„Kas gi vyksta šiandien, tai visiškai neaišku. Bent jau žiūrint iš šono, kaip reikėtų suprasti indėlininką, neaiškinama, kad yra grupė asmenų, kurie neturės teisės pasinaudoti draudimine apsauga, jeigu galės pasinaudoti. Nuo ketvirtadienio pusiaudienio negalima buvo užsisakyti elektroninių naujienų „Snoro“ tinklalapyje, nei ketvirtadienį ryte, nei penktadienį ryte nebuvo įmanoma prisijungus prie elektroninės bankininkystės suformuoti mokėjimo nurodymo, „Karštoji linija“ neveikia praktiškai, nes nebuvo įmanoma prisiskambinti, o prisiskambinus informacija buvo nulinė. Todėl vartotojai priversti gaudyti kiekvieną informaciją ir ją tikrinti. Komunikacija, atsitikus tokiam įvykiui neturėtų būti tokia“, - apibendrino Vartotojų instituto vadovė.
„Banko padalijimas į gerą ir blogą banką, bet kokiu atveju vyks tokiu būdu, kad kreditorių interesai bus apsaugoti ne mažiau nei jie būtų apsaugoti, jeigu bankui būtų tiesiog taikoma bankroto procedūra“, - paklausta apie kreditorių interesų apsaugą sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Banko bankroto procedūros atveju pirmiausia tenkinami darbuotojų reikalavimai dėl samdomo darbo, toliau yra tenkinami apdraustų indėlių reikalavimai, ir kiek pakanka turto, kiti kreditorių reikalavimai ir, žinoma, yra paskiausiai tenkinami akcininkų reikalavimai. Šiuo atveju, kuomet bandoma padalinti banką ir išlaikyti dalį veiklos, kad ji galėtų tęstis, reikia pirmiausia žinoti, kiek realiai turto tame banke, nes akivaizdu, kad turto yra mažiau nei įsipareigojimų, nes priešingu atveju nebūtų bankas patekęs į tokią padėtį, į kokią pateko. Kiek iš tikrųjų yra turto, tą laikinasis administratorius turėtų nustatyti“, - kalbėjo finansų ministrė I.Šimonytė.
