„Buvo sukelta didelė finansinė panika. Daugiausiai prie to prisidėjo bankiniai ekspertai, mano požiūriu“, - kalbėjo G. Kirkilas.

DELFI paprašytas nurodyti, kuriuos ekspertus laiko atsakingais, ekspremjeras pavardžių nevengė. Konkrečiai nurodyti du: „Swedbank“ ir SEB bankų veidai – Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda.

„Visi, kurie yra viešumoje. Ponas N. Mačiulis, ponas G. Nausėda“, - vardijo G. Kirkilas.

Anot jo, nepriklausomų ekonomikos ekspertų Lietuvoje apskritai trūksta. O bankų ekspertai esą pirmiausiai gina savo darbdavių interesus.

G. Kirkilo nuomone, mokesčių reformą prie A. Kubiliaus Vyriausybės realiai inicijavo bankai – nors ir neprisipažįsta. Be to, bankų analitikų prognozuoti ekonominiai rezultatai esą nebuvo pasiekti.

Anot jo, valdant konservatoriams išpūsta valstybės skola, neteisėtai apkarpytos algos, net nemėgina įvesti euro. Ekspremjeras taip pat stebėjosi, kodėl Lietuva – priešingai nei leidimą įsivesti eurą jau turinti kaimyninė Latvija – nesiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo.

„Neprisijungimas prie euro mums kainuoja per metus maždaug apie pusę milijardo litų“, - sakė G. Kirkilas.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas pirmiausiai kalbėjo apie „bombikes“: konservatorių sprendimus karpyti algas, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

A. Sysas taip pat priminė, jog dabartinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis viešai pareiškė, kad toks konservatorių elgesys yra „paslaugus durnumas“. Socdemo teigimu, V. Andriukaitis dar naktinių reformų metu išpranašavo, kad sprendimais bus pripažinti antikonstituciniais.

A. Syso teigimu, konservatoriai priėmė bent šešis įstatymus, kurie dabar valstybei kainuos papildomus pinigus. Jis taip pat priminė, jog socdemai dėl šių sprendimų kreipėsi į prezidentė, tačiau Dalios Grybauskaitės veto nesulaukė.

„Ir prezidentė apie tai savo metinėse ataskaitose, kaip gerai dirbo, nepasako“, - ironizavo Seimo vicepirmininkas.

Pasak jo, Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimai veda prie to, jog socdemai negalės kelti atlyginimų tiek, kiek tai leistų padaryti atsigaunanti šalies ekonomika.

V. Andriukaitis pareiškė, jog opozicijoje buvę socdemai vykdė savo konstitucinę priesaiką ir mėgino sukliudyti konservatoriams. „Mes aktyviai siūlėmė pataisas. Mes taip pat kėlėme klausimą A. Kubiliui ir jį įspėjome apie galimas konstitucines pasekmes. Mes taip pat kreipėmės į šalies prezidentę, prašydami vieną ar kitą įstatymą vetuoti ar nepasirašyti“, - vardijo socdemas.

Pasak jo, prezidentės konstitucinė pareiga – užtikrinti įstatymų dermę su Konstitucija, o Konstiticinio Teismo pozicija dėl algų ir pensijų karpymo buvo žinoma ir tuomečiam premjerui, ir prezidentei.

„Kaip galėtų dabar pasiteisinti A. Kubilius, visa Vyriausybė? Dabar, kada Konstitucinis Teismas vieną po kito paskelbia sprendimus“, - sakė V. Andriukaitis. Ministras pridūrė beveik neabejojantis, jog Konstitucinis Teismas netrukus priims dar porą A. Kubiliaus Vyriausybei nepalankių sprendimų. Esą konservatorių sprendimų kaina iš viso gali siekti net 4-5 mlrd. Lt.

Kaip ir G. Kirkilas, jis kritikavo bankų ekspertus, kurie esą patys prastai dirbo savo darbą, o vėliau nepelnytai gyrė konservatorių veiksmus.

Man ypatingai patinka bankų ekspertai, kurie neišprognozavo ekonominės krizės, nekalbėjo apie „burbulus“, gavo didžiulius atlyginimus, o paskui gyrė A. Kubiliaus Vyriausybę“, - sakė ministras.

V. Andriukaičio nuomone, A. Kubiliui dera surengti apkaltą. Esą ekspremjeras žinojo, kad priima antikonstitucinius sprendimus ir taip sulaužė priesaiką.

Paklaustas, kaip atsakomybę turėtų prisiimti konservatoriai, sveikatos apsaugos ministras akcentavo, esą buvusi Vyriausybė ignoravo Konstitucinio Teismo poziciją. Esą A. Kubilius „sąmoningai laužė teismo sprendimą ir privedė prie didelių ekonominių padarinių“.

„Šiuo atveju, iškyla konstitucinė apkaltos problema. (...) Veiksmai buvo daromi sąmoningai, ignoruojant galiojantį Konstitucinio Teismo sprendimą“, - teigė V. Andriukaitis.

Anot jo, rimtesnių žingsnių socdemai gali imtis sulaukę dar poros Konstitucinio Teismo sprendimų dėl konservatorių Vyriausybės veiksmų.

A. Sysas pridūrė, jog dabar konservatoriai mėgsta moralizuoti, tačiau į save pasižiūrėti vengia.

A. Kubilius: socdemai siekia nukreipti dėmesį nuo Darbo partijos

Andrius Kubilius
Konservatorių lyderis A. Kubilius DELFI teigė manantis, jog socdemų jam metami kaltinimai – mėginimas kurti savotišką dūmų uždangą. Ekspremero nuomone, LSDP elitas taip bando nukreipti dėmesį nuo savo partijos dilemų dėl nuosprendžio Darbo partijos byloje.

„Socdemai, matyt, jausdamiesi labai sunkiai šitoje situacijoje po Darbo partijos bylos, imasi tokios tuščios propagandos“, - sakė A. Kubilius.

Pasak jo, socdemai kone ignoruoja faktą, jog finansų krizė buvo ne lokali, o pasaulinė.

„Kas sukėlė krizę Latvijoje ir Estijoje, kuri buvo tokia pat, kaip Lietuvoje?“ - retoriškai klausė A. Kubilius.

Konstitucinio Teismo sprendimą dėl savo Vyriausybės veiksmų jis teigė laikantis keistu. Tačiau teismo verdiktas esą nereiškia, kad socdemams reikės krapštyti papildomus milijardus iš valstybės kišenių.

„Socialdemokratų verkšlenimas, kad jiems reikės atrasti papildomus milijardus, yra niekuo nepagrįstas. Tiesiog jie turi ir toliau taip pat taupiai gyventi. (...) Tiktai ieškoti, kaip turi būti tas taupymas modifikuotas“, - tęsė konservatorių lyderis.

Ekspremjero nuomone, bankų ekspertų kaltinimas – visiškai nepagrįstas.

„Tai yra absurdiški propagandiniai išpuoliai, kurie rodo, kad, deja, socialdemokratai tikrai nesupranta, dėl ko kilo pasaulinė krizė. Turbūt jie nelabai supranta, kodėl visose trijose Baltijos valstybėse šita krizė buvo tokia skausminga“, - sakė ironizavo A. Kubilius.

Savo ruožtu, jis dėl krizės padarinių Lietuvai kaltina socdemus ir G. Kirkilo Vyriausybę.

„Skirtumas nuo kaimynų estų buvo tas, kad iki tol buvusi socialdemokratų Vyriausybė – G. Kirkilo Vyriausybė – iš tikrųjų nieko nepadarė, kad Lietuva būtų tinkamai pasirengusi“, - reziumavo A. Kubilius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2201)