aA
Vladimiras Putinas nuosekliai didina Rusijos valstybės įsitraukimą į ekonomiką, kurioje vis labiau dominuoja didžiosios kompanijos. Koronaviruso krizė – ir nevienoda finansinė parama, labiau pasitarnaujanti ne smulkiems verslininkams, bet stambiems darbdaviams – šį užmanymą aiškiai pratęsia. Trumpuoju laikotarpiu tai sustiprins pažeidžiamo prezidento įtaką. Ilgainiui tai gali lemti sąstingį.
Apžvalgininkė: koronavirusas padidino Putino įtaką ekonomikai, bet ilgainiui gresia sąstingis
© Reuters / Scanpix

Beveik visų šalių vyriausybėms per pastaruosius kelis mėnesius teko įsikišti į pramonės veiklą, bandant suvaldyti „Covid-19“ sukeltą nuosmukį: finansinė parama teikiama oro linijoms, automobilių gamintojams ir kt. Tačiau Maskva savo kišimąsi į ekonominę veiklą didino pamažu, nuo pat šio amžiaus pradžios formuodama korporatyvinę aplinką, kuri šiuo metu apima tik keletą sektorių ir turi vis mažiau konkurentų. Šį fenomeną dar labiau sustiprino tarptautinės sankcijos ir autonominė Rusijos politika.

Rusijos fiskalinės priemonės, skirtos gelbėtis nuo koronaviruso ir naftos kainų krizių, tinka didesnėms, valstybės kontroliuojamoms kompanijoms. Mažesni, privatūs darbdaviai, jau ir taip vargstantys nepalankioje verslo aplinkoje, gaus ribotą paramą. Buvusio finansų ministro Aleksejaus Kudrino šią savaitę pacituoti skaičiai rodo, kad tik 13 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių teigia, jog tikrai išgyvens.

Naujausi pranešimai apie tolesnę paramą ekonomikai teikia vilčių, tačiau jie atrodo pavėluoti. „Bloomberg Economics“ duomenimis, parama bus mokama iš platesnio reagavimo į pandemiją biudžeto, kuris šiuo metu sudaro vos 3,5 proc. praėjusių metų bendrojo vidaus produkto.

Prognozuojama, kad tik dalis šių lėšų – nuo 0,8 iki 1,7 proc. BVP – iš tikrųjų pasieks smulkiųjų įmonių savininkus. Mokesčių atidėjimas ir panašios priemonės, priklausančios tam pačiam finansiniam paketui, bus naudingos didesnėms kompanijoms ir valstybiniams subjektams, bet ne tiems, kuriems grynųjų pinigų reikia tam, kad galėtų išmokėti darbo užmokesčius ir sumokėti tiekėjams.

Nėra taip paprasta pasakyti, kurią ekonomikos dalį Rusijos valstybė jau kontroliuoja. Apskaičiavimai, pagal kuriuos ši dalis sudaro 60–70 proc. BVP, gali būti pernelyg drąsūs. Tarptautinio valiutos fondo neseniai paskelbtame pranešime aptariami vertinimai 2016 metais siekė trečdalį BVP, vadinasi, pagal pasaulinius standartus buvo normos ribose.

Rusijos idėjų kalvė „The Center for Strategic Research“ vertina, kad 2016 m. toji dalis veikiausiai sudarė 46 proc. Kalbant apie užimtumą, TVF tyrime apskaičiuota, kad valstybė oficialiame darbo sektoriuje finansuoja maždaug pusę darbo vietų. Tai aukštas rodiklis, nors ir panašus į tą, kurį matome Skandinavijoje.

Tačiau valstybės įtaka Rusijoje peržengia tiesioginio dalyvavimo ribas. Tai taip pat pastebima iš išteklių paskirstymo ir to, kaip valstybės sargai atlieka savo funkcijas ir vykdo viešuosius pirkimus.

Apžvalgininkė: koronavirusas padidino Putino įtaką ekonomikai, bet ilgainiui gresia sąstingis
© Itar-Tass / Scanpix

Maskvos dalyvavimas stipriausiai jaučiamas strateginiuose sektoriuose, kurie dominuoja šalies ekonomikoje (energetikos, transporto, kasybos ir bankininkystės) ir į kuriuos buvo sutelktos nacionalizavimo pastangos. Pvz., valstybei priklausantys bankai valdo daugiau kaip du trečdalius visos bankų sistemos turto.

Tokia padėtis – bloga žinia privačioms kompanijoms, neturinčioms ryšių valdžios institucijose, o ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms tenka tiesiogiai susidurti su vartotojais ir kurios patyrė skaudžiausią smūgį dėl koronaviruso karantino.

Šios įmonės sudaro vos penktadalį Rusijos BVP, lyginant su 50 ar 60 proc. tarp labiausiai išsivysčiusių OECD ekonomikų. Be to, jos gauna tik nedidelę verslo paskolų dalį. Laikinas įmonių uždarymas ir žemų naftos kainų susilpninta perkamoji galia kenkia jau ir taip silpniems verslininkams – ir atima viltį, kad šalyje įmanoma pasiekti strateginių sektorių pusiausvyrą ir efektyvesnes, konkurencingesnes privačias rinkas.

Birmingemo universiteto Rusijos, Europos ir Eurazijos studijų centro direktorius Richardas Connolly atkreipia dėmesį į tai, kad dėl rūsčios verslo aplinkos šios įmonės galėjo tapti finansiškai atsparesnės nei jų kolegos svetur. Tai būtų pranašumas, jei „Covid-19“ karantino apribojimai šalyje bus pakankamai greitai atšaukti.

Kita vertus, didelėms kompanijoms, įskaitant valstybines nacionalinių išteklių gavybos ir sunkiosios pramonės įmones, krizės metu pavyksta kuo puikiausiai siurbti finansinę pagalbą. Jos praryja ir silpnesnius konkurentus. Ir vargu ar galima kaltinti vyriausybę, kad ji palaiko didžiausius šalies darbdavius. Nuo jų priklauso didelio masto darbo praradimo ir neramumų rizika, o valdininkai turi savo svertus, kuriuos gali panaudoti šiose kompanijose. Iki šiol V. Putinas jais naudojosi labai veiksmingai.

Ryšiai su valdžia taip pat reiškia, kad šios galiūnės žino savo vietą ir stengiasi padėti „Covid-19“ situacijoje. Aleksejaus Mordašovo plieno milžinė „Severstal PJSC“ ir milijardieriaus Vladimiro Potanino „MMC Norilsk Nickel PJSC“ išmokėjo darbuotojams koronaviruso priemokas, daugelis kitų verslininkų paaukojo pinigų ligoninėms ir kt.

Visa tai sustiprina mecenatinius ryšius, kuriais grindžiamas V. Putino režimas. Tai naudinga prezidentui, bet mažiau naudinga angliavandenilių ištekliais paremtai ekonomikai, kuriai labai trūksta privačių investicijų ir kuri atsilieka nuo inovacijų, nepaisant visų Maskvos pastangų „iš viršaus“.

Vis glaudesnė sąjunga su išteklių milžinėmis taip pat atitolina į ekologiją nukreiptų stimulų viltis: tuo metu, kai Rusija tebėra smarkiai priklausoma nuo naftos, likęs pasaulis stengiasi mažinti jos naudojimą. Kremliaus finansuojamo Skolkovo energetikos centro duomenimis, jei šalis neprisitaikys prie energijos pereinamojo laikotarpio, per ateinančius du dešimtmečius jos augimas bus ne didesnis kaip 0,8 proc. per metus.

Galbūt didelis ne visada yra gražus.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.2000

Nerimas dėl pinigų ir darbo kelia realų pavojų visuotiniam atsigavimui (15)

Koronaviruso pandemija įstūmė pasaulį į finansinį neužtikrintumą, keldama grėsmę recesijos...

Pasaulinio garso kruiziniai laivai stovi tušti: bendrovės ieško skubių išeičių (44)

Prieš kelias savaites šimtai žmonių rikiavosi prie Glazgo Klaido upės krantų, kad galėtų...

Ragina ruoštis blogiausiam: COVID-19 smogė JAV valstijoms, jos manė virusą jau įveikusios (141)

Pirmosios šį pavasarį koronavirusą iškentusios valstijos tikėjosi, kad blogiausia jau praeityje.

Pandemijos akivaizdoje pasaulio turtingieji kuria paveldėjimo planus (19)

Johnas Caudwellas pastaruoju metu dažnai susimąsto apie gyvenimą ir mirtį.

Abu Dabis bando pritraukti emigrantus, siūlydamas pigesnį pragyvenimą (11)

Abu Dabis tikisi, kad pritraukdamas technologijų įmones ir kvalifikuotus darbuotojus, padės...

Top naujienos

VMI paviešino deklaracijas: Karbauskio ir Landsbergio šeimų turtai augo milijonais papildyta 12.00 (234)

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino gyventojų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas už...

Po koronaviruso sprogimo Kaune – Verygos perspėjimas: reikia būti pasirengus grįžti prie tam tikrų priemonių (31)

Kauno įmonėje nustačius 18 koronaviruso susirgimo atvejų, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus...

200 didžiausių turto deklaracijų: trejetuke – Karbauskis, Dambrauskas ir Landsbergienė (29)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) trečiadienį paskelbė 48 tūkst. gyventojų (šeimos)...

Naujausios žinios iš Kauno: užsieniečiai greičiausiai jau į Lietuvą atvyko susirgę papildyta 12:13 val. (88)

Koronavirusas Kauno transporto įmonėje nustatytas 18 darbuotojų. Specialistai laikosi prielaidos,...

Naujausiuose reitingų sąrašuose – smūgis Nausėdai ir Gabrieliui Landsbergiui (317)

Koronaviruso krizė pakeitė ir visuomenės veikėjų vertinimo reitingą – gyventojų palankumas...

Praėjusią parą patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai, penki – įvežtiniai papildyta (121)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtintai septyni nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius...

Teisėsauga lobistų korupcijos byloje pareiškė įtarimus septintam asmeniui

Teisėsauga korupcijos byloje, kurioje buvo laikinai sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos...

Oficialu: „Žalgirio“ priekinę liniją stiprina Rubitas (10)

Artėjančiam sezonui besiruošiantis Kauno „Žalgiris“ sustiprino priekinę liniją. Komandos...

Nausėdos šeimos turtą sudaro nekilnojamasis turtas, turi beveik 100 tūkst. eurų skolos (26)

Didžiąją dalį prezidento Gitano Nausėdos ir jo žmonos Dianos Nausėdienės turto pernai sudarė...

Infektologė kreipiasi į visuomenę: prieš galimą antrąją COVID-19 bangą privalote pasiskiepyti nuo gripo (23)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė...

|Maža didelių žinių kaina