Vieno vyresniojo bankininko, pernai pasamdyto dirbti Londone, vos po dviejų savaičių buvo paprašyta krautis lagaminus ir keltis į Europą. Kai kurie finansinės prekybos vadybininkai iš vieno JAV banko vis dar nežino, ar galės likti Jungtinėje Karalystėje, tuo tarpu vienas jaunas prekiautojas, šių metų sausį priimtas į vieną Europos banką, dar laukia, kada jam bus pranešta, kur jam reikės dirbti.
Nors „Brexit“ ruoštasi ne vienus metus, pasaulio bankus ir jų šeimininkus tebeslegia netikrumas, nes prekybos susitarimas, palikęs nuošalėje finansines paslaugas, ir pandemija kelia permainų vėjus visame pasaulyje. Tuo tarpu reguliuotojai didina spaudimą bankams, kad šie vykdytų persikėlimo planus, numatytus dar prieš Jungtinei Karalystei paliekant Bendriją gruodžio 31 dieną.
Trumpalaikėje perspektyvoje Europos valdžios institucijos suteikia bankams šiokio tokio lankstumo, nes naujausias COVID-1 protrūkis žemyne lėtina pastangas perkelti personalą į bloką taip, kaip kad buvo sutarta, teigia daugiau nei dešimtis procese dalyvaujančių vadovaujančių darbuotojų ir prekiautojų, prašiusių neminėti jų pavardės. Bet tai tik laikinas atokvėpis.
Europos centrinis bankas (ECB) siekia sumažinti bankų priklausomybę nuo „back-to-back“ (skolinimo ir skolinimosi) modelio, leidžiančio Europoje įformintus investicinius sandorius užsisakyti Londone, kur rizikos ir likvidumas – kaip ir finansų rinkos prekiautojai – galiausia nusėda. Valdžios institucijos dažnai kartoja, kad ES padaliniai turėtų būti valdomi vietiniu mastu.
ECB Stebėtojų tarybos pirmininkas Andrea Enria praėjusią savaitę pareiškė, kad bankai nesikrato įsipareigojimų, bet keletas įmonių „vis dar turi keletą neišspręstų klausimų“, po to, kai Jungtinės Karalystės pasitraukimas pastūmėjo tokius verslus kaip ES akcijų prekyba į bendrąją rinką. „Matėme žymią pažangą ir paskutiniais praėjusių metų mėnesiais, ir tai skatina mus manyti, kad gana greitai mums pavyks priartėti prie tikslinio veiklos modelio.“
Dar daugiau persikėlimų
Be persikėlimų, kurie turėjo įvykti iki sausio 1-osios, bankai, įskaitant „JPMorgan Chase &Co.“ ir „Citigroup Inc.“, ruošiasi iki metų pabaigos iškelti dar daugiau rizikas prisiimančius specialistus iš Jungtinės Karalystės, siekdami nuraminti valdžios susirūpinimą, esą jie per toli nuo savo valdomų prekybos operacijų, sakė šaltiniai. Bankų atstovai atsisakė komentuoti.
Pavyzdžiui, „Citigroup“ bankas baigia sukomplektuoti personalą po „Brexit“, ir kai kurie vyresnieji Europos aktyvų prekybos specialistai skundžiasi neturį daug aiškumo dėl savo ateities, sakė su situacija susipažinę šaltiniai. Finansinė įmonė neseniai pranešė apie kelis vyresnių pareigūnų paskyrimus Europos rinkų ir vertybinių paslaugų padalinyje.
Kai kurių bankininkų manymu, reguliuotojai, nepaisydami COVID kelionių ribojimų, reikalaus, kad žmonės persikeltų, jeigu bankas ir jo finansinės prekybos specialistai vis dar beveik visas operacijas ir pardavimus, susijusius su verslu ES, vykdo iš namų Londone. Kai kurie reguliuotojai reguliariai tikrina, ar bankinės struktūros žemyne pilnai funkcionuoja ir ar turi pakankamai darbuotojų, sakė šaltiniai.
Toks požiūris reiškia, kad kai kam tenka laviruoti tarp savo pramonės reikalavimų ir visuomenės sveikatos priemonių, kuriomis siekiama riboti judėjimą. Šaltiniai, susipažinę su situacija ir sutikę kalbėti anonimiškumo pagrindais, pasakoja įvairias konkrečias situacijas. Dalis finansinės prekybos specialistų atsisako keltis į užsienį dėl asmeninių priežasčių.
Ribotas judėjimas
Bankų kėlimosi planų specifiką formuoja šalys, kurias jie pasirenka savo naujam arba išplėstam centrui ES viduje. Šalys, įskaitant Nyderlandus, leidžia finansinės prekybos specialistams kol kas likti Jungtinėje Karalystėje, pripažindamos, kad kėlimasis įvyks artėjant metų pabaigai, sakė šaltiniai.
Prancūzijos vyriausybinė agentūra „Autorite des Marches Financiers“ perspėja, kad įmonėms gresia baudžiamosios sankcijos, jeigu jos neturės pakankamai darbuotojų, būtinų užtikrinti apdairų rizikų valdymą savo ES padaliniuose.
Tarpininkavimo įmonė „TP ICAP Plc.“ jau sumokėjo kainą už nesėkmingas pastangas perkelti personalą operatyviai, taip, kaip to norėtų reguliuotojai; anot įmonės, jai buvo neleista aptarnauti dalį savo ES klientų dėl to, kad ji iki galo neįgyvendino savo planuoto darbuotojų perkėlimo į Paryžių.
Ankstesni perkėlimai
Konsultacinė įmonė EY rugsėjį skelbė, kad finansinių paslaugų įmonės, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, jau perkėlė apie 7 500 darbuotojų ir daugiau nei 1,2 trln. svarų sterlingų (1,6 trln. JAV dolerių) vertės aktyvų į Europos Sąjungą dar prieš „Brexit“, nors šis perkėlimo mastas buvo mažesnis, nei baimintasi anksčiau.
„Dabartinė situacija tikrai nėra ideali, bet ir nėra tokia bloga, kaip būtų galėję modeliuoti bankai pagal vienokį ar kitokį scenarijų, – sakė Tomas Merry‘is, tarptautinės profesionalių paslaugų bendrovės „Accenture“ bankininkystės strategijos praktikos vykdomasis direktorius.
Vis dėlto tokie perkėlimai yra tik pirmasis „Brexit“ etapas finansų pramonėje. Sektorius buvo nustumtas į pašalę prekybos susitarime, kurį su Bendrija pasiekė premjeras Borisas Johnsonas, ir dabar daugelio Junginės Karalystės finansinių įmonių tarpvalstybinė prekyba priklausys nuo vadinamųjų atitikties sprendimų, nurodančių, kurios pusės taisyklės yra pakankamai tvirtos. ES pareigūnai yra sakę, kad kol kas neskuba priimti tokius sprendimus.
Praėjus beveik penkeriems metams nuo „Brexit“ referendumo, įmonės negali leisti sau laukti dar ilgiau, kad situacija taptų aiškesnė, „Bankai negali kliautis atitikimu kurdami ilgalaikius planus. Jie privalo galvoti apie savo pėdsakus ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė T. Merry‘is.
