV dolerių, 2018 metais pardavė savo turimas „Danske“ banko akcijas, bet trigubai padidino savo „Swedbank“ akcijų paketą. Kitas stambaus kapitalo Suomijos fondas „Ilmarinen Mutual Pension Insurance Co.“ taip pat padidino savo turimą „Swedbank“ akcijų dalį.
Viešojo sektoriaus investuotojai didžiąja dalimi išliko šiame fronte, kitiems sprunkant. „Danske“ akcijos kaina pernai smuko beveik 50 proc., tuo tarpu „Swedbank“, netekęs beveik ketvirtadalį savo vertės, šiais metais pagal bendrą finansinių aktyvų vertę užima prasčiausias pozicijas Europoje. „Nordea“ akcijos neteko maždaug 25 proc. vertės praėjusias metais.
Akcijų kainos smukimas nustūmė „Danske“ ir „Swedbank“ į skalės apačią, vertinant šešių didžiausių Šiaurės Europos šalių bankų rinkos vertę. „Nordea“ išlieka didžiausiu regione. Bet Norvegijos DNB ASA, kuriam didžiąja dalimi pavyko išvengti pinigų plovimo skandalų dėmės, šiuo metu yra antras didžiausias Šiaurės Europos regiono kreditorius.
Didžiausias „Nordea“ investuotojas „Sampo Oyj“ teigia, kad metas užmiršti įtarimus ir paskelbti, kad „didelių skandalų era pasibaigė“. „Sampo“ pirmininkas Bjornas Wahlroosas, kuris taip pat yra vadovavęs „Nordea“ valdybai, šių metų gegužę yra pasakęs, kad yra patenkintas, jog bankas skyręs savo kovos su pinigų plovimu kampanijai tiek lėšų, „kiek tik fiziškai įmanoma“.
