Vilniaus savivaldybė kitąmet „Snorui“ turi sumokėti 80 mln. Lt, bet mokėti neketina

A. Zuokas DELFI teigė, esą savivaldybės teisininkai ruošia didžiulį ieškinį Vyriausybei. Juo bus reikalaujama padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, skiriamą Vilniaus biudžetui. Sostinės valdžia taip pat skundžiasi, kad Vyriausybė užsimojo kitąmet apriboti miesto skolinimosi galimybes. A. Zuoko teigimu, kol vyks šis ginčas, savivaldybė minėtų 80 mln. Lt „Snorui“ mokėti negali ir neketina.

„Snoras“ prisipirko Vilniaus savivaldybės skolų

Mero teigimu, „Snoras“ didžiųjų savivaldybės kreditorių gretas papildė po to, kai finansinių sunkumų prispaustas miestas leido įmonėms pardavinėti savivaldybės skolas. „Snoras“ tapo daugelio šių skolų pirkėju, o atsiskaitymo terminai artėja pabaigos link.

„Prieš dvejus metus, kada buvo valdžioje konservatoriai, savivaldybė, neturėdama pakankamai lėšų sumokėti įmonėms už savo atliktus darbus, leido įmonėms parduoti savo skolas su išdėliotu dvejų metų apmokėjimu. Taigi kitais metais mums ateina prievolė „Snoro“ bankui išmokėti apie 80 mln. litų“, - kalbėjo A. Zuokas.

Bendra sostinės įsipareigojimų „Snorui“ suma, mero skaičiavimais, iš viso siektų apie 120-130 mln. Lt.

„Snoro“ nacionalizavimas – ne tokia jau bloga žinia

Sostinės vadovai jau suko galvą, iš kur paimti pinigų atsiskaitymui su „Snoru“, kai buvo nuspręsta banką nacionalizuoti. O tai padėtį pakeitė kardinaliai. Anot A. Zuoko, „Snorui“ tapus valstybės nuosavybe, savivaldybė turi teisėtą pagrindą šios skolos nemokėti – bent jau iki pasibaigs planuojami teisiniai ginčai su Vyriausybe.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte Vilniuje surenkama GPM dalis, tenkanti sostinės savivaldybei, nėra padidinta, nors Vilniaus vadovai to reikalauja jau beveik metus. Be to, biudžeto projektas gali nepalankiai atsiliepti miesto skolinimosi galimybėms. Dėl šių priežasčių, anot Vilniaus mero, savivaldybė neketina, o ir nelabai gali atsiskaityti su nacionalizuotu „Snoru“.

„Svarstant mūsų savivaldybės biudžetą, valstybė Vilniaus miesto problemą palieka tokią pačią, kokia buvo, t.y. nedidina GPM atskaitymų Vilniaus miesto savivaldybei, ko mes prašėme. Ir su kuo Finansų ministerijos ir mūsų darbo grupė sutiko. Maža to, Vyriausybė (2012 metams – DELFI) dar mums mažina skolinimosi limitą. Nuo 40 proc. iki 35 proc. biudžeto. Tai reikštų, kad mes kitais metais negalime vykdyti netgi savo esminių finansinių įsipareigojimų. Šiuo atveju, šitoje situacijoje („Snoro“ nacionalizavime – DELFI) mes matome gal ir mums gerą žinią. Nes mūsų teisininkai svarsto galimybę bylinėtis su Vyriausybe dėl biudžeto formavimo. (...) Ruošiame ieškinį Vyriausybei ir pradėsime bylinėjimąsi dėl Vilniaus miesto finansinės situacijos. Ir mums atsiras pagrindas kitais metais valstybiniam bankui nemokėti šitų 80 mln. litų kaip įsipareigojimų. Nes mes tiesiog neturim iš ko jų vykdyti“, - aiškino A. Zuokas.

Meras pridūrė, esą auditorių „Price Waterhouse Coopers“ atlikta vertinimas taip pat nurodo, kad Vilniaus finansinės problemos fomavosi dėl Vyriausybės ir Seimo veiksmų formuojant biudžetą. „Vien čia mes turime apie 300 mln. Lt negautų pajamų, kuriais Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą (t.y. nedidindama Vilniui tenkančios GPM dalies – DELFI), nuskriaudė Vilniaus miesto gyventojus. Nežiūrint to, kad ta pati partija paskutinius dvejus metus valdė ir savivaldybę, ir Vyriausybę“, - sakė A. Zuokas.

Pašnekovas pažymėjo matąs „Vyriausybės vadovo ir jo patarėjo grynai politinį sprendimą“ nedidinti GPM dalies ir riboti Vilniaus skolinimosi galimybes.

Finansų ministerija bendroje darbo grupėje su savivaldybe esą sutiko Vilniui kitąmet sostinėje surinkto GPM dalį padidinti iki 45 proc., ir šiai ministerijai savivaldybė jokių pretenzijų neturi. Dabar savivaldybei lieka 40 proc. Vilniuje surenkamo pajamų mokesčio. Tačiau miesto valdžia skaičiuoja, jog į Vilniaus iždą įbyra gerokai mažiau, mat daugelis Vilniaus dirbančiųjų gyvenamąją vietą yra deklaravę kituose miestuose ir rajonuose. Tokiu atveju, mokestis nuo Vilniuje gautų pajamų esą iš dalies „išsivaikšto“ po visą Lietuvą.

Kaip DELFI jau skelbė, „Snoras“ taip pat pretendavo savivaldybės įmonei „Vilniaus vystymo kompanija“ suteikti iki 29 mln. eurų (100 mln. Lt) paskolų, tačiau šis procesas nutrūko. Nors „Snoras“ buvo vienintelis dalyvis „Vilniaus vystymo kompanijos“ paskelbtame konkurse, jo pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos.