„Lietuvos banko valdyba ilgai posėdžiavo ir išklausiusi laikinojo administratoriaus ataskaitą bei pasiūlytus būdus, kaip galima būtų spręsti Ūkio banko problemą, nusprendė, kad tikslinga būtų pasirinkti trečią alternatyvą iš keturių pasiūlytų, t.y. pasiūlyti laikinajam administratoriui pradėti derybas su Šiaulių banku dėl turto, teisių, įsipareigojimų perleidimo. Buvo pasirinktas variantas spręsti Ūkio banko nemokumo situaciją perleidžiant verslą kaip kompleksą rinkoje esantiems žaidėjams kartu reaguojant į iš Šiaulių banko gautą pasiūlymą“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Anot jo, į Šialių banką galėtų keliauti sveikasis Ūkio banko turtas: drausti indėliai ir sveikas banko turtas. Iš probleminio banko į kitą banką turi būti perduodami įsipareigojimai ar jų dalis, neviršijanti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytos draudžiamos sumos. Derybos gali baigtis sandorio parafavimu ir baigimu arba jos bus nesėkmingos. Tikimasi derybas baigti šią savaitę, kad kuo greičiau bankas galėtų pradėti vykdyti finansines operacijas.
"Aš manau, derybinės pozicijos tikrai yra neblogos", - sakė V.Vasiliauskas, pridūręs, kad Lietuvoje jos vyks pirmą kartą.
Pasak Ūkio banko laikinojo administratoriaus Adomo Audicko, Lietuvos bankas pasirinko pigiausią iš pasiūlytų variantų.
Geriausiu atveju, anot A. Audicko, žmonės dalimi finansinių paslaugų jau galėtų naudotis kitą savaitę, tačiau atnaujinti kortelių veikimą gali užtrukti ilgiau, nes reikia pasirašyti naujas sutartis su "Visa" ir "MasterCard".
"Jeigu nepavyks susiderėti, reikės grįžti atgal į Lietuvos banko valdybą ir svarstyti kitas alternatyvas, tuomet (ilgiau užtruks - DELFI) laikotarpis, kol indėlininkai atgaus savo lėšas ir turtą, tačiau jis negali būti ilgesnis negu 20 darbo dienų, kadangi šiandien įvyko draudiminis įvykis, bankui buvo atimta banko licencija ir numatyta, kad per 20 dienų Indėlių ir investicijų draudimo fondas turi indėlininkams išmokėti draudiminę išmoką", - sakė A. Audickas.
Jeigu į Šiaulių banką būtų perkeliamas geras Ūkio banko turtas, jis būtų perkeliamas su įsipareigojimais, tai reiškia, kad žmonės neprarastų palūkanų už indėlius.
Lietuvos banko valdyba pirmadienį Ūkio banką pripažino nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją. Lietuvos banko valdyba konstatavo, kad banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas geriau apsaugotų indėlininkų pasitikėjimą bankų sistemos stabilumu ir patikimumu bei kitus viešuosius interesus nei akcinės bendrovės Ūkio banko likvidavimas dėl bankroto.
"Skylę" turėtų užkimšti draudimas
Derybose dėl turto turėtų dalyvauti Šiaulių bankas, laikinasis Ūkio banko administratorius ir Indėlių ir investicijų draudimo fondas.
"Atsižvelgiant į tą skylę, kurią laikinasis administratorius įvardijo, atitinkamai atsiranda skirtumas net ir banko padalinimo atveju tarp perkeliamų draustų įsipareigojimų ir perkeliamo turto, todėl atitinkamai tas skirtumas turi būti padengiamas. Mūsų skaičiavimais tas skirtumas gali būti maždaug apie 800 mln. litų", - dėstė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, dėl perkeliamo turto kategorijų dar bus deramasi, tačiau "skylės" suma svyruoja nuo 0,6 iki 1 mlrd. litų, o vidurkis būtų 800 mln. litų.
V.Vasiliauskas dėsto, kad derybose dalyvautų trys šalys, o jų sekmės atvejų, "skylę" turėtų užkimšti Indėlių ir investicijų draudimo fondas, nes gerojo turto Ūkio banke nėra likę pakankamai.
Derybų dėl turto verčių nebus
Tačiau derybos dėl turto verčių nevyks - jas nustatys nepriklausomi turto vertintojai.
"Dabar struktūra yra tokia: sutariama, kad turtas ir įsipareigojimai yra perkeliami už preliminarią vertę, tai yra, bus padarytas įvertinimas, jis bus pakankamai greitas, ir šitoje vietoje gali būti kažkokių netikslumų, bet perkėlus turtą ir įsipareigojimus bus pradėtas daryti kokybiškas, geras vertinimas, kuris truks tris mėnesius. Bus peržiūrėtas kiekvienas turto gabaliukas ir bus nustatyta jo vertė. Jeigu turto bus perkelta daugiau, tuomet tą perviršį tarp įsipareigojimų ir turto turės grąžinti Šiaulių bankas, šiuo atveju, į bankruotuojantį Ūkio banką. Jeigu suma bus mažesnė, tuomet Šiaulių bankas turės gauti kompensaciją", - sakė A. Audickas.
Kol vyks derybos, Lietuvos banko sprendimas dėl moratoriumo Ūkio bankui nėra atšauktas, todėl bankas veiklos neatnaujins.
Jei derybos būtų nesėkmingos, Lietuvos bankas grįš prie kitų trijų pasiūlytų galimų sprendimo būtų ir rinksis iš jų.
Pervertintas turtas ir nuostolingos paskolos
A.Audickas konstatavo, kad Ūkio banko turto balanse turtas buvo pervertintas - tai nustatyta su KPMG auditoriais.
"Jie sudarė naujas tarpines ataskaitas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir įvertino, kiek realiai ten yra turto, ir tą analizę mums parodė: turtas yra pervertintas ir reikia suformuoti reikšmingus atidėjinius, - teigė jis. - Kaip pavyzdį galiu pateikti vieno miškų masyvo vertinimą. Vertintojas iš pradžių jį įvertino 60 mln., po kiek laiko jis jį pervertino 4 mln., mes nustatėme, kad jo vertė yra tik 900 tūkst. Aš tik sakau, kokie yra mastai ir kokios nerealios vertės."
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis dėstė, jog Ūkio bankas daugiausiai nuostolių patyrė dėl susijusiems asmenims suteiktų paskolų.
"Jo (pagrindinio akcininko Vladimiro Romanovo - DELFI) bendrovės, jo įmonės banke yra paėmusios apie 1,5 mlrd. paskolų ir didžiausi nuostoliai, šimtamilijoniniai, kyla būtent iš tų paskolų ir iš tų nekilnojamojo turto objektų. Kai kurios paskolos yra Rusijoje, kai kurios - Bosnijoje, kai kurios - Škotijoje, žinome apie sporto klubus", - sakė V.Valvonis.
Su pagrindiniu akcininku siejamos paskolos sudaro beveik 40 proc. Ūkio banko balanso, paskolų teikimas smulkiesiems verslams, anot A.Audicko, banke nebuvo labai išvystytas, tačiau pelninga ir gerai išvystyta veikla Ūkio banke buvo nerezidentų laikomos ir investuojamos lėšos.
Pasak jo, su akcininku susijusios blogosios paskolos ir liks blogame bankrutuojančiame Ūkio banke, o jeigu iš blogojo banko bus atgauta lėšų, jos bus padalintos tarp kreditorių.
Plano V. Romanovas nevykdė
V. Valvonis sako, kad su pagrindiniu akcininku V. Romanovu buvo sudarytas planas iš dviejų dalių.
"Pirma plano dalis buvo ta, kad akcininkas apskritai grąžins tas paskolas, kurios tiek mūsų, tiek banko nuomone, buvo siejamos su akcininku, tačiau tų paskolų akcininkas nesugebėjo grąžinti ir tada pats bankas su akcininku pasiūlė antrą planą, t.y. už tas paskolas, kurios yra siejamos su akcininku, akcininkas įkeis papildomai turto, kuris kažkada buvo banke, bet jau buvo iš jo dingęs, t.y. perėjęs į akcininkų rankas. Aišku, labai sunku yra grąžinti turtą atgal į banką, jeigu esi kažkada jį paėmęs. Akcininkas bandė kai ką keisti, bet iš tikrųjų bandė daugiau daryti formos, o ne turinio prasme", - teigė V.Valvonis.
Pasak jo, nos akcininkas sako, kad įkeitė ir grąžino turto, skaičiai yra popieriuje, o turto į banką nebuvo sugrąžinta tiek, kiek reikėjo sugrąžinti.
"Dėl to paties akcininko pasiūlytas planas nebuvo įgyvendintas nei pirmą, nei antrą kartą ir šiandien turime šią situaciją", - paaiškino V.Valvonis.
V.Vasiliauskas papildė, jog trys pagrindinės su akcininku susijusios paskolų kryptys yra keliose šalyse.
"Tai yra Maskva, paskolų portfelis susijęs su nekilnojamojo turto objektais Maskvoje, paskolų portfelis susijęs su vadinamo "Biračo" gamykla Bosnijoje Hercogovinoje ir paskolų portfelis susijęs su Škotija, čia kalbame apie užsienio jurisdikcijas. Ketvirta kryptis: paskolų porfelis susijęs su Žalgirio sporto arena, kaip tik Vilniuje už Neries", - sakė V. Vasiliauskas.
Jis nurodė, kad nepavykus pirmajai plano daliai, kai pernai pirmąjį ketvirtį banko akcininkas buvo įsipareigojęs grąžinti daugiau nei 230 mln. litų paskolų, buvo pereita prie plano "B" - "įkeitimų" sunešimo į banką.
"Dalis Maskvos pastato buvo įkeista bankui, - teigė V. Vasiliauskas. - Dalis Škotiškos dalies taip pat buvo įkeista, "Biračo" gamyklos atskiros užtikrinimo priemonės taip pat buvo įkeistos, bet be jokios abejonės, jeigu vertinti viso plano, kurį pats bankas buvo pateikęs, kuriam mes pritarėme, jis nebuvo įgyvendintas", - konstatavo V.Vasiliauskas.
Pasak jo, iš banko akcininko pusės pradėjo trūkti geranoriškumo ir "pradėjo lįsti problemos, susijusios su pačio akcininko finansiniu pajėgumu", pavyzdžiui, privatūs kreditoriai. Paklaustas, ar įkeistas turtas yra prie gerojo Ūkio banko turto, V.Vasiliauskas teigė, kad tai yra derybų objektas.
"Kai mes kalbame apie turtą, esnatį užsienio valstybėse, jį nėra taip paprasta administruoti. Be jokios abejonės, įsigijantis bankas, jeigu sandoris pavyktų, derybų metu savo rizikas vertins", - sakė V.Vasiliauskas.
Siūlė keturis variantus
"Buvo svarstomos keturios alternatyvos: pirmoji jų yra banko rekapitalizavimas ir dalinis nedraustų kerditorinių reikalavimų nurašymas, kita alternatyva yra banko bankrotas, trečia alternatyva yra turto ir įsipareigojimų perkėlimas į kitą Lietuvoje veikiantį banką ir ketvirta alternatyva yra laikinojo banko įkūrimas bei turto ir įsipareigojimų perkėlimas į laikinąjį banką", - vardijo A. Audickas.
Jis dėstė, jog pirmiausiai buvo vertinama, ar galima atkurti banko veiklos stabilumą, todėl buvo vertinama, kiek atidėjinių bankas turėtų suformuoti.
"Tas skaičius yra labai didžiulis ir banko įsipareigojimai yra didesni už banko turtą 1,1 mlrd. Lt. Taigi tam, kad būtų galima atkurti banko veiklą, reikėtų į banką papildomai įnešti visą atidėjinių sumą, tas sudarytų apie 1,4 mlrd. litų, reiškia, kad kažkas turėtų ateiti ir į banką įdėti tiek pinigų. Turbūt mažai tikėtina, kad tai galėtų padaryti kažkokia trečioji šalis. Tai galėtų svarstyti daryti valstybė, tačiau tai būtų labai brangu", - dėstė A. Audickas.
Į banką reikėtų įnešti daugiau pinigų nei jo įsipareigojimai viršija turtą dėl to, kad bankas, jei būtų atkurta stabili jo veikla, turi turėti nuosavo kapitalo. Dabar banke yra nuosavo kapitalo už 400 mln. Lt.
Pasak jo, šią sumą būtų galima mažinti tariantis su kreditoriais, kad jie nurašytų dalį savo nedraustų kreditorinių reikalavimų, tačiau procesas būtų labai sudėtingas ir ilgas.
Banko bankroto atveju, Indėlių ir investicijų draudimo fondas, A.Audicko skaičiavimais, turėtų išmokėti apie 2,7 mlrd. Lt draustiems indėlininkams ir patirtų apie 1,1 mlrd. Lt nuostolių, nes įvykus bankrotui, banko turto vertė dar labiau sumažėtų.
Laikinasis Ūkio banko administratorius dėstė, kad ties trečia alternatyva jau buvo padaryta nemažai įdirbio.
"Šiaulių bankas išreiškė norą įsipareigojimus ir turtą perimti ir mes su jais pradėjome neįpareigojančias derybas. Taip pat kreipėmės į kitus Lietuvoje veikiančius bankus ir pakvietėme juos pradėti derybas. Iš trijų bankų gavome atsakymą ir jie atvyko į susitikimą su mumis. Du iš jų tą pačią dieną pasakė, kad jų turto ir įsipareigojimų perėmimas nedomina, vienas iš jų norėjo perimti tik dalį antrinių įmonių, tačiau tas pasiūlymas nėra analogiškas Šiaulių banko, todėl jis buvo atmestas", - sakė A. Audickas.
Kalbėdamas apie laikinojo banko įkūrimą ir turto ir įsipareigojimų perkėlimą į jį, A.Audickas sakė, jog šis bankas bent 6 metus veiktų nuos nuostolingai, o jį ateityje bus bandoma parduoti, kai įstatyme yra užprogramuota, kad šį banką būtų galima parduoti per 2 metus, ilgiausiai - per 5, tačiau surasti pirkėją nuostolingai veikiančiam bankui - sudėtinga.
Lietuvos banko valdybos posėdis dėl Ūkio banko veiklos prasidėjo 17 val. ir truko beveik tris valandas.
DELFI skelbė, kad Lietuvos bankas gavo laikinojo Ūkio banko administratoriaus Adomo Audicko išvadą, ką daryti su Ūkio banku. Pirminiais duomenimis, kuriuos buvo pateikęs Lietuvos bankas, buvo kalbama apie 500 mln. Lt trūkumą, kurį turi Ūkio bankas.
Buvo skelbta, kad realiausias tolimesnis variantas – banko „gerųjų” ir „blogųjų” aktyvų atskyrimas. Aktyviausiai įsigyti dalį Ūkio banko verslo siekia Šiaulių bankas.
Sekmadienį interviu TV3 laidai „Savaitės komentarai" Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, jog svarstoma ir Ūkio banko bankroto galimybė, o Lietuvos banko inspektoriai, vertindami Ūkio banko situaciją praėjusių metų lapkričio 30 dienai, papildomai priskaičiavo būtinų atidėjimų už maždaug 800 mln. litų.
„Iš pristatytos ataskaitos matome, kad auditoriai pasižiūrėjo konservatyviau ir jų skaičiavimais tas suma yra didesnė“, - sakė jis ir pridūrė, jog ši suma yra artima milijardui.
Bankroto atveju, anot V.Vasiliausko, ši suma gali būti didesnė nei milijardas.
Vasario 12 d. Lietuvos bankas paskelbė Ūkio banko veiklos moratoriumą ir paskyrė laikiną administratorių. Priežastis – kapitalo pakankamumo normatyvo nevykdymas. Nurodomas 500 mln. Lt trūkumas, kuris galėjo susidaryti dėl paskolų teikimo už pervertintą turtą. Generalinė prokuratūra dėl šių epizodų atlieka tyrimą.
