Paskutinėje šios kadencijos Seimo sesijoje ketinama svarstyti siūlymą įteisinti statybas žemėje, esančioje ant valstybei priklausančių gamtinių išteklių klodų. Iniciatyvos kritikai rodo į šiuo metu Anykščių rajone baigiamus statyti didelius šiltnamius, kurie neteisėtai statomi ant kvarcinio smėlio išteklių.
Šiltnamis
© K.Šatūno nuotr.

Baiminamasi, kad įteisinus statybas, telkiniuose ateityje bus sunku išgauti kvarcą, smėlį ir kitus išteklius, nes nugriauti statinius nebus paprasta. Be to, įteisinus Anykščiuose statomus šiltnamius, kiltų grėsmė, kad po keliolikos metų šalis neturėtų galimybių išgauti savo kvarco, jį tektų brangiai importuoti. Maža to, statybas jau yra palaiminęs teismas, kurio sprendimas paremtas dar tik planuojamu Seime svarstyti įstatymo pakeitimu.

Žemės gelmių įstatymo pataisų autoriai tikina, kad pakeitimai, kuriais siūloma leisti nesudėtingų statinių statybas naudingųjų iškasenų telkiniuose, leis išnaudoti laisvus žemės plotus. Jie teigia, kad siūlomos pataisos ir šiltnamių statybos Anykščių rajone yra tik sutapimas.

Parlamentaro konservatoriaus Sergejaus Jovaišos kartu su kolegomis Pauliumi Saudargu ir Stasiu Šedbaru parengtos įstatymo pataisos, kurias Aplinkos ministerija kiek pakeitė, aktualios ūkininko Audriaus Juškos Anykščių rajone statomiems beveik 10 mln. eurų vertės šiltnamiams, kurie kyla virš stiklo pramonėje naudojamų kvarco klodų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybas teisme buvo sustabdžiusi, tačiau vėliau su ūkininku ir statybos leidimą išdavusia Anykščių valdžia susitarta taikiai.

Asociacija: reguliavimas skirtas tik vienam ūkio subjektui

Bene labiausiai siūlomas pataisas kritikuoja Lietuvos karjerų asociacija, kuri Aplinkos ministeriją paragino atsisakyti nereikalingo reguliavimo. Asociacijos vadovo teigimu, pakeitimai sukels daug problemų ir apsunkins priėjimą prie naudingųjų iškasenų.

„Siūlomas teisinis reguliavimas mums nesuprantamas. Lietuvos teritorijoje naudingosios iškasenos užima tik apie 3 proc. šalies teritorijos, didelė jų dalis yra po miškais. Manome, kad tikrai galima rasti statyboms kitas vietas, kurios netrukdytų ateityje išgauti naudingųjų iškasenų. Įstatymo projektas yra visiškai nereikalingas, perteklinis, jis nieko nereguliuoja, o tik blogina sąlygas“, - BNS sakė Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis.

Jis aiškino, kad įstatymo pataisų iniciatorių S.Jovaišos, P.Saudargo ir S.Šedbaro projektui Vyriausybė su pastabomis pritarė birželio pabaigoje. Svarstant Seimo Aplinkos apsaugos komitete, projektas buvo papildytas ir įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę, tačiau birželio pabaigoje jis atsiimtas, o liepos pabaigoje Aplinkos ministerija viešam svarstymui pateikė jau trečią pataisų variantą.

„Jau prieš pusmetį prasidėjo įstatymo rengimas, judinimas ir išėjo trys projektai, bandoma būtinai pasiekti tos redakcijos pakeitimą, kuris, mūsų nuostabai, leidžia statybas ant gamtos išteklių. (...) Mūsų surinkta vieša informacija akivaizdžiai rodo, kad įstatymas keičiamas dėl vieno ūkio subjekto neteisėtos veiklos įteisinimo“, — BNS kalbėjo A. Bartulis.

Šiuo metu įstatymas numato, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo, ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Jį siūloma papildyti nuostata, kad naudingųjų iškasenų telkiniuose leidžiama statyti šiltnamius ir kitus nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius ir sodo namus.

Numatoma, kad statybos gali būti pradėtos, statytojui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pasirašius sutartį ir pateikus banko garantiją. Be to, projektas numato, kad ant gamtinių išteklių pastatyti statiniai per metus turėtų būti nugriauti statytojo lėšomis, informavus jį apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą.

Siekia įteisinti nelegalias statybas?

Karjerų asociacijos vadovo manymu, įstatymą siūloma keisti išskirtinai dėl Anykščių rajone, Vikonių kaime, A.Juškos statomų šiltnamių.

„Sužinojom, kad idėja turi kitą motyvą, kad projektas rengiamas ir įgyvendinamas dėl vieno subjekto. Mums kilo abejonė, ar reikėtų šitaip daryti. Be to, pamatėme, kad teisminiuose ginčuose dėl tų nelegalių statybų tvirtinama taikos sutartis, kurioje kalbama apie parengtą Žemės gelmių įstatymo projektą. Taigi, Seimas vos ne įpareigojamas priimti įstatymą, nes priešingu atveju taikos sutartis griūna. Visas kontekstas mus neramina, kad vienam verslui sudaromos sąlygos kito verslo sąskaita“, - nuogąstavo A.Bartulis.

Lietuvos geologijos tarnybos atstovas taip pat mano, kad įstatymą siūloma keisti dėl vieno konkretaus atvejo.

„Mums tiesiogiai to niekas nepateikia, bet ten viskas aišku, nes dar įstatymas nepriimtas, o jau sprendimai priimami, kadangi įstatymas tuoj bus priimtas, tai statyba leidžiama ir ta statyba šiandien sėkmingai baigiama. O kas bus, jeigu įstatymas nebus priimtas? Vasarą pravažiavau pro tą vietą, jau ten montuojamos kolonos, ruošiamasi stogą dengti“, - BNS sakė Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška.

Šiltnamiai Anykščių rajone su europine parama statomi, gavus Anykščių rajono savivaldybės leidimus. Statybos inspekcijai birželio pabaigoje pavyko laikinai sustabdyti statybas - rajono apylinkės teismas inspekcijos prašymu laikinai sustabdė statybos leidimą.

Tačiau rugpjūčio pradžioje tas pats Anykščių rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį tarp A.Juškos, Anykščių valdžios ir Statybų inspekcijos. Teismo nutartyje nurodoma, kad statytojas įsipareigojo, atsiradus poreikiui naudoti žemės gelmių išteklius, per metus pašalinti nuo sklypo visus statinius ir bet kokias kliūtis, galinčias trukdyti išteklių gavybai.

Taikos sutartyje pateikta nuoroda ir į Seime svarstomą Žemės gelmių įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma įteisinti šiltnamių statybas naudingųjų iškasenų telkiniuose.

„Mus Anykščių teismo sprendimas šokiravo. (...) Aš jau Seime Aplinkos apsaugos komitete esu pareiškęs, kad Geologijos tarnyba nepritaria. (...) Čia yra labai nešvarus dalykas. Buvo komitete S.Jovaiša, kuris yra anykštėnas. Pristatymas buvo labai trumpas ir glaustas. Kai pareiškiau abejonę, tai iš S.Jovaišos išgirdau, kad tegul Geologijos tarnyba nesirūpina, visi saugikliai bus. Tačiau patobulino pasiūlymą iki absurdo, supainiojo iki tiek, kad visiems būtų neaišku ir Seimo nariams nekiltų abejonių, kad reikia priimti“, - pasakojo Geologijos tarnybos atstovas V.Januška.

9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto stiklinių šiltnamių bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių šiltnamių, įgyvendinamas europinėmis, A.Juškos bei Šiaulių banko skolintomis lėšomis. ES paramą ūkininkams skirstančios Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, projektui buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų paramos.

Anykščių rajono apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad iki birželio pabaigos į projektą buvo investuota 2,8 mln. eurų, jis sukurs 100 naujų darbo vietų.

Šiltnamius statantis ūkininkas A.Juška BNS teigė, kad šiuo metu yra ne Lietuvoje ir žadėjo pakomentuoti vėliau. Ūkininkas priklauso 2011-ųjų pabaigoje įsteigtam žemės ūkio kooperatyvui „Agrolit“ - jį steigiant, susijungė 5 didžiausi šalies šiltnamių daržovių augintojai: „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadaržiai“ ir „Kėdainių gėlės“ bei ūkininkai A.Juška ir Algimantas Žemaitis.

Inspekcijos vadovė pasigenda aiškumo

Šiltnamių statybas teisme iš pradžių ginčijusios, tačiau vėliau poziciją pakeitusios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė BNS aiškino, kad dabartinė tvarka neaiškiai reglamentuoja šiltnamių statybas naudingųjų išteklių telkiniuose.

„Įstatymas sako, kad negalima kenkti ištekliams statant, tačiau konkrečiai nepasakyta, ko ir kaip negalima statyti. Taikos sutartimi buvo pažiūrėta į Vyriausybės nutarimu patvirtintas specialiąsias sąlygas ir pamatėme, kad tose vietose gręžinių statyti vienareikšmiškai negalima. Taikos sutartimi statytojai sutarė toje teritorijoje negręžti ir gręžinius perkelti į kitą sklypą. Dėl kitų statybų Vyriausybės nutarime jokių apribojimų nėra, negalima statyti gyvenamųjų namų ir gamybinių statinių, tačiau apie šiltnamius nėra jokios kalbos“, - BNS aiškino L.Nalivaikienė.

Anot jos, pasirašyta taikos sutartis yra geriausias sprendimas šioje situacijoje.

„Manau, kad dabar įstatymo projektas, kuris sukonkretina, yra tobulesnis, nes dabartinis reglamentavimas dalį statinių leidžia statyti, dalį draudžia. Mano supratimu, turėtume leisti statyti, bet su sąlyga, kad esant poreikiui, žmonės turi tuos statinius nugriauti. (...) Aš labai tikiuosi, kad tą įstatymą priims ir viskas susidėlios bendra normalia tvarka“, - kalbėjo Statybų inspekcijos vadovė.

S. Jovaiša: jokių zadanijų nebuvo

Pirmąjį Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektą pateikęs parlamentaras konservatorius S.Jovaiša, kuris Seimo rinkimuose kandidatuos Anykščių-Kupiškio apygardoje, BNS teigė, kad pataisas inicijavo, siekdamas išspręsti opią problemą, kuri esą aktuali ne tik Anykščių rajone.

„Didžiuliai žemės plotai, kuriuos būtų galima naudoti nekenkiant toms žemės gelmėms, buvo nenaudojami. Šitokių dalykų Lietuvoje yra daug, yra Anykščiuose trukdis plėtoti veiklą. Kodėl gi nepanaudoti to, kas nenaudojama? Praeitos visos procedūros, gauta ir Vyriausybės išvada, čia viskas tvarkoje, čia nebuvo jokių zadanijų ar dar kažko. Tai tikrai susiję su mūsų kraštu, kur aš savo rinkėjams turiu atstovauti, bet aš negalėjau jokios nei įtakos daryti, tiesiog užregistravai, praeitos visos procedūros ir liko tik baigiamoji stadija“, - BNS sakė S.Jovaiša.

„Yra tokių vietų, kur, pavyzdžiui, yra kokio smėlio ar žvyro, paviršių būtų galima naudoti gyvulininkystei, bet ten net elektrinio piemens ar girdyklos pastatyti negalima, nes ir tam prieštarauja. Visos tokios banalios smulkmenos trukdo. (...) Įstatyme viskas įdėta, kad jeigu valstybei prireiks eksploatuoti, tai per metus ūkininkas ar sklypo savininkas savo įrengimus turėtų savo lėšomis likviduoti“, - pridūrė parlamentaras.

S.Jovaiša teigė šiltnamių statybos klausimą aptaręs ir su Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu, ir su šiltnamių savininku A.Juška.

„Aš su meru aiškinausi, ką būtų galima daryti sprendžiant šitą situaciją, bet verslininkai buvo pastatyti prieš faktą. (...) Apie teisinius konfliktus sužinojau, jau baigiantis to klausimo nagrinėjimui Seime. (...) Čia gavosi ne visiškai sutapimas, bet, žinote, kai kažkam reikia, kažkas prieštarauja, tai kyla kažkokie konfliktai. Aš labiausiai noriu pabrėžti, kad visos procedūros praeitos oficialiai, (...) nei aš koks ministras, ar premjeras, kuris galėjo daryti įtaką šito klausimo priėmimui. Aišku, matosi, kad sutampa šiuo metu, bet aš dievaži negalėjau žinoti, kad kažkas vyksta, net ir nesigilinau. Man svarbiausias moto šitą įstatymą pateikti buvo tai, kad bus sukurta papildomai 80 darbo vietų, Anykščiams tai yra labai daug“, - aiškino S.Jovaiša.

Konservatorius teigė pažįstantis A.Jušką: „Čia gi šalia jei vyksta kažkokie susiėjimai, susirinkimai ar šventės, taip, mes gi viename mieste gyvename, kur nepažinsi“. Parlamentaras teigė su ūkininku aptarinėjęs ir šiltnamių statybų klausimą: „Taip, be abejo, jie klausė manęs, ar galima kokiu būdu kažką padaryti tokio, tai mes priėjome išvados, kad tik įstatymų keliu“.

K. Trečiokas: šiltnamių griauti nereikės dešimtmečius

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė, kad ši istorija yra vietos verslininkų konfliktas ir tikino, kad telkinyje, kuriame šiuo metu statomi A.Juškos šiltnamiai, išteklių gavyba nebus vykdoma dar kelis dešimtmečius, todėl ir šiltnamių griauti nereikės dar kurį laiką.

„Ten grynai lietuviškas reikalas, ten norima statyti šiltnamius, savininkas įsipareigoja juos nugriauti savo lėšomis, tam bus pateiktos garantijos. (...) Manau, kad tie klodai, ten yra kvarcinis smėlis, jo yra apsčiai šimtui metų ir kitas dalykas - be sklypo savininko sutikimo jo eksploatuoti vis tiek negalės, nebent bus paimta valstybės reikmėms. Aš manau, kad toks vieno verslininko trukdymas kitam yra tiesiog geras pavyzdys, kaip neturėtume elgtis ir vienas kito nevaryti iš verslo“, - BNS sakė aplinkos ministras.

Ministras pripažino, kad griauti už ES lėšas pastatytus šiltnamius būtų problematiška, tektų grąžinti gautą paramą, tačiau teigė manantis, kad to daryti artimiausiais metais nereikės.

„Yra šimtaprocentinis įsitikinimas, kad tikrai to nereikės. Ta išlyga (Žemės gelmių įstatymo pataisose - BNS) tokia yra padaryta, kaip dažnai būna, dėl šventos ramybės tiems piktiems žmonėms, kurie galvoja, kad čia dar Lietuvoje reikia ką nors nugriauti. Aš esu tikras, kad ten artimiausius du-tris dešimtmečius griauti nereikės. Po tiek metų kvarco nebereikės arba savininkas bus nuardęs tuos šiltnamius. Sunku prognozuoti, kas bus po keliolikos ar keliasdešimt metų. Iš šios dienos perspektyvos tai tikrai normalus projektas ir jam įgyvendinti trukdyti nebūtų prasmės“, - kalbėjo K.Trečiokas.

Ministras teigė asmeniškai nepažįstantis šiltnamius statančio A. Juškos, tačiau nurodė problemą aptaręs su Anykščių meru K.Tubiu.

„Šiuo atveju palaikyčiau tą nuomonę, kad vietos po saule turi užtekti visiems. Ten tikrai vienas kitam netrukdo ir gali susitvarkyti, bet jei teisinė aplinka yra nepalanki, ją reikia pakeisti“, - sakė K. Trečiokas.

Kvarco nauda pramonei

Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjo V. Januškos teigimu kvarcinis smėlis Lietuvoje yra unikali iškasena, kurią galima rasti tik Anykščių apylinkėse.

„Pagrinde kvarcas naudojamas krištolo, kineskopų, stiklo gamybai. (...) Jo gavyba Lietuvoje yra limituota, negalima išgauti daugiau 40 tūkst. tonų per metus. Panašiai tiek ir išgaunama“, - kalbėjo tarnybos atstovas.

Kvarcinį smėlį išgaunančios bendrovės „Anykščių kvarcas“ generalinis direktorius Eugenijus Andriejauskas BNS teigė, kad įmonė Anykščių rajone naudoja jau septintą karjerą, o ateityje mato perspektyvų pradėti gavybą ir šiltnamiais užstatytoje teritorijoje.

„Prie esamų pajėgumų, kokius limitus turime ir kiek iškasame bei parduodame, dar turime 15-20 metų. Kol kas leidimo naujam karjerui eksploatuoti neturime, nes dar nėra poreikio, bet esmė ta, kad valstybė gina savo išteklius ir perspektyvoje, jei užstatys šiltnamiais, prasidės teisminiai ginčai, procedūros ir gali būti, kad gavyba gali net sustoti“, - BNS sakė E.Andriejauskas.

Jis teigė skeptiškai vertinantis įstatymo pataisas ir abejojo, ar užstačius naudingųjų išteklių telkinius, bus paprasta nugriauti ten esančius pastatus.

„Jeigu padarys įstatymo pakeitimą, tai galios visoje Lietuvoje, visiems ištekliams: ir žvyrui, ir dolomitui, ir durpėms. Tada įsivaizduokite, pradės statyti ne tik šiltnamius. Mano manymu, čia yra visos Lietuvos interesas išsaugoti tuos išteklius“, - baiminosi „Anykščių kvarco“ vadovas.

Įmonės direktorius teigė, kad bendrovė per metus vidutiniškai išnaudoja visą Geologijos tarnybos leistiną kvarcinio smėlio kiekį. Vienintelė kvarco gavybos įmonė Lietuvoje išgautus išteklius parduota stiklo gamybos įmonei „Panevėžio stiklas“, Latvijos stiklo pluošto gamyklai „Valmieras stikla škiedra“, taip pat deramasi su „Kauno stiklu“.

BNS

Į centrinius paštus nusitaikiusiems vystytojams turbūt teks nusivilti (15)

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad nei ministerija, nei valstybės valdomo „Lietuvos...

15 tūkst. vilniečių raginami suskubti deklaruoti gyvenamąją vietą (25)

Sostinės savivaldybė ragina suskubti vilniečius, kurie vis dar prisideklaravę prie savivaldybės,...

Vilniuje uždaromas legendinis „Neringos“ viešbutis ir restoranas (51)

Vilniuje rekonstrukcijos darbams uždaromas legendinis „ Neringos “ viešbutis ir restoranas.

Antrą ketvirtį būstas pabrango 3,1 proc. (2)

Antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, būstas pabrango 3,1 proc. Statistikos departamento...

Griauna Š. Marčiulionio viešbutį ir krepšinio akademiją (106)

Vietoje buvusiam krepšininkui Šarūnui Marčiulioniui priklausiusio viešbučio ir krepšinio...

Top naujienos

STT: kyšius Liberalų sąjūdžiui verslininkai galbūt mokėjo už veikimą koncerno naudai ir dabar, ir ateityje (74)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad koncernas „ MG Baltic “ kyšius Lietuvos liberalų...

Infografikas. Vis daugiau gyventojų deklaruoja, kad išvyko iš Lietuvos (156)

Išvykimo iš Lietuvos deklaracijų šiemet jau pateikta daugiau nei per visus 2016 metus, tačiau tai...

Liberalai išsižada savų: pasakė, kokį nematerialų kyšį gavo E. Masiulis (44)

Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas Eugenijus Gentvilas Seime surengtos spaudos...

S. Skvernelis: tai didžiulis smūgis Lietuvos politinei sistemai inicijuos parlamentinį tyrimą (340)

Teisėsaugai pateikus įtarimus korupcija Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, valdančiosios...

Atrankos varžyboms į Lietuvos rinktinę bus kviečiami 14 žaidėjų pasisakė prieš natūralizaciją (10)

Pasaulio čempionato atrankos varžybų dalyviai iki spalio 12 d. Tarptautinei krepšinio federacijai...

Penktadienį sutriko SEB banko veikla (29)

Penktadienį sutriko SEB banko veikla. Skaitytojai DELFI informavo, kad neišeina atsiskaityti banko...

Įspėja: prokurorai greičiausiai turi pagrindo, tad kiti rinkimai gali būti be liberalų (84)

Mykolo Romerio universiteto ( MRU ) Politikos ir vadybos lektorės Rimos Urbonaitės manymu, jei...

Pabėgėlių klausimas diktuoja rinkimų Vokietijoje nuotaikas: svetingumo kultūrai atėjo pabaiga? (10)

Iš tolo žvelgiant, priešrinkiminė kova Vokietijoje atrodo be ugnies, netgi nuobodi, o rinkimų...

Penktadienį Lietuvoje prasideda prekyba „iPhone 8“: paskelbtos kainos papildyta 11.35 val. (131)

Penktadienį Lietuvoje galima iš anksto įsigyti „ iPhone 8“. Rugsėjo 22 d. pradedami...

Garsių šefų receptai: tikras itališkas rizotas ir naminiai sausainiai su pasaulyje populiariausia užtepėle

Virtuvės šefas Gian Luca pasakoja, kad kiekvienas tradicinis itališkas patiekalas skirtinguose...