Buvusi ministrų kabineto atstovė retoriškai klausia, kodėl valstybinis bankas turėtų sėkmingai veikti rinkos sąlygomis, jei jau dabar valstybės valdomų įmonių rezultatais nėra žavimasi.
„Aš ir būdama ministre pasisakiau skeptiškai, nes žmonėms atrodė, kad jei bus įkurtas valstybinis bankas, tai tas bankas bus kaži kuo stebuklingas – jis skolins visiems, kam dabar neskolina komerciniai bankai ir tuo pačiu metu sugebės indėlininkams mokėti dideles palūkanas ir visi bus patenkinti ir laimingi“, - trečiadienį LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo buvusi finansų ministrė.
I. Šimonytė pabrėžė, kad ją neramina ir naujos valdžios požiūris, jog valstybės valdomos įmonės nebūtinai turi dirbti rinkos sąlygomis, siekiant kuo didesnio pelno: „Tai akivaizdu, kad jokios aplinkybės nepasikeitė, kad būtų prasmės kalbėti apie valstybinį banką“.
„Jeigu šiuo atveju (Ūkio banko – DELFI) nepavyks rasti privataus banko, kuris bus suinteresuotas prisijungti ar dalyvauti restruktūrizavime, atsiprašau už atvirumą, bet šita byla yra mirusi ir valstybei daryti su mokesčių mokėtojų pinigais elementariai čia nėra ką“, - kategoriškai kalbėjo ekonomistė.
Tačiau kartu I. Šimonytė pritarė Lietuvos banko pozicijai, kad Ūkio banko bankrotas yra kraštutinė priemonė, kurios bus bandoma visais būdais išvengti. Kodėl?
„Tai (bankrotas - DELFI) susiję su tiesioginėmis išlaidomis ir kartais nemenkomis, jei tai yra daugiau indėlių turintis bankas. Ir kitas dalykas, kad banko bankrotas kurį laiką siunčia nerimo signalus indėlininkams ir to yra bandoma išvengti visose valstybėse“, - aiškino buvusi minsitrė.
Visgi jei Ūkio bankui būtų paskelbtas bankrotas, I. Šimonytė ramino, kad Indėlių ir investicijų draudimas būtų pajėgus išmokėti draustus indėlius.
„Banko „Snoro“ bankroto metu indėlių fonde taip pat buvo tik pusė reikalingos sumos išmokėti išmokom. Akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis ar ištekliai nėra lemiantis veiksnys (sprendžiant banko likimą – DELFI). Lėšos buvo paskolintos iš iždo ir valstybė lėšas susigrąžins per eilę metų. Šiuo atveju esu tikra, kad laikinasis administratorius šiuo faktu išvis nesirems, kai spręs. Padėtis finansų rinkose visai kita, tada turėjome euro krizės sustiprėjimą. Dabar Lietuvos padėtis yra gera ir esant reikalui finansuoti nematau didesnės problemos“, - tvirtino ekonomistė.
Be Lietuvos banko įsikišimo susitarti nepavyko
LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ apsilankęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat ramino, kad jei įvyktų draudiminis įvykis, Ūkio bankui būtų paskelbtas bankrotas, Indėlių ir investicijų draudimas nesusidurtų su problemomis.
„Kiek žinau, indėlių draudimo fondas negausus lėšų, bet kiekvieną mėnesį į draudimo fondą įkrenta apie 17 mld. Lt. Fondas, kaip toks, yra daugiau finansinės inžinerijos dalykas, kada galimas valstybės lėšų įdėjimas į tą fondą paskui atgaunamas“, - aiškino Lietuvos banko vadovas.
V. Vasiliauskas patvirtino anksčiau sklidusius gandus, kad dėl Ūkio banko ir Šiaulių banko susijungimo akcininkai diskutavo anksčiau dar prieš Lietuvos banko įsikišimą.
„Visą laiką sklandė gandai apie bandymus sinergizuoti du bankus. Bankų akcininkai bandė ne kartą derėtis dėl jungimosi. Aš manau, kad tokioje būsenoje, kokioje buvo Ūkio bankas, ta perspektyva atrodė nepatraukli (Šiaulių bankui – DELFI), - kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
V. Vasiliauskas taip pat paaiškino, kodėl po penktadienio pagrindinio Ūkio banko akcininko V. Romanovo pasisakymų, indėliai iš banko pradėjo plaukti tik pirmadienį: „Šis bankas pasižymi, kad daug klientų yra rytuose ir jie nespėjo sureaguoti realiu laiku. Pirmadienį, ką mes pamatėme, kad pradėjo pinigai judėti ir jei nebūtume veiklos sustabdę antradienį, likvidaus turto banke būtų nelikę“.
