aA
Per pastaruosius metus Lietuvos bankas iš finansų rinkos beveik pašalino nusikalstamo modelio institucijas, tačiau dar liko kur padirbėti, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Raimondas Kuodis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Per 1,5 metų, manau, mums beveik pavyko išvalyti finansų sektorių nuo finansinių avantiūristų ir vagių, bet galbūt dar nepilnai, aš negaliu konkrečiai sakyti vardų dėl suprantamų priežasčių, bet yra dar tam tikrų problemų, daugiausiai, beje, kredito unijų srityje, nes pati valdymo struktūra yra visiškai kvaila. Žmonės neša pinigus, kur jiems daugiausiai moka, nes jie nieko nebijo - yra indėlių draudimas“, - LRT laidoje “Pinigų karta” sakė R. Kuodis.

Pasak jo, dėl to pajininkams atsiranda pagundos naudojant schemas išsidalinti pinigus. Jis pateikė vieną iš schemos pavyzdžių: kredito unijos vadovas teigia, kad kreditas yra išduotas keliasdešimčiai metų, jis bus grąžinamas skolinimo terminui pasibaigus, o unijos vidaus tvarkos nepažeistos.

„Bet esmė kokia? Kreditas išduotas su mintimi, kad jis niekada nebus grąžintas, kažkiek laiko bus mokamos palūkanos iš to pačio kredito, nėra jokio verslo plano, turtas užstatytas už kelis milijonus yra ferma išdužusiais langais, kurios vertė kokių 50 tūkst., t.y. realiai tokia yra plytų vertė. Tai teisė leidžia žiūrėti į esmę, niekada teisinė sistema nebuvo pasakiusi, žiūrėk siaurai į raidę, į kažkokias vidines tvarkas, kurias, aišku, gali pritempti prie bet kokio nusikalstamo modelio kaip tik nori“, - dėstė R. Kuodis.

Anot jo, pasikeitus Lietuvos banko vadovybei finansų rinkos dalyviams, priimantiems visuomenės pinigus, buvo duotas signalas, kad pavojingos praktikos turi baigtis, o požiūris, jog viskas teisėta nebegalioja.

„Siauras požiūris, kad „vse zakonno“ (rus. viskas teisėta) ir privedė prie to, kad „Snoras“ vietoje 2 mlrd. litų banko tapo 8 mlrd. litų banku su visomis pasekmėmis ir kaina visuomenei“, - priminė R. Kuodis.

Jis sako, jog nusikalstamoje schemoje dalyvauja ne tik dalies kredito unijų vadovai ir pajininkai, bet ir turto vertintojai, auditoriai, o dėl jų veiklos principų Lietuvoje turėtų būti atskira kalba.

Pavadino šešėline bankininkyste

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas mano, jog kredito unijų segmente viskas tvarkingai atrodo popieriuje, tačiau realybėje jų paslaugos yra tapusios „šešėline bankininkyste“ (angl. shadow banking).

„Kitaip tariant nuo tų pamatinių principų, kurie buvo kažkada sugalvoti, kad žmonių grupelė, kuri turi bendrus interesus, vienas kitą pažįsta, ar tai būtų universiteto dėstytojai, ar kokie pokerio žaidėjai, jie sueina, turi bendrą verslą, investuoja pinigus, tą, ką uždirba, išsidalina - šitas modelis išsigimė kaip ir daugelyje kitų šalių. Net kredito unijos pavadinimas pradeda nebeatspindėti jokio bendrumo saito tarp nieko, pavyzdžiui, Nacionalinė kredito unija. Ką tai reiškia? Kad tautą jungia? Akivaizdu, kad tai jau esminis nukrypimas nuo kredito unijos esmės“, - dėstė ekonomistas.

Buvęs Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininkas ir akcininkas, dabar esantis bankinio ir finansų sektoriaus ekspertus vienijančios bendrovės Finansų valdymo sprendimų centras pirmininkas Liutauras Varanavičius mano, kad kredito unijos užima skolintojo nišą, kai bankai skolinti mažesniems projektams atsisako. Anot jo, Lietuva galėtų pasiekti Airijos pavyzdžiu, kai mažosioms kreditų unijoms taikomi vieni reikalavimai, didesnėms – kiti, o didžiausioms – dar kiti. Tačiau R. Kuodžio nuomonė buvo kategoriška.

„Pasaulinė patirtis parodė, kad negalima turėti tokių mišrių ir pusiau skaidrių, pusiau nesureglamentuotų formų kaip šešėlinė bankininkystė. Mes turime išskaidrinti situaciją. Jeigu kredito unijos nori veikti pagal bankų principus, jos turi vykdyti visus reikalavimus“, - sakė jis.

R.Kuodžio asmenine nuomone, geresnė kryptis būtų kita: kad kredito unijos virstų kolektyvinio investavimo subjektais, kaip pensijų fondai, o žmonės iš unijų atgautų pinigų pagal tai, kaip unijai sekėsi investuoti.

„Aišku, tai reikia išspręsti įstatyminiais būdais, bet tą darys Seimas ir Seimui gali šauti į galvą kas tik nori. Bet vienas dalykas, kurio tikrai laikysiuos visą gyvenimą: jeigu dviračių taisykla veikia kaip bankas, aš manysiu ją esant banku, nesvarbu, kas parašyta teisiškai - ar tai dviračių taisykla, ar ne. Su kredito unijomis dabar dėl metamorfozių, identiteto paieškų turime situaciją, kurią išnaudoja žulikai“, - konstatuoja R. Kuodis.

Pasak jo, tai yra bėda, nes žmonės neturi paskatų to, kas daroma su jų pinigais, nes jų indėliai iki 100 tūkst. EUR pagal įstatymus yra apdrausti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (9)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (89)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 07:20 val. (55)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (3)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (8)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...

Lietuvos iniciatyva į ES klimato kaitos planus įtraukta netiesioginė žinutė dėl Astravo AE (8)

Lietuvos pasiekė , kad Europos Sąjungos ( ES ) kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų...

Dončičiaus žvaigždė visu ryškumu spindėjo džiugią žinią iš NBA vadovo išgirdusioje Meksikoje

NBA čempionate dar vienas įspūdingas rungtynes sužaidė Slovėnijos krepšinio supertalentas Luka...

ES – svarbus susitarimas dėl klimato plano: nepritarė tik Lenkija (7)

Europos Sąjungos ( ES ) šalių, išskyrus Lenkiją, lyderiai po intensyvių derybų Briuselyje...

The Economist

Viskas apie klimato kaitą: praeitis, dabartis ir ateitis (1)

Užduotis pakeisti klimato kaitą skatinančias nuo iškastinio kuro priklausomas technologijas vis...

Ilgai tylėjusi Asta Stašaitytė – atvirai apie gyvenimo išbandymus: išsiverkdavau, tada galėdavau važiuoti namo (38)

Kas labiausiai keri, kai sutinki žinomą laidų vedėją Astą Stašaitytę , tai atviras juokas,...