aA
Nekyla abejonių, kad Vokietijai šiais annus horribilis sekėsi palyginti neblogai ir kad didžiausių padėkų už tai nusipelno kanclerės Angelos Merkel administracija. Tačiau šalis netrukus gali susidurti su kitokia problema. Ta pati vyriausybės politika, kuri taip sėkmingai suveikė pirmajame koronaviruso recesijos etape, antrajame ir tolesniuose etapuose gali pridaryti didelės žalos.
Vokietija
Vokietija
© Scanpix

Vokietija tikrai gali didžiuotis tuo, ko pasiekė per šiuos metus. Ji anksti „ištiesino“ COVID-19 infekcijų plitimo kreivę. O pasitelkusi svaiginančią paskatų ir kitų priemonių įvairovę, į savo ekonomiką įdiegė maždaug 1 trilijoną eurų. Visa tai lėmė, kad produkcija nuo gegužės mėnesio vėl atgijo.

Šiuo metu vyriausybė mano, kad visų metų susitraukimas bus švelnesnis, nei manyta iš pradžių – „tik“ minus 5,8 proc. Iki 2022 m. pradžios ekonomika vėl turėtų atsidurti prieškriziniame lygyje. Šalies ūkio ministras Peteris Altmaieris džiaugiasi V formos atsigavimo kreive.

Vokietijai ypač sėkmingai pavyko išsaugoti darbo vietas. Tai buvo padaryta iš dalies sustabdžius įprastas bankroto taisykles, šitokiu būdu išsaugant daugiau darbdavių. Tuo pat metu vyriausybė pasitelkė šimtmečių senumo politinę priemonę, kad išlaikytų darbuotojus darbe, net jei jie neturi darbo. Šios priemonės nedarbo lygį iki liepos mėnesio išlaikė 4,4 proc., nors Europos Sąjungos vidurkis tuo metu siekė 7,2 proc., o JAV – net 10,2 proc.

Ši pagarsėjusi politinė priemonė vadinama „Kurzarbeit“, pažodžiui – „trumpas darbas“. Iš esmės tai reiškia, kad vyriausybė subsidijuoja įmones, kad šios net ir nedirbdamos išsaugotų darbuotojus. Darbuotojai ir toliau gauna didžiąją dalį įprasto atlyginimo ir yra pasirengę grįžti į darbą, vos tik atsinaujins paklausa.

„Kurzarbeit“ paaiškina, kodėl Vokietija iš 2008–2009 m. recesijos išėjo palyginti nenukentėjusi. Laikoma darbo ir išmokų schemų tarptautiniu „auksiniu standartu“, ši politika buvo mėgdžiojama visoje Europoje ir už jos ribų.

Vokietija
Vokietija
© Scanpix

Tačiau nenudirbto darbo subsidijavimas ir de facto nemokumo procedūrų sustabdymas turėjo būti laikinos priemonės. Ir vis dėlto A. Merkel kabinetas neseniai pratęsė abi šias programas. „Kurzarbeit“ buvo pratęstas iki 2021 m. pabaigos.

Daugelis Vokietijos ekonomistų nerimauja, kad šių dviejų politikų kombinacija priveis „zombių kompanijų“ – įmonių, kurios tikrai turėtų bankrutuoti dėl su pandemija nesusijusių problemų, bet kurios dirbtinai palaikomos gyvos. Apskaičiuota, kad net 550 000 firmų šiuo metu gali būti zombėmis, o kitais metais jų skaičius gali išaugti iki 800 000.

Dar gilesnė baimė yra ta, kad zombifikacija galiausiai užkrės net sveikas firmas ir pašalins spaudimą joms restruktūrizuotis. Kaip jau rašiau sausio mėnesį, daugelis ekonomistų dar prieš COVID-19 prognozavo Vokietijos „ekonominio stebuklo“ pabaigą, nebent šalis imtųsi radikalių industrinių, technologinių ir kultūrinių permainų.

Vienas iš susirūpinimą keliančių dalykų – demografiniai rodikliai: šį dešimtmetį Vokietijos „kūdikių bumo“ atstovai pradeda masiškai eiti į pensiją. Kitas dalykas – konkurencingumo praradimas sektoriuose, kurie neatsiejami nuo gamyba paremtos Vokietijos ekonomikos: nuo automobilių iki mašinų.

Trečiasis dalykas – kultūrinis pasipriešinimas pokyčiams, kuris didžiausią Europos ekonomiką išlaiko stebėtinai analoginę vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje: duomenų visatoje vokiečiai ir toliau kuria „dalykus“. Vokietija yra ta vieta, kur žmonės vis dar pildo išlaidų ataskaitas dėl nukirstų medžių. Tai šalis, užimanti paskutinę vietą naujoje apklausoje apie internetinį mokymąsi karantino metu: pusė vokiečių tėvų atsakė, kad jų mokykla pamokų internetu nesiūlė. Ir tai ekonomika, kuri ką tik nusirito per 52 pozicijas „skaitmeninių pirmūnų“ analizėje.

Yra vilties, kad COVID-19 paspartins kai kuriuos būtinus pokyčius. Pavyzdžiui, po šio pavasario perėjimo į namų biurus kiek daugiau nei pusė Vokietijos kompanijų vienoje apklausoje pareiškė, kad ketina skirti daugiau dėmesio skaitmeniniam išsilavinimui. Toks atsakymas buvo gautas apklausus žmogiškųjų išteklių vadovus. Kol kas nėra jokių ženklų, kad Vokietijos automobilių gamintojai ir tiekėjai dirbtinio intelekto srityje bent priartėtų prie JAV ar Kinijos, o tai bus reikalinga kuriant savavaldžius ateities automobilius.

A. Merkel vyriausybė nusipelno pagarbos už tai, kad šiais metais visais būdais stengėsi išgelbėti Vokietijos ekonomiką. Tačiau pratęsdama trumpalaikes priemones ilgam laikotarpiui jos dešiniųjų ir kairiųjų koalicija, regis, labiau rūpinasi taikos palaikymu iki kito rudens rinkimų, nei ruošia Vokietiją naujiems iššūkiams.

Tam teks pradėti gerovės ir mokesčių reformas bei seniai lauktą Vokietijos pramonės, paslaugų ir finansų sektorių pertvarką. Kaip pastebėjo amerikiečių kapitalizmo šulas Warrenas Buffettas, tik atslūgus bangai pamatai, kas maudėsi nuogas. Vokietija dar kurį laiką gali taškytis pinigais, tačiau nuo atoslūgio tai neapsaugos.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.3333

Keistas tvarstis pakaušyje užminė naują mįslę dėl Kim Jong Uno (73)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodo su kelių...

Euro zona traukiasi iš recesijos pietinei Europai netikėtai atitenka svarbiausias vaidmuo (11)

Euro zonos ekonomika atsikratė gniuždančių žiemos karantinų šleifo, nes stiprus atsigavimas...

JAV gydytojai jau praranda kantrybę: matysim dar daug mirčių (97)

Prieš metus JAV sveikatos priežiūros specialistai pasijuto bejėgiai. Koronavirusas buvo...

Turkija atnaujina verslą, pavertusį ją pagrindine Europos šiukšlių perdirbimo vieta (1)

Turkija atšaukia trumpai besitęsusį kai kurių plastiko atliekų importo draudimą, paskatindama...

Absurdiški teiginiai dėl COVID-19 glumina ne tik sveikatos apsaugos pareigūnus, pratrūko ir pats Bidenas (267)

Pasiteisinimų – kokių tik nori: nuo melagingų iki absurdiškų. Skiepai neveikia. Jie kenkia...

Top naujienos

Klaiki avarija prie Vilniaus: nuplėšta jauno „Audi“ vairuotojo ranka rasta skiriamojoje juostoje (10)

Vėlų trečiadienio vakarą, prieš vidurnaktį, Minsko plente , netoli Nemėžio, įvyko klaiki...

Roma Macijauskaitė | D+

Tikina, kad namuose pagamintas gėrimas tvarko virškinimą, gerina lytinį pajėgumą ir per 10 minučių padeda atsigauti po audringo vakarėlio

Sveiko maisto kūrėju save vadinantis Andrius Vilkas (39 m.) vasarą muzikos festivaliuose lankosi ne...

Lietuvoje pastebėta keista tendencija: padaugėjo žiemą plintančios infekcijos atvejų (71)

Prieš keletą savaičių Didžiojoje Britanijoje buvo fiksuotas netikėtas noroviruso protrūkis...

Jūrmaloje pažėrė gerų vaizdų: prestižiniame elito kurorte atostogauti geidė labiau nei Palangoje, o dabar čia jau – virš visko (27)

Mažiau nei parą – tiek laiko praleidome legendiniame Latvijos pajūrio kurorte – Jūrmaloje....

Klimatalogas įvardijo, kas mūsų laukia rugpjūtį: kaitra nesugrįš, lietūs bus labai netolygūs (33)

Lietuvoje prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, o po rekordinių liepos karščių , atrodo, jau...

Keistas tvarstis pakaušyje užminė naują mįslę dėl Kim Jong Uno (73)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodo su kelių...

40+ moterys: kirptis trumpai ar išlaikyti ilgus plaukus? (35)

Nuo senų senovės įvairiose kultūrose buvo tikima, kad ilgi plaukai turi magiškų galių ir yra...

Ambicingas Karnišovo žingsnis: Ballą prisivilioję „Bulls“ pasipildė ir DeRozanu (5)

Skambius ėjimus NBA laisvųjų agentų rinkoje šio tarpsezonio metu atlieka Čikagos „Bulls“...

Čempionų lygos atrankoje Arlauskio ir Dambrausko klubai pergales prarado paskutinėmis minutėmis (5)

UEFA čempionų lygos atrankoje lietuviškų akcentų turintys klubai sužaidė itin panašiu...

Apsidairykite, ar jūsų namuose nėra šių nereikalingų ir neskoningų daiktų: buvo tikima, kad jie neva pritraukia negandas (54)

Sakoma, kad namų ūkio gerovei įtakos turi ne tik patys namai , bet ir daiktai, kurie juose yra....