K.Ramonui dėl „Snoro” problemų dangstymo pareikšti įtarimai

Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, surinko pakankamai duomenų, kurių pagrindu pareikštas įtarimas buvusiam Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui.

Įtariama, kad K.Ramonas, 2009 m. Lietuvos bankui inspektavus banką „Snoras“ ir nustačius trūkumų ir teisės aktų pažeidimų, o inspektavimo komisijai pasiūlius skirti baudą bankui bei sugriežtinti jo veiklai keliamus reikalavimus, pavaldiems pareigūnams nurodė parengti kitą, bankui „Snoras“ palankų sprendimo projektą, kurį pateikė svarstyti Lietuvos banko valdybai.

Taip pat įtariama, kad ir vėliau K. Ramonas tyčia nesiėmė veiksmų banko „Snoras“ inspektavimo ataskaitoje iškeltoms abejonėms pašalinti ir 2010 m. papildomo patikrinimo metu nustačius, jog „Snoras“ tik formaliai įvykdė 2009 m. gautus Lietuvos banko reikalavimus, nesiėmė veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti ir taip sudarė galimybę bankui „Snoras“ nuslėpti nuo Lietuvos banko tikrąją turto, esančio užsienio bankuose, priklausomybę, todėl nebuvo laiku nustatyta grėsmė, kad „Snoras“ yra nemokus ir nesugebės vykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų.

2011 metų pabaigoje pradėtą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

K. Ramonas iš Lietuvos banko buvo atleistas praėjusių metų lapkritį „už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą”. Tuomet Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad K. Ramono atleidimas susijęs su „Snoro” istorija. Buvęs bankininkas bylinėjosi dėl atleidimo, tačiau teismas skundą atmetė.

2011 metų pabaigoje pradėtą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

DELFI primena, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė 2011 m. lapkritį iš pradžių perėmė banką „Snoras“ visuomenės reikmėms, tačiau laikinajam administratoriui įvertinus turimą banko turtą ir įsipareigojimus, nutarta kreiptis dėl bankroto procedūros pradėjimo.

Toks sprendimas priimtas išsiaiškinus, kad iš deklaruoto 8 mlrd. Lt banko turto dingo 3,4 mlrd. Lt.

Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdė 68,10 proc., o Raimondas Baranauskas – 25 proc. banko akcijų.