aA
Veido atpažinimas Europoje turi daug draugų. Tiesioginiai bandymai sekti veidą esamuoju laiku per pastaruosius metus įgyvendinti tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, iš esmės nesipykstant su žemyno griežtais, bet netvarkingai įgyvendinamais duomenų apsaugos įstatymais.
Stebėjimo kameros
© AFP / Scanpix

Tai turėtų pažadinti reguliavimo institucijas iš miego ir paraginti veikti. Tačiau minėtieji bandymai taip pat leidžia pasigilinti į argumentus dėl visuomenės saugumo, jie neabejotinai bus pasitelkti siekiant apginti šią landžią, ydingą technologiją, romantizuojamą tokių televizijos serialų kaip „24 valandos“, kur padeda susekti fiktyvių teroristų užmačias.

Geras pavyzdys – Prancūzijos miestas Nica, kurios meras Christianas Estrosi po 2016 m. teroristinio išpuolio padvigubino stebėjimo technologijų naudojimą. Veido atpažinimo eksperimentas vasarį vykusiame miesto karnavale, „YouTube“ išliaupsintas kaip stebuklingas įrankis, padedantis susitikti išsibarsčiusiems giminaičiams, atpažinti įtartinus asmenis ir saugoti visuomenę, neseniai mero kabinete buvo paskelbtas sėkmingu.

Pasak „Le Monde“, nebuvo sulaukta jokių nusiskundimų iš eksperimente dalyvavusių žmonių, nebuvo klaidingų teigiamų rezultatų, o technologija net „šimtu procentų“ identifikavo „dominančius asmenis“.

Mero pranešime buvo raginama priimti naujus reglamentus, kurie leistų įdiegti technologiją prieš 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes, pabrėžiant, kad veido atpažinimas teisiškai yra pilkoje zonoje, kažkur tarp siaurų duomenų apsaugos reikalavimų ir platesnių nacionalinio saugumo įstatymų.

Mero išvados kelia daug klausimų. Girtis tobulu ar beveik tobulu tikslumu lengva, kai kalbama apie santykinai nedideles žmonių grupes ir išsaugotus jų atvaizdus: Nicos eksperimentuotojai sukūrė 50 asmenų duomenų bazę ir per tris dienas nufilmavo 5000 žmonių. Tačiau gauti duomenys gali būti apgaulingi.

Sistema, kurios sėkmės procentas yra 99,9 proc., skamba įspūdingai, kol susimąstai apie tai, kad 0,1 proc. klaidingų rezultatų patikrinus 100 000 asmenų reiškia, kad 100 žmonių bus identifikuoti neteisingai. Londono policijos veido atpažinimo bandymų apžvalgoje rašoma, kad net 63,6 proc., arba beveik du trečdaliai, kompiuterio sugeneruotų atpažinimų, kuriuos operatorius palaikė patikimais, pasirodė klaidingi.

Negalima į šiuos nesutapimus numoti ranka, nes jų padariniai žmonėms gali būti rimti. Kai kuriose šalyse policijos pajėgos naudoja technologiją abejotinais būdais, ir tai gali sukelti painiavą. Kai Niujorko miesto policijos departamentas bandė pasitelkti stebėjimo kameros nuotraukas, tikėdamasis susekti vyrą, įtariamą 2017 m. apsivogusį vaistinėje, veido atpažinimo sistema nepateikė jokių atitikmenų.

Baisūs ir drąsūs Europos eksperimentai: kameros su veido atpažinimo technologija – ant kiekvieno kampo
© Shutterstock nuotr.


Tada policija į duomenų bazę įtraukė aktoriaus Woody Harrelsono atvaizdą, tvirtino, kad jis atrodo visai kaip įtariamasis, ir sugeneravo galimų nusikaltėlių sąrašą. Galiausiai nutvėrė smulkų vagišių. Nors niekas nesiskundė, kad policija sulaikė ne tą žmogų, tai yra labai abejotina praktika, kuri gali priversti vyriausybes rimtai apsvarstyti veido atpažinimo technologijos uždraudimą arba moratoriumą.

Bet kaipgi tiksinčios bombos, pagrobti vaikai, ištrūkę į laisvę žudikai? Juk tai tikrai verta šimto žmonių sutrukdymo? „Kai ieškosime dingusių vaikų, nelegalios prekybos seksu aukų, ginkluotų užpuolikų, aktyvių teroristų, susitarsime kaip bendruomenė, kad laikinai šią technologiją įjungsime“, – siūlo Brentas Boekesteinas, DI vaizdų analizės startuolio „Vintra Inc.“ generalinis direktorius.

Vis dėlto šie pavyzdžiai visada geriau veikia vaizduotėje nei realybėje. Veido atpažinimo technologija neidentifikavo 2013 m. Bostono sprogdinimų kaltininkų, nors policija turėjo jų nuotraukų. Teroristas, 2016 m. Nicoje šienavęs besilinksminančią publiką, darė tai priešais stebėjimo kameras; sunku įsivaizduoti, kokia būtų buvusi nauda iš veido atpažinimo, atsižvelgiant į tai, kad jo nebuvo Prancūzijos valstybės saugumo sąraše. Ir net jei darytume prielaidą, kad ginkluoto užpuoliko veidas būtų tiksliai atpažintas, iki pirmojo šūvio būtų likę vos 120 sekundžių.

Nesunku suprasti, kodėl teisėsaugos agentūros bando grąžinti šią technologiją atgal į gatves. Kuklūs nacionaliniai policijos biudžetai ir daug laiko reikalaujantis įtariamųjų sąrašų, kurie kartais apima dešimtis tūkstančių asmenų, sudarymo darbas kuria poreikį bent šiek tiek pasilengvinti naštą. Tačiau taip pat nesunku suprasti, kodėl tinkama technologijos priežiūra ir apribojimai – gyvybiškai svarbu.

„Funkcijų slinkties“ rizika aukšta: tai, kas prasideda kaip bandymas susekti įtariamus teroristus, gali greitai virsti minios kontrole protesto metu, žmonių emocijų analize ar smulkių vagišių gaudymo įrankiu. Ar mes tikrai norime visada įjungto pirštų atspaudų skaitytuvo?

Europos Sąjunga dar nepriėjo prie vieningos pozicijos, kaip spręsti šią problemą. Bendrame bloko duomenų apsaugos reglamente yra aiškiai apibrėžti „jautrūs“ duomenys, tokie kaip biometrinė informacija, – jiems tvarkyti reikalingas sutikimas. Tačiau esama spragų, kai kalbama apie „esminį“ visuomenės interesą – nacionalinį saugumą, o būtent tai rūpi atskiroms valstybėms. Rezultatas – nenuoseklumas: vienoje Švedijos mokykloje bandymas atpažinti veidą baigėsi 20 375 dolerių bauda, tačiau Danijoje DI palaikomo veido stebėjimo įgyvendinimas futbolo stadione nesulaukė jokių pasekmių.

Nacionalinis saugumas neturėtų būti priežastis užkirsti kelią aiškesniems ir tvirtesniems Briuselio apribojimams. Tuo metu, kai vyriausybės stojasi piestu prieš teisėsaugos prašymus gauti prieigą prie „Facebook Inc.“ duomenų ir gaunami pranešimai apie „Amazon Inc.“ išmaniųjų durų skambučių gamintojo „Ring“ bendradarbiavimą su policija, būtų malonu, jei reikėtų atpažinti kuo mažiau veidų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
3.4516

Estija sako, kad dauguma pinigų plovimo baudų turėtų atitekti jai (9)

Finansų ministras Martinas Helme pareiškė, kad Estija turėtų gauti „daugumą“ baudų, kurios...

Johnsonui nepavyko: Bercow neleido dar kartą balsuoti dėl „Brexit“ sutarties (40)

Iki „ Brexit “ liko dešimt dienų. Bet iki tol šalis privalės dar šį tą nuveikti....

Kinijoje maras išguldė kiaules, bet šalis tikina atsitiesianti (2)

Kinijos – didžiausios pasaulyje kiaulienos tiekėjos ir vartotojos – kiaulių skaičiaus...

Pašėlęs Maduro planas atsiimti iš Londono 1,5 mlrd. dolerių vertės auksą (60)

Kaip bežiūrėtum, tūlas Charlesas Vincentas finansų pasaulyje yra niekas. Paieškoję internete...

Raudonasis turizmas Kinijoje: milijardas gyventojų raginamas lankyti „šventas“ Mao vietas (19)

Persirengusios raudongvardiečių uniformomis, Gao Hongli ir grupelė kitų vaikų darželių...

Top naujienos

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (44)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (78)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (21)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Prabilo ir Kauno „Žalgirio“ ultros: tai garbės mums nedaro (45)

Sekmadienį po LKL lyderių kovos ne ką mažiau dėmesio, nei pačios rungtynės ir įvykiai ant...

Paskutinės valandos: ar Sabonis liks Indianoje bei kodėl „Pacers“ ir lietuvio derybos įstrigo? laida „Iš viršaus“

Kodėl pirmadienio vakaras gali tapti lemtingu Domantui Saboniui ir Indianos „Pacers“ klubui?...

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio pateikiame pilną išvados tekstą  (303)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...

Ši prancūzė – tikra mūsų laikų stiliaus ikona, iš kurios yra, ko pasimokyti (5)

Nuo 2010 m. savo mados tinklaraštį „Over the Rainbow“ rašanti prancūzų ir britų kilmės...

Dezertyravęs KASP kapitonas išsigando, kad pakenks Lietuvai, bet – ir vėl dezertyravo (60)

Dėl dezertyravimo ir savavališko pasišalinimo iš tarnybos baudžiamojon atsakomybėn patrauktas...

Kardiologas kreipiasi į sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis: turite laikytis 10 pagrindinių taisyklių (11)

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka labiausiai paplitusios, pažeidžiančios vis jaunesnio...

Įsimintiniausia IX forto istorija: kraupaus likimo išsigandę kaliniai pabėgo išgręžę 314 skylučių (4)

Sakoma, kad požeminis Kaunas – paslaptingas miesto pasaulis. Legendos kalba, kad šiuose...