„Laukia nemažai skausmingų pokyčių ir pertvarkų“, – sako Chrisas Milleris, kurio restoranų plėtros platformai „White Rabbit Fund“ priklauso penkiolika Londono restoranų, remiančių keturis prekės ženklus – „Lina Stores“, „Kricket“, „Island Poké „ ir „Kym’s“.

„Senasis modelis suardytas. Reikėjo įveikti tokius iššūkius kaip aukštos nuomojamo nekilnojamojo turto kainos, personalo trūkumas, rinkos perpildymas ir didelio masto konkurencija, Dabar ateina lūžio momentas“, – pripažįsta Ch Milleris.

Jo prognozėmis, išliks apie 60 proc. restoranų. Nors prognozės atrodo niūrios, restoranų platformos savininkas išlieka optimistu; jis įsitikinęs, kad žmonės vis tiek eis valgyti į restoranus ir kad krizė siūlo galimybes perkurti verslo modelius taip, kad jei būtų lankstesni.

Vienas iš didžiausių iššūkių yra sumažinti sąnaudas, ypač nuomos išlaidas. Štai kodėl Ch. Milleris, kartu su daugeliu kitų restoranų savininkų, palaiko „National Time Out“ kampaniją, kuriai vadovauja „Hospitality Union“ pramonės grupė; šia kampanija siekiama įteisinti devynių mėnesių nemokamos nuomos laikotarpį, taip pat paskolų bei palūkanų grąžinimo atidėjimus restoranų savininkams.

Praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė svarstanti galimybę leisti daliai viešbučių bei restoranų sektoriaus įmonių atnaujinti savo veiklą liepą, o tiems darbuotojams, kurie negali dirbti iš namų, – grįžti į savo darbus.

Kai kurie restoranai šiuo metu pradeda teikti maisto į namus pristatymo paslaugas arba jas plečia, tarp jų ir „JKS Restaurants“ grupė, kuri gegužės 13 dieną pirmą kartą inicijavo maisto į namus pristatymo paslaugas iš restoranų „Gymkhana“ ir „Brigadiers“, tuo pat metu plėsdami savo „Hoppers“, „Berenjak“ ir „Motu Indian Kitchen“ paslaugas.

Jungtinė Karalystė taip pat išplėtė savo darbo vietų išsaugojimo programą, pagal kurią dėl prastovos nedirbantys darbuotojai iki spalio gaus 80 proc. savo atlyginimo. Tai kiek palengvins restoranams daromą spaudimą atsidaryti liepą.

Kitas iššūkis bus prisitaikymas prie fizinio atstumo laikymosi taisyklių. Des Gunewardena, vadovaujantis restoranų grupei „D&D London“, kuriai priklauso 43 restoranai, pareiškė, kad didesni grupės restoranai lengviau prisitaikys prie naujų reikalavimų, pavyzdžiui, atverdami terasas tokiose erdvėse kaip „14 Hills“. Tačiau daugelio jų likimas priklausys nuo fizinio atstumo, kurio privalu laikytis, apibrėžimo.

„Dviejų metrų atstumas mums būtų sunkiai pasiekiamas, – sakė D. Gunewardena. – Tai reikštų atsisakyti pajėgumų iki 35 ar 40 proc., o tokiu atveju užsidirbti pinigų būtų sudėtinga. Apskritai, jeigu jūsų restoranai didesni, ir pajėgumai turi būti didesni.“

Kitas su tuo susijęs sunkumas yra užtikrinti, kad restoranai būtų ir saugūs, ir svetingi.

„Juk niekas nenori, kad žmogus, atėjęs į restoraną, jaustųsi kaip atėjęs į ligoninę, kur padavėjai ir padavėjos atrodo lyg ruoštųsi jį operuoti, o ne patiekti maisto“, – sakė D. Gunewardena.

Vis dėlto, šiuo nelengvu laikotarpiu glūdi ir galimybės. Restorano erdvė bus išnaudojama, begalinis kylančios nuomos ciklas gali užsiverti, bent jau laikinai. Be to, yra proga paeksperimentuoti. „Lina Stores“, pastos restoranas, priklausantis Ch. Millerio verslo imperijai, pradėjo siūlyti maisto į namus pristatymo paslaugas, daugiausia tiekdamas šviežių maisto prekių ir tešlos gaminių, taip atradę naują pajamų šaltinį. Tarp kitų svarstomų variantų yra visą dieną dirbantys restoranai ir vietos rezervavimas.

Angela Hartett, kuriai priklauso „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintas „Murano“ restoranas ir „casual“ koncepcijos grupė „Cafe Murano“, pabrėžė, kad labai svarbu suteikti nemokamos nuomos laikotarpį restoranams, kad šie galėtų kiek atsikvėpti.

Pasak A. Hartnett, jos biudžetas paremtas 50 proc. mažesne veikla, be to, viename iš restoranų ji taip pat pradėjo siūlyti maisto išsinešimo paslaugas, norėdama sugeneruoti kiek pajamų. „Tenka būti šiek tiek pesimistu ir tikėtis, kad situacija pagerės, – sakė ji. – Vos tik mes atsidarysime, pastatų savininkai iškart pareikalaus visos nuomos.“

Net jei pertvarkų dėka atsiras patrauklių restoranų ar kavinių, surasti turtingų investuotojų jiems valdyti gali būti sudėtinga“, – sakė A. Hartnett.

„Restoranai yra verslai, ne tuštybės inspiruotos veiklos, – sakė ji. – Būtina užtikrinti geresnį jų veikimą.“

Vivekas Singhas – dar vienas virtuvės šefas, kuris bando išsiaiškinti, kaip geriausia būtų atidaryti restoranus tuo metu, kai privalomas fizinis atstumas neišvengiamai reiškia mažesnį lankytojų skaičių. V. Singo restoranuose yra privačių erdvių, kuriuose jo komanda anksčiau aptarnaudavo iki 60 žmonių, – sunkiai įsivaizduojamas svečių skaičius pokarantininiu laikotarpiu. Restoranai turės būti atidaryti visą dieną, kad žmonių srautai būtų išskirstyti, o, norint pritraukti daugiau lankytojų, teks dažniau keisti meniu, pramonei stengiantis privilioti lankytojus skirtingu paros laiku ir skirtingomis darbo savaitės dienomis, sakė jis.

„Teks įdėti didžiulių pastangų prisitaikyti, – sakė „Michelin“ žvaigždučių pelniusio „Cinnamon Club“ ir kelių kitų kasdieninių maitinimo įstaigų, tokių kaip „Cinnamon Kitchen“, savininkas. – Kuo labiau klestėjo jūsų verslas iki karantino, tuo sunkiau bus jums konkuruoti.“