aA
Praėjo dešimtmetis nuo tada, kai Federalinis rezervas ir kiti centriniai bankai pradėjo mažinti palūkanų normas iki nulio – ar netgi žemiau – ir į pasaulinę finansų sistemą investuoti precedento neturinčius grynųjų pinigų kiekius (taikant kiekybinį palengvinimą). Ir nors pasaulinės akcijos jau siekia ar yra netoli rekordinių aukštumų, vis daugiau centrinių bankų visame pasaulyje atsisako vilčių normalizuoti politiką, lėtėjant ekonominiam augimui. Negana to, valstybinės ir privačios skolos rodikliai yra aukštesni nei bet kada.
© Shutterstock

Kai kurie centriniai bankai yra pasirengę imtis drastiškų priemonių. Vasario mėnesį Tarptautinio valiutos fondo darbuotojai paskelbė gaires, kuriomis siekiama įtvirtinti netgi dar labiau neigiamas palūkanų normas. Tuo tarpu „šiuolaikinės pinigų teorijos“ šalininkai teigia, kad vyriausybės turėtų spausdinti naujus pinigus ir juos paskirstyti ekonomikoje, kol bus pasiektas visiškas darbo jėgos užimtumas.

Akivaizdu, kad centrinių bankų augimo modeliai neveikia, ir pinigų spausdinimas jų nepataisys.

Centrinių bankų likvidumo injekcijos, turėjusios apsaugoti ekonomiką nuo gilesnės krizės, tik atidėjo neišvengiamybę. Nuo pat 1944 m. pasirašyto Breton Vudso susitarimo Vakarų vyriausybės naudojosi privačia ir valstybine skola, siekdamos didesnės gerovės, kurią žadėjo savo rinkėjams.

Jungtinėse Valstijose privati skola nuo 7-ojo dešimtmečio viršijo bendrąjį vidaus produktą keturis kartus. Tarptautinių finansų institutas teigia, kad pasaulinė skola šiuo metu siekia 243 trilijonus dolerių – tai yra, daugiau nei tris kartus viršija pasaulinį bendrąjį vidaus produktą.

Pinigų politika padėjo sušvelninti nuosmukius ir atitolino sprendimą, ką daryti su skola. Kita vertus, ji sukėlė gilesnių ilgalaikių sunkumų. Dėl nuolatinių žemų palūkanų normų finansų sistema tapo palankesnė ir skatinanti rizikuoti. Žemos palūkanų normos taip pat padidino socialinę ir korporatyvinę nelygybę – turtingieji tapo dar turtingesni, o stambios įmonės įgijo pranašumą dėl pigaus finansavimo obligacijų rinkose.

Nors daugelis sutinka, kad dabartinis fiskalinės ir pinigų politikos derinys nėra tvarus, mažai kas siūlo realias alternatyvas. Štai trys galimi variantai.

Pirma, politikos formuotojai turi užtikrinti, kad sunki finansinė krizė nebepasikartotų. Tai reiškia, kad reikia sumažinti tiek tikimybę, tiek galimus nuostolius. Tačiau į turtą orientuota pinigų politika veikia visiškai priešingai: nuvertindama pinigų perkamąją galią ir didindama turto burbulus.

Centriniai bankai turėtų užtikrinti, kad finansinis stabilumas ir makrolygio rizikos ribojimo priemonės būtų pagrindiniai prioritetai, ir įvertinti kiekvienos paskatos ilgalaikius pavojus, kaip jau seniai tvirtina Tarptautinių atsiskaitymų bankas.

Be to, lanksčios finansinės priemonės galėtų sumažinti krizės padarytą žalą. Įsiskolinusias kapitalo struktūras pigu finansuoti gerais laikais, tačiau nuosmukio metu jos greitai tampa netvarios ir reikalauja ilgesnio atsistatymo laikotarpio, versdamos politikos formuotojus tuo metu išlaikyti žemas palūkanų normas.

Nuosavo kapitalo ir lanksčios skolos, tokios kaip „gelbėjimo“ arba augimo obligacijos, reiškia, kad investuotojai nuosmukio metu gali patirti nuostolius, o skolininkai gali greičiau atsitiesti. Su BVP susietą skolą patvirtino TVF, Anglijos bankas ir keletas investuotojų grupių.

Antra, turime stiprinti produktyvumą ir investicijas į realią ekonomiką. Kapitalizmas nėra kapitalizmas, jei nėra konkurencijos.

Mažos palūkanų normos leido neefektyvioms įmonėms išgyventi, o didelėms įmonėms tapti monopolijomis ar oligopolijomis. Investicijos mažėjo, nes generaliniai direktoriai daugiausia dėmesio skyrė savo įmonių kapitalo struktūrų optimizavimui.

Nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos korporacijų pelnas iki mokesčių išaugo nuo 5 iki 9 proc. Jungtinių Valstijų BVP, tuo tarpu darbo užmokestis, remiantis Federalinio rezervo duomenimis, susitraukė nuo 46 iki 43 proc. Neefektyvios įmonės tokiomis sąlygomis išgyvena per ilgai, todėl jų darbuotojų įgūdžiai išlieka ne tokie lankstūs ir pritaikomi naujose darbo vietose.

Vyriausybės galėtų skatinti darbuotojų perkvalifikavimą ateities darbo vietoms, kaip kad daro Australija su sunkiosios pramonės darbuotojais.

Trečia, turime perskirstyti nelygybę, atsiradusią dėl dešimtmečių trukmės skolos skatinamo augimo. Be meritokratijos nėra kapitalizmo. Tačiau mūsų švietimo sistema nelygybę tik sunkina, užuot bandžiusi ją ištaisyti.

Priėmimas į universitetus išlieka labai priklausomas nuo būsimų studentų šeimos turto, o tai, kurioje valstijoje gimėte, prognozuoja 80 proc. jūsų ateities uždarbio. Mokesčių sistemos progresyvios tik skurdžiams ir uždirbantiems vidutines pajamas, o turtingiesiems jos tampa regresyvios.

Financial Times“ duomenimis, tarptautinių įmonių mokami mokesčiai yra 9 proc. žemesni nei prieš krizę, o remiantis Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomikos profesoriaus Gabrielio Zucmano atliktais tyrimais, apie 8 proc. pasaulio finansinio turto laikoma mokesčių prieglobsčiuose. Tai atitinka 200 milijardų dolerių prarastų mokesčių per metus.

Skola grindžiamas augimas, korporacijų įsitvirtinimas, investicijų stoka ir didėjanti nelygybė kapitalizmą pavertė trumparegišku „perduok kitam, tik ne man“ žaidimu. Centriniai bankai nupirko mums laiko, suteikdami politikos formuotojams galimybę iš naujo subalansuoti sistemą. Jei pinigų politika išliks vieninteliu mums suprantamu žaidimu, mes visi pralaimėsime.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
4.7368

Viskas, ką reikėtų žinoti apie 2019 metų Europos Parlamento rinkimus

Šią savaitę rinkėjai iš 28 Europos Sąjungos (ES) narių renka savo atstovus Europos Parlamente...

Kaip vienas miestelis prie Volgos pasėjo chaosą Europos naftos rinkoje (32)

Nikolajevkos gyventojai nelabai turi apie ką liežuvauti nuo tada, kai mirė degtinės muziejaus...

Leonidas Bershidsky: šie rinkimai Lenkijai gali būti lemtingi (21)

Didžiojoje Europos Sąjungos dalyje šios savaitės Europos Parlamento rinkimai – mažai...

Japonų startuolis ieško finansavimo: popierių gamins iš akmens (10)

Gaminti popierių iš akmens nėra tik nauja idėja – tokia gamyba taupo vandenį, produktas yra...

Bankininkų nusikaltimai – ne kliūtis didžiųjų fondų valdytojams: noriai į juos investuoja ir uždirba

Didžiausi Šiaurės Europos turto fondai neskuba atsikratyti bankų, drebinamų plataus masto pinigų...

Top naujienos

Emigruoti gydytojo nepaskatino net 11 tūkstančių alga: kodėl ne kartą atmetė pasiūlymus ir liko Lietuvoje (16)

Save grynakrauju kauniečiu pristatantis 45 metų šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas sako, kad yra...

Tyrimas parodė neįtikėtiną juodosios organų prekybos mastą: turtuoliai donorus rinkosi iš katalogų (84)

„ Al Jazeera “ kanalo atliktas tyrimas atskleidė, kad viena Egipto ligoninė ir Jemeno...

Peržiūrėjusios savo šiukšles draugės pasiryžo įkurti verslą: svarbiausia – „neperdegti” (1)

„ Zero waste “ yra judėjimas, gyvenimo būdas, o kai kam ir filosofija. Visų šį judėjimą...

Jubiliejinis Birutės Petrikytės koncertas baigėsi skandalu: scenos grandai jaučia kartėlį (95)

Penktadienio vakarą Palangos koncertų salėje įvykęs jubiliejinis dainininkės Birutės...

„Žalgirio“ akiratyje – ryškiausios žvaigždės: kaip Romanovas prašė pasidomėti Bryanto ir Gasolio kaina (9)

Kobe Bryantas , Pau Gasolis , Kevinas Durantas , Dwightas Howardas . Ryškiausios NBA žvaigždės...

Vilniuje mylimajam amžiną meilę prisiekė žinomas modelis Justina Kazlauskytė (17)

Iš Biržų kilęs modelis Justina Kazlauskytė gyvena pakiliausiomis nuotaikomis. Šiandien ji su...

Privertė pasijusti tikru narkobaronu: pareigūnai kratos metu sandėlyje rado šešias tonas kanapių (185)

Pluoštinių kanapių ūkį įkūręs vyras nesitikėjo, kad siųsdamas mėginį galimai būsimiems...

Kaip vienas miestelis prie Volgos pasėjo chaosą Europos naftos rinkoje (32)

Nikolajevkos gyventojai nelabai turi apie ką liežuvauti nuo tada, kai mirė degtinės muziejaus...

Šeštasis „Auksinis batelis“ Messi nepradžiugino: negaliu pamiršti to, kas nutiko Liverpulyje

Kylianui Mbappe baigus savo įvarčių medžioklę Prancūzijos „Ligue 1“ čempionate,...

Dešimt faktų, kurie rodo, kad jūsų vaikas – gabus (4)

Daugelis mamų ir tėčių savo atžalą laiko talentinga, tačiau dauguma vaikų – genijai tik savo...