aA
Kai 2017 m. gruodį Irako ministras pirmininkas paskelbė galutinę pergalę prieš „Islamo valstybę“, jis išreiškė pagarbą milicijos kovotojams, kurie ir išvarė džihadistus. Daugeliui tų kovotojų vadovavo Qasemas Soleimani.
Amerikiečių pasitraukimas iš Irako gali baigtis liūdnai
© AFP / Scanpix

Mažiau nei prieš mėnesį dešimtys kovotojų būriavosi aplink besišypsantį Irano generolą, kuris lankėsi Abu Kamalyje, esančiame tiesiai už Sirijos sienos, iš kurio prieš tai padėjo išvaryti ekstremistų grupuotę.

Tarp daugelio potencialiai pavojingų Q. Soleimani nužudymo pasekmių (generolas žuvo sausio 3 d. per amerikiečių oro pajėgų antskrydį) yra ir tai, kad šis įvykis galėtų vėl sudaryti sąlygas atsigauti „Islamo valstybei“.

Trejus metus trukusioje kovoje su islamistais Teheranas ir Vašingtonas kovojo prieš bendrą priešą. Irano remiami milicijos kariai daugiausia kovėsi mūšiuose, o JAV teikė oro pajėgas. Dabar jie rizikuoja vėl paversti Iraką konflikto scena – kaip tik tada, kai šalis siekia atsiriboti nuo išorinių jėgų įtakos.

Nors Q. Soleimani buvo šlovinamas kaip gelbėtojas, padėjęs nugalėti „Islamo valstybę“, jis iš dalies buvo atsakingas ir už jos iškilimą, nes pats kurstė sektantišką įtampą, kuri ištisas kartas buvo Artimųjų Rytų konfliktų priežastimi.

Kaip pagrindinis šiitų Irano agitatorius arabų pasaulyje, po 2003 m. JAV invazijos į Iraką Q. Soleimani ragino sunitų lyderius nusišalinti nuo politikos.

Jis padėjo organizuoti didžiulį šiitų milicijos tinklą, kuris perėmė kai kurias ministerijas. Kai „Islamo valstybė“, arba ISIS, nusprendė įsteigti Irake savo kalifatą, grupuotė teigė esanti sunitų islamo gynėja, atstovaujanti nepatenkintiems gyventojams.

Amerikiečių pasitraukimas iš Irako gali baigtis liūdnai
© Bloomberg

„ISIS požiūriu, JAV ir Irano konfliktas keliais būdais pasitarnauja jos naudai, – teigia Kamranas Bokhari, Vašingtono Visuotinės politikos centro steigėjas. – Šiitų dominuojamos Irako valdžios, ypač milicijos, nusilpimas suteikia galimybių pabandyti sugrįžti grupuotei. JAV persekiojant Iraną ir jo sąjungininkus regione, vis mažiau dėmesio skiriama ISIS, o tai grupuotei suteikia daugiau laisvės.“

Irakas nuėjo ilgą kelią. Irakiečių nacionalizmas sustiprėjo, o nuo spalio mėnesio šalį drebinantys protestai peržengia sektantiškas ir etnines tapatybes. Irako saugumo pajėgos dabar yra daug stipresnės.

Ir vis tik Q. Soleimani nužudymas dronu Bagdade meta iššūkį Irako suverenitetui ir rizikuoja apnarplioti šalį – ir visą regioną – tuo pačiu nestabilumu, kuriame taip sėkmingai suklestėjo „Islamo valstybė“.

Nors amerikiečiai džiaugiasi sunaikinę fizinį kalifatą, pareigūnai perspėja, kad kovotojai pasitraukė į pogrindį ir yra pasirengę bet kada sugrįžti.

Daug kas priklausys nuo to, ar sulauksime konflikto eskalacijos. Sausio 8 d. Irano raketos apšaudė dvi amerikiečių bazes Irake, nors amerikiečiai iš pradžių tvirtino, kad aukų nebuvo ir kad iraniečiai tyčia nepataikė į ten dislokuotą personalą (vėliau paaiškėjo, kad sužeistų amerikiečių karių visgi buvo).

Jungtinės Valstijos Irake yra dislokavusios 5000 karių ir vadovauja multinacionalinei koalicijai, kuri ir toliau kovoja su „Islamo valstybės“, vadinamos ISIS, likučiais, bei rengia Irako kariuomenę.

Sausio 5 d. balsavęs Irako parlamentas pareikalavo, kad vyriausybė „nutrauktų bet kokius užsienio veiksmus Irako teritorijoje ir užkirstų kelią Irako oro erdvės, žemės ir vandens naudojimui dėl bet kokių priežasčių“.

Remiantis oficialiais duomenimis, balsavimą absoliučia dauguma laimėjo šiitų įstatymų leidėjai – 170 prieš 0. Maždaug 150 kitų, daugiausia sunitų ir kurdų, kurių dauguma greičiausiai prieštarautų užsienio kariuomenės išsiuntimui, balsavime nedalyvavo. Nutarimas nebus įgyvendintas, kol jo nepasirašys ministras pirmininkas Adelis Abdulas Mahdi.

Tačiau vienas arabų diplomatas, kalbėjęs anonimiškai, teigia, kad Irako pajėgoms ir toliau būtinas koalicijos teikiamas karinis parengimas, antraip „Islamo valstybė“ gali vėl išeiti iš pogrindžio. Pažymėtina, kad balsavime dėl amerikiečių kariuomenės išvarymo nebuvo vienybės, ir kad šiitų politikai jautė spaudimą balsuoti po to, kai kilo abejonių dėl jų lojalumo, teigia šaltinis.

Išaugus įtampai, JAV ambasada sustabdė konsulines operacijas ir paragino visus amerikiečius palikti šalį. JAV vadovaujama koalicija paskelbė, kad sustabdo daugelį prieš kovotojus nukreiptų operacijų. Kanada pareiškė, kad taip pat sustabdo operacijas, o Vokietija pranešė, kad dėl saugumo problemų laikinai atšaukia iš Irako dalį pajėgų.

„Mano valdymo metais dešimtys tūkstančių ISIS kovotojų buvo nužudyti arba paimti į nelaisvę, – kalbėdamas per televiziją pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas. – ISIS yra amžinas Irano priešas, ISIS sunaikinimas Iranui yra naudingas, todėl ir toliau turėtume dirbti kartu, įgyvendindami šį ir kitus bendrus prioritetus.“

Vis dėlto JAV vadovaujamos karinės koalicijos sprendimas atsitraukti veikia „Islamo valstybės“ naudai, teigia Bagdade įsikūrusios nepriklausomos ekspertų grupės „Bayan Center“ direktorius Sajadas Jiyadas.

Jei JAV bus priversta išvesti visas pajėgas, „bent jau iš pradžių Irakui būtų sunku užpildyti atsiradusią spragą“, pažymi S. Jiyadas. „Taip pat egzistuoja galimybė, kad tuo pasinaudoti mėgintų „Da’esh“, – pabrėžia jis, pavartodamas arabišką „Islamo valstybės“ santrumpą.

2014 m. „Islamo valstybei“ pradėjus puolimą, Irako kariuomenė apleido savo pozicijas. Mosulo miesto žlugimas perspėjo pasaulį apie kilusią grėsmę.

Džihadistų grupuotė Irake nebeturi užgrobusi jokios reikšmingos teritorijos. Ji ėmėsi sukilimo taktikų, tokių kaip sprogdinimai, snaiperių išpuoliai ir tikslinės žudynės, naudodamasi tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis stengėsi pakirsti tikėjimą Irako valdžia.

„Irakas ir jo sunkiai laimėtas stabilumas po karo su ISIS gali neatlaikyti naujo išbandymo, – po sekmadienio įvykių „New Yorker“ sakė Irako prezidentas Barhimas Salihas. – Paskutinis dalykas, kurio reikia Artimiesiems Rytams, yra dar vienas kruvinas karas, juo labiau, kad paskutinis karas prieš ISIS dar galutinai nepasibaigė.“

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.9091

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (62)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas (16)

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Vokietijoje – šaudynės, yra žuvusių užpuolikai ieškomi, pildoma (32)

Vokietijoje netoli Frankfurto trečiadienį per šaudynes dviejuose kaljano baruose žuvo mažiausiai...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis (10)

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko (13)

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Ūkininkai suskrido į protesto akciją Briuselyje, akcijų žada ir Lietuvoje (1)

Šiandien, vasario 20 d., Lietuvos ūkininkai planuoja pradėti protestą Briuselyje, kuriame...

Prie pat Vilniaus atnaujintas pažintinis takas sulaukė tautiečių antplūdžio: tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje

Sėdžiu naujos Liudo Dapkaus knygos apie keliones pristatyme ir klausausi jo skeptiškų minčių...

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (40)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (140)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

|Maža didelių žinių kaina