„Gyvenu kaip žydas prie vokiečio. Tik nesu žydas, o ir vokiečio nesimato“, – kalbėjo V. Romanovas.
Jis tikino neseniai grįžęs iš Davoso, kur turėjo verslo susitikimą.
Laidos vedėjo Andriaus Tapino paklaustas, kaip banke galėjo dirbti žmonės, kurie viešai prisipažino, kad nežinojo, kaip veikia bankas, V. Romanovas sakė, kad banko kolektyvas dirbo puikiai. Jis pats neva net neturėjęs banko pažymėjimo, nekontroliavęs darbo.
„Bet kai prigąsdino darbuotojus, tarp jų - ir mano seserį, jie priimdavo neadekvačius sprendimus. Aš sakiau: jūs atsakingi, jūs ir vairuokite. Sakau, net banko leidimo neturėjau. Praktiškai banką valdo priežiūros tarnyba, o ji vykdo švedų monopolijos valią“, - sakė V. Romanovas. Anot jo, labai sunku dirbti tokioje rinkoje, kurioje net centriniam - Lietuvos bankui - taisykles diktuoja skandinavų bankai.
V. Romanovas užsiminė, kad jautė spaudimą sujungti Ūkio banką su Šiaulių banku. Tačiau, pasak jo, tai buvo neįmanoma, nes Šiaulių bankas turėjo kur kas mažiau produktų.
„Čia kaip su dideliu pastatu. Didelio pastato nesujungsi su mažu. Reikia didelį pastatą sugriauti. Taip ir buvo padaryta“, - įsitikinęs verslininkas.
Kalbėdamas apie savo algą - 45 tūkst. litų - V. Romanovas sakė, kad su tokia suma vos išgyvendavo.
„Reikia apsaugos, važiuodavau į susitikimus, reikia gero pokalbių kambario, viešbučio, vertėjo“, - išlaidas vardijo verslininkas. paklaustas, kodėl į laidos filmavimą atvažiavo be apsaugos, V. Romanovas sakė, kad dabar tam nebeturi pinigų.
Artimiausi jo planai - pailsėti, pabaigti poezijos knygą ir ją išleisti. Taip pat V. Romanovas sakė vėl planuojantis atkurti Ūkio banką.
Laidos vedėjo paklaustas, ar žinojo, jog, žiniasklaidos teigimu, Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius (Ūkio banko valdybos pirmininkės Editos Karpavičienės vyras) esą spaudė ministerijai pavaldžias įmones laikyti pinigus Ūkio banke, V. Romanovas nė kiek nenustebo. Pasak jo, tai – natūralu, juk banke dirbo T. Karpavičiaus žmona.
