„Bankrotas visą laiką yra kaip scenarijus, bet, kaip esu ne kartą minėjęs, Lietuvos banko valdybos prioritetas – rasti optimaliausią sprendimą indėlininkams, banko kreditoriams ir viešiesiems finansams", - interviu TV3 laidai „Savaitės komentarai" sakė V. Vasiliauskas.
- Ar galite šiandien garantuoti, kad rytoj nepasakysite, jog Ūkio bankas bankrutavo? Ar jis toliau galės veikti kažkokia forma?
- Mes esame sulaukę laikinojo administratoriaus ataskaitos ir siūlymų. Svarstomi keli variantai.
- Ar bankrotas yra svarstomas?
- Be jokios abejonės, taip. Bankrotas visą laiką yra kaip scenarijus, bet, kaip esu ne kartą minėjęs, Lietuvos banko valdybos prioritetas – rasti optimaliausią sprendimą indėlininkams, banko kreditoriams ir viešiesiems finansams.
- Bet jūs pamenate kaip buvo su „Snoru“? Jūs irgi tikėjotės, kad iš „Snoro“ dar galima ką nors išspausti ir paskui, visiems netikėtai, buvo priimtas sprendimas – bankrotas. Ar nebus taip pat ir dabar?
Šiuo atveju mes kalbame apie kitą pagrindinę šio banko problemą, tai yra susijusių paskolų portfelis.
Kitas esminis skirtumas, kad iki moratoriumo paskelbimo buvęs Ūkio banko vadovas bendradarbiavo su mumis, skirtingai nei „Snoro“ atveju.
Taigi situacijos yra skirtingos, skaičiai skirtingi ir prielaidų netikėtumams gerokai mažiau.
- Kai Lietuvos bankas įėjo į „Snorą“, jūs sakėte, kad radote gerokai prastesnę padėtį negu tikėjotės. Ar įėję į Ūkio banką, radote taip pat prastesnę padėtį nei tikėjotės?
- Kaip minėjau, skirtingai nuo „Snoro“, Ūkio bankas bendradarbiavo.
- Gerai, o kodėl vis dėlto nusprendėte, kad reikia uždaryti šitą bankelį?
- Paskolų portfelio Ūkio bankui taip ir nepavyko pertvarkyti taip, kaip buvo numatyta, todėl iškilo banko nemokumo grėsmė, įsipareigojimai viršijo banko turtą.
Antras dalykas, likvidumo problemos, kai po ne kartą minėtų įvykių, susijusių su „Žalgiriu“, ir akcininko komentarų iš banko pradėjo išeidinėti indėliai.
- Kodėl Lietuvos bankas laukė pusantrų metų, kol galiausiai Ūkio banką uždarė?
- Tie metai buvo skirti išspręsti problemoms. Buvo planas ir mes kontroliavome, kaip jis vykdomas.
- O jūs tikėtoje, kad tas problemas Ūkio bankas išspręs?
- Sutikime su tuo, kad tiek „Snoro“, tie Ūkio banko atveju problemos buvo įsisenėjusios. Aš ne kartą esu sakęs, kad sprendimai, kardinalūs sprendimai turėjo būti padaryti gerokai anksčiau.
- Dar ankstesnės Lietuvos banko valdybos?
- Be jokios abejonės.
- Ar galima sakyti taip, kad per šituos pusantrų ar dvejus metus, kol esate Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Ūkio banko padėtis nepablogėjo ir kad tos problemos, kurios kažkuriuo būdu guls ant valstybės pečių, yra susiformavusios iki jūsų?
- Galėtume taip sakyti.
- Koks dabar yra Ūkio banko nuostolis arba minusas?
- Mūsų inspektoriai, vertindami Ūkio banko situaciją praėjusių metų lapkričio 30 dienai, papildomai priskaičiavo būtinų atidėjimų už maždaug 800 mln. litų. Iš pristatytos ataskaitos matome, kad auditoriai pasižiūrėjo konservatyviau ir jų skaičiavimais tas suma yra didesnė.
- Apie milijardą?
- Taip.
- Ūkio banko minusas yra milijardas?
- Čia mes turėtume lyginti turtą su įsipareigojimais. Tai sakykime, tas skaičius yra toks, be abejo bankroto atveju tas skaičius būtų dar trečias.
- Koks skaičius būtų bankroto atveju?
- Dabar būtų sunku pasakyti. Tokiu atveju bankroto administratorius vertintų, kokia finansinė situacija yra bankroto bylos iškėlimo dieną.
- Ar gali būti didesnis minusas nei milijardas?
- Paprastai taip būna.
- Ar jums yra tekę bendrauti su ponu V. Romanovu?
- Tikrai taip, mes su ponu V. Romanovu labai intensyviai bendravome ištisus metus: tiek valdyba, tiek mūsų priežiūros tarnybos vadovas, tiek aš pats.
- Ar jums pavyko susišnekėti?
- Na, kaip, šnekėdavomės iš tikrųjų, bet kadangi esame tokioje situacijoje, kokioje esame, tai...
- O jis norėjo gelbėti banką, matėte, kad jis bendradarbiauja ar vis dėlto...?
- Tam tikri veiksmai buvo daromi, aš sakiau ne kartą, bet jis nebuvo iki galo nuoširdus.
