Alpių valstybės tresto įstatymai leido šeimoms mokesčių atžvilgiu palankų turto perkėlimo būdą. Sukurtas 1993 metais siekiant sustabdyti kapitalo nutekėjimą, Austrijos trestas (žinomas kaip „Privatstiftung“) taip pat pritraukė turtą iš Vokietijos su ten galiojančiais palankiais mokestiniais tarifais ir privatumo sistema. Tačiau dabar trestai jau nebeatrodo veiksmingi ir yra vertinami kaip priemonė, neleidžianti veiksmingai panaudoti kapitalą.
Trestų rėmėjai ir turto gavėjai, teisėjai ir turto patikėtiniai bei trestui priklausančių bendrovių valdytojai skundžiasi, kad trestai kuria painias struktūras bei lėtina sprendimų priėmimą. Atsižvelgdama į tai, Austrijos vyriausybė nurodė įstatymų leidėjams parengti trestų supaprastinimo projektą, o toks žingsnis gali pakurstyti susijungimus, įsigijimus, akcijų pardavimus, skaidymus ir perėmimus.
„Šios bendrovės yra įstrigusios „auksiniame narvelyje“, - sakė nedidelio Vienoje įsikūrusio investicinio banko „Alantra“ bankininkas Klausas Vukovichas. – Šeima nebekontroliuoja, valdytojai nebeturi galių imtis drąsių priemonių, o sprendimus priimantys tresto pareigūnai pernelyg nutolę nuo verslo. Jeigu trestų įstatymai būtų lankstesni, šios bendrovės galėtų atsiskirti ir akcinis kapitalas galbūt galėtų tapti prieinamas naujiems drąsiems, rizikingiems sumanymams“.
Kanclerio Sebastianno Kruzo vadovaujama vyriausybė savo planus pristatys kitų metų pradžioje, ir į juos bus įtraukti visi mokestinės reformos pokyčiai, numatyti 2020 metams. Svarstoma galimybė sumažinti silpstančių trestų išlaidas, leisti kai kuriems šeimos nariams iš jo pasitraukti, taip pat iš naujo apibrėžti atsakomybės įstatymus patikėtiniams, tam, kad jie galėtų priimti rizikingesnius sprendimus ir suteikti steigėjams didesnes galias spręsti.
Trestais noriai naudojosi Austrijos bei Vokietijos pramonės sunkiasvoriai, tokie kaip Porsche-Piechų šeima, kontroliuojanti „Volkswagen AG“; Leitnerių šeima, sukūrusi grupę „Andritz AG“; statybos bendrovės „Strabag SE“ steigėjas Hansas-Peteris Haselsteineris; ginklų gamintojas Gastonas Glockas ir nekilnojamojo turto, žiniasklaidos ir mažmeninės prekybos investuotojas Rene‘ė Benko. Trestu naudojosi ne tik šeimos: Austrijos bankas „Bank Austrai“ naudojosi „Privatstiftung“ trestu, siekdamas apsaugoti savo pramonės aktyvus nuo perėmimo.
Štai kaip tie trestai veikia: rėmėjai suteikia lėšas trestui už nedidelį vienkartinį mokestį ir įgyja teisę paskirti turto gavėjus, beneficiantus, įskaitant ir pačius save ar savo įpėdinius. Jie susirenka dividendus ar naudojasi kitais privalumais, nors ir atsisako tiesioginės aktyvų kontrolės. Trestui vadovauja valdyba, kuriai nepriklauso rėmėjai ar beneficiantai. Kai kuriais atvejais rėmėjas gali jį atšaukti, bet už tam tikrą mokestį, 27,5 proc. kapitalo prieaugiui taikomą tarifą, - taip sudaroma dažnai neįveikiama kliūtis.
Be to, įstatymų leidėjai ir teismai ilgainiui apkarpė kai kurių trestų pranašumus, tuo sukeldami painumo. O svarbiausia, 2008 metais šalis atsisakė paveldėjimo mokesčio, dėl to praktiškai sugriaudama trestų prasmę. Rėmėjų situaciją apsunkino ir kitos aplinkybės.
Glocko byla
Pavyzdžiui, Glockų šeima bylinėjosi teisme dėl tresto aktyvų po bendrovės steigėjo Gastono skyrybų. Jo buvusi žmona Helga Glock tvirtino, kad ji sukūrusi dalį verslo – tačiau tuščiai. Trestas, pagal savo sudarymo struktūrą, apsunkina situaciją santuokoje nebegyvenančioms žmonoms ar vaikams, nes subjektas niekam nebepriklauso. Tresto valdybas daugiausia sudaro teisininkai ir finansininkai, kurie nelinkę rizikuoti. Jie draskomi tarp savo teisinių įsipareigojimų būti nepriklausomi, asmeninės atsakomybės taisyklių ir steigėjų, įpratusių verslą valdyti pagal savo nustatytas taisykles, tvirtos valios. Tokie prieštaravimai gali sukelti įtampą.
Kaip pavyzdį, pateiksime Ferdinando Piecho atvejį. Patriarchas, kuris valdė „Volkswagen“ bendrovę daugiau nei du dešimtmečius, praėjusiais metais sutiko atsisakyti paskutinių saitų su bendrove, po to, kai, milijardieriaus įtakai susilpnėjus, prieš jo giminaičius pradėtas didelis spaudimas. Dabar Zalcbruge veikiantys trestai atlieka svarbų vaidmenį kaip pagrindiniai automobilių gamintojos akcininkai.
Dar vienas atvejis: milijardų eurų vertės kova dėl „B&C Privatstiftung“, tresto, susidūrusio su, anot jo paties, „priešiško perėmimo“ bandymu. Grupė, vadovaujama investuotojo Michaelo Tojnerio, siekia perrikiuoti B&C valdybą ir perimti jo aktyvus, įskaitant pramonės bendrovių „Lenzing AG“ ir „AMAG Austria Metall AG“ akcijas.
Silpstant jų pranašumui, mažėja ir pačių trestų skaičius – šių metų lapkritį, palyginti su 2017 m. lapkričio duomenimis, jų sumažėjo maždaug 30-čia iki 3111. Per didžiausią pakilimą 2011 metais šalyje veikė apie 3500 trestų.
„Vis daugiau įmonių steigėjų norėtų paleisti trestą ir susigrąžinti kontrolę, bet dabar, galiojant 27,5 proc. tarifui, tai tampa itin brangu“, - pažymėjo Vienos universiteto mokesčių įstatymų profesorius Eduardas Lechneris. Jie gali neturėti pakankamai likvidžių lėšų apmokėti mokesčių sąskaitas, kurios gali siekti iki šimtų milijonų eurų, sakė profesorius.
Austrijos finansų ministro Hartwigo Loegerio laukia iššūkis: pagerinti lankstumą ir įveikti nenumatytus padarinius, tuo pat metu išvengiant kritikos dėl neva „mokesčių dovanojimo“ turtingiesiems. Be to, įstatymų leidėjams taip pat teks užtikrinti, kad įstatymas pajėgs atlaikyti laiko išbandymą.
„Žmonės turi pasitikėti trestų įstatymais, o vyriausybė ilgus metus pernelyg dažnai keitė taisykles, - sakė Vienoje įsikūrusio CHSH juristas Albertas Birkneris. – Trestų sprendimai priimami šimtui metų ar dar ilgesniam laikui, todėl, norint užtikrinti pasitikėjimą planavimu, bet koks vyriausybės veiksmas turi būti gerai pamatuotas atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą“.
