Prieš dešimt metų aptarnavimo mokestis buvo retenybė. Nykščio taisyklė skelbė, kad arbatpinigių mokėjimas paliekamas klientų nuožiūrai, o šie, jei aptarnavimas buvo išskirtinai geras, primeta maždaug 10 proc. arbatpinigių. 15 proc. arbatpinigių buvo laikoma nepaprastu dosnumu. Tokio pat modelio buvo laikomasi ir JAV, nors šiuo metu verda diskusijos, ar normalu mokėti 25 proc. arbatpinigių už vandens buteliuką.
Nors mokestis už aptarnavimą didžiojoje Jungtinės Karalystės dalyje dar nėra įprastas, jį vis dažniau pamatysi Londono restoranuose.
Dabar kai kurie restoranai prie aptarnavimo mokesčio dar prideda stalo padengimo mokestį. Triukšmingame Kovent Gardeno restorane „Delaunay“ aptarnavimo mokestis siekia 15 proc., taip pat yra 2 svarų sterlingų stalo padengimo mokestis vienam svečiui. Restorane „Ivy“ Londono Vest Ende už aptarnavimą taikomas „pasirenkamas“ 13,5 proc. mokestis bei tie patys papildomi 2 svarai sterlingų.
Taigi valgytojai vis dažniau užduoda klausimus: „Kas yra tas aptarnavimo mokestis?“ ir „Ar tikrai privalau jį mokėti?“ „Bloomberg“ siūlo keletą atsakymų.
