„Galėčiau sakyti, kad – kam patinka, kam ne – tai yra vykstantis faktas. Ignoruoti arba to nevertinti būtų neatsakinga“, - kalbėjo A. Zuokas.

Politikas Kaliningrade įžvelgia galimybes Lietuvos statybininkams.

„Atsakingi pareigūnai Lietuvoje turėtų įvertinti šį faktą ir žiūrėti, kokią jis gali duoti abipusę naudą. Kiek matėme iš pristatymo, AE trūksta kompanijų, kurios galėtų atlikti darbus. Šiuo metu objekte dirbta tarp 800-1300 darbuotojų vienu metu. Pagal projekto pajėgumus, reikėtų dvigubai daugiau. Nors rusai laikosi politikos, kad AE darbuose gali dirbti tiktai Rusijos kompanijos, mano manymu, galima siekti tokios pozicijos peržiūrėjimo. Tokiu būdu mes galėtume papildomai prižiūrėti AE statybas“, - tęsė A. Zuokas.

Pasak jo, jeigu elektros iš Kaliningrado AE į savo rinką neįsileis Lietuva arba Lenkija, jėgainė negalės dirbti visu pajėgumu. Mero nuomone, Lietuva turėtų įsileisti būsimosios AE elektrą į savo rinką – esą tai reikštų, kad Baltarusija savo AE Lietuvos pašonėje nestatys. A. Zuoko nuomone, jei elektros iš Kaliningrado neįsileis Lietuva, tai gali padaryti Lenkija.

„Šiandien, matyt, būtų galima siekti, kad, prie tam tikrų susitarimų, Lietuva galėtų užtikrinti galios rezervą, kuris reikalingas šiai AE veikti pilnu pajėgumu, gauti už tai suderėtą elektros energijos kainą ir mokėjimus už galios rezervą. Ir jeigu būtų užtikrintas garantuotas tiekimas Baltarusijai, manyčiau, o tai man buvo įdomiausiai išgirsti, nebūtų poreikio statyti dar vienos AE prie Lietuvos sienos“, - teigė A. Zuokas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (200)