„Kada grįšime prie ankstesnio lygio šimtu procentu? – klausia J. Vazguezas, svarstydamas, kokias pajamas galėtų užsidribti, kai Ispanija leis ir jo personalui vėl siūlyti klientams ispaniškąsias „tapas“ ir galisiškai paruoštus aštuonkojus. – Galvoju apie tai. Ir manau kad greičiausiai niekada.“
J. Vazguezas – ne vienintelis, kurį slegia nežinomybė. Panašios abejonės kamuoja daugelį Europos verslovių, kai dalis šalių, nuo Ispanijos iki Šveicarijos, šią savaitę sušvelnino karantino apribojimus, įvestus siekiant pažaboti protrūkį. Užuot pranašavę atsinaujinantį augimą, apie kurį garsiai skalambijo vyriausybės, tokie eksperimentai, regis, žada tik varginančią kelionę – bent jau tol, kol išliks pandemijos grėsmė visuomenės sveikatai.
Apie tokią niūrią perspektyvą pabrėžiama Europos Komisijos (EK) gegužės 6 d. prognozėje; EK prognozėmis, šiais metais Europos Sąjungoje (ES) laukiamas beprecedentis 7,4 proc. susitraukimas, didžiausias nuosmukis per Bendrijos istoriją. Tokios niūrios prognozės parengtos, net atsižvelgus į tai, kad karantinai viso žemyno mastu palaipsniui bus švelninami, sėkmingai kontroliuojant virusą.
„Laikomasi visuotinės nuomonės, esą pasiektas dugnas ir kad dabar jau labai greit grįšime į augimo kelią, – sakė HSBC ekonomistas Jamesas Pomeroy‘us. – Augimo tempas greičiausiai pasieks žemiausią ribą antrąjį ketvirtį, bet mes nesitikime, kad greitu metu grįšime į ankstesnį lygį.“
Žala Europos ekonomikoms – jau dabar akivaizdi, ypač tose pietinės Europos šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo protrūkio ir kurių galimybės reaguoti į pandemiją yra ribotos dėl didelio biudžeto deficito ir sunkios skolų naštos. Europos Komisijos prognozėmis, nuosmukis Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje viršys 9 procentus, palyginti su prognozuojamu 6,5 proc. nuosmukiu Vokietijoje.
Niūrios prognozės išlieka ir atsižvelgus į veiklos aktyvumo paspartėjimą, prasidėsiantį jau šį mėnesį, pradėjus švelninti karantino apribojimus. Ispanija kai kuriuose savo regionuose šią savaitę leis susibūrimus iki dešimties žmonių ir dalinai atvers restoranų lauko terasas ir kiemelius. Tuo tarpu Prancūzija bei Šveicarija taip pat bando švelninti suvaržymus. Italija ir Vokietija labai atsargiai atveria ekonominį gyvenimą.
„Būtų naivu manyti, kad vos tik nutrauksime karantiną, viskas sugrįš į įprastas vėžes, – sako Gundramas Wolffas, „Bruegel“ ekspertų grupės iš Briuselio direktorius. – Mes dabar ruošiamės atnaujinti dalį ekonominės veiklos, bet daug verslovių ir sektorių išliks stipriai paveikti, tarp jų – turizmas, restoranai, visas paslaugų sektorius, kur daug asmeninių kontaktų.“
Pareigūnai susiduria su bendra itin rimta problema: kol vakcina bus atrasta ir taps prieinama, žmonės greičiausiai ir toliau vengs vieni kitų ir vartos mažiau. 40 proc. ar daugiau „YouGov“ apklausos respondentų iš penkių didžiausių Europos ekonomikų prisipažįsta bijantys užsikrėsti virusu. Daugeliui bendrovių tenka išsižadėti didelės dalies pajamų dėl socialinio atsiribojimo priemonių.
„Nemažai daliai parduotuvių bei restoranų – tai didžiulė problema, – sakė Raineris Neusiusas, kuriam priklauso mados butikas „Zaemae“ Ciuriche. – Taisyklės neatsiejamos nuo mažesnio klientų srauto, o tai akivaizdžiai kertasi su pelningumu.“ Vis dėlto R. Neusiusas jaučiasi „nepaprastai laimingas“; kad pirmadienį galėjo atidaryti savo parduotuvę, Šveicarijai leidus atnaujinti verslą visoms drabužių mažmenininkėms ir restoranams, bet nesitiki sulaukti daug klientų.
Padėtis išlieka įtempta Danijoje ir Švedijoje, kur paklausa išlieka vangi, net kai tenykštės vyriausybės atšaukė apribojimus, kurie ir taip buvo daug švelnesni nei kur kitur. J. Pameroy‘us iš HSBC pažymi, kad Švedijos restoranų pardavimai smuks 70 procentų.
„Žiema“ eina į pabaigą
- Italijos karantino apribojimai pradėti švelninti gegužės 4 dieną, kai buvo atnaujinti statybų darbai bei gamyba. Parduotuvės ruošiasi atsidaryti nuo gegužės 18 dienos ar net anksčiau. Barai bei restoranai gali atnaujinti savo verslą nuo birželio 1 dienos.
- Ispanija pradėjo švelninti apribojimo priemones gegužę. Apribojimai bus švelninami keturiais etapais, pagal provincijas, jeigu atitiks higienos reikalavimus. Kai kurie restoranai galės priimti lauko erdvėje ribotą klientų skaičių jau šią savaitę.
- Prancūzija apribojimus pradėjo švelninti nuo pirmadienio. Restoranai, barai ir kavinės bus uždaryti bent iki birželio pradžios.
- Vokietija nuo balandžio pabaigos leido atsidaryti daliai nedidelių krautuvių, buitinės technikos parduotuvėms ir automobilių salonams. Restoranai ir viešbučiai savo veiklą atnaujino nuo gegužės 9 dienos.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, infekcijų mastui šoktelėjus, jau svarsto planus neatidaryti verslo iki birželio. Toks žingsnis dar labiau padidins ekonominį šių metų susitraukimą, kuris, dabartinėmis Anglijos centrinio banko prognozėmis, bus didžiausias per tris šimtmečius.
„Ekonomika tikrai neatsivers visu pajėgumu per naktį“, – sekmadienį BBC sakė bendruomenių reikalų sekretorius prieš B. Johnsono viešą kreipimąsi į tautą. Vyriausybė nori atnaujinti verslo veiklą, kartu mėgindama įtikinti „žmones likti namie kiek įmanoma“, sakė jis.
Antrosios infekcijų bangos tikimybė vis dar kelia pavojų visoms verslovėms, svarstančioms, ar jau atverti duris lankytojams ir susigrąžinti darbuotojus. Kai kuriose Kinijos provincijose teko per nauja įvesti karantinus, tuo tarpu Singapūras, kuris buvo laikomas pasauliniu sėkmingo viruso pažabojimo standartu, neseniai buvo priverstas sugriežtinti apribojimus, ūgtelėjus užsikrėtimų skaičiui.
Didelę žalą gali patirti ir tos bendrovės, kurios nusprendė nesivarginti atnaujinti veiklos, net jeigu joms buvo leista tą daryti. Su tokia situacija susidūrė Sergio Coppola su žmona Franca, kurie valdo ir nuomoja restoraną Monterotonde, į šiaurę nuo Romos, kuris dėl socialinio atsiribojimo priemonių artimiausioje ateityje liks uždarytas. „Mums tektų perpus sumažinti staliukų skaičių, ir mes net neįsivaizduojame, kiek iš tikrųjų ateitų žmonių, – sakė jis. – Kai kam geriausias variantas – viską uždaryti, norint sumažinti išlaidas, ir tikėtis, kad vieną dieną galės vėl atsidaryti.“
Grįžkime į Ispaniją. Čia viešbučių verslas klestėjo iki pandemijos, stabiliai augant verslo apimtims ir turistų srautams. Dabar verslininkai susiduria su sunkiais pasirinkimais: atsiverti ar neatsiverti. Fernandas Lasala mano, kad dėl socialinio atsiribojimo priemonių jo nedidelis restoranėlis Madride ateinančiais mėnesiais bus uždarytas.
„Tam, kad mano restoranas dirbtų pelningai, man reikia, kad baras būtų pilnas žmonių per pietus ir vakarienes, – sakė jis. – Tokiam nedideliam restoranėliui atsidaryti yra neįmanoma.“
