„Norint susiorientuoti, kokio tai masto problema, galima grubiai pasakyti, kad Ūkio bankas prilygsta 50 proc. „Snoro“ banko. Tai yra pusės „Snoro“ banko problema. Jų turtas sudaro apie 4 mlrd. litų. Kas tikriausiai svarbu žmonės, kad fizinių asmenų indėliai sudaro apie 2,5 mlrd. litų, o visi indėliai apie 3,4 mlrd. litų. Tai sudaro apie 8 proc. visuose Lietuvos bankuose laikomų indėlių sumos“, - DELFI teigė V. Katkus.
Analitikas aiškina, kad Ūkio banko veiklos apribojimas iš esmės reiškia, kad Lietuvos bankas perima Ūkio banko stebėtojų tarybos, valdybos ir finansų vadovo įgaliojimus, o akcininkų veikimas apribotas.
Per šešias kalendorines dienas Ūkio banko administratorius Lietuvos bankui turės pateikti planą, ką toliau daryti.
„Pirmadienį-antradienį mes turime sužinoti planą, kaip bus toliau valdomas bankas, ar kaip kitaip pertvarkomas“, - pasakojo V. Katkus.
Jo teigimu, per visą šį laiką banke finansinių operacijų atlikti nebus galima.
„Kitaip sakant bankas nedirbs iki pirmadienio-antradienio, iki tol sužinosime, kas bus su juo toliau daroma. Tai svarbu žmonėms“, - sakė finansų analitikas.
Klausiamas, kokią įtaką Ūkio banko problemos turės bankų sektoriui Lietuvoje, V. Katkus svarstė, jog įtaka nebus itin didelė, nors visuomenei, jo nuomone, prireiks geležinių nervų.
„Ne, aš manau, neturės. Nes tiek „Snoro“ banko, tiek Ūkio banko blogųjų paskolų portfelio dalis susijusi su pagrindiniu akcininku. „Snoro“ banke lygiai taip pat buvo susiję su akcininkų veikla. Tai labai specifinės šitos dviejų bankų problemos. Bet šiaip turint omenyje, kad prieš kelerius metus bankrutavo „Snoro“ bankas, kad per paskutinius 24 mėnesiu vis girdime, kad apribojama kredito unijų veikla, o dabar problema su Ūkio banku... Be abejonės, iš žmonių tai reikalauja geležinių nervų, kad nesupanikuotų. Bet šiaip tai lokalios ir specifinės problemos“, - aiškino V. Katkus.
Finansų analitikas taip pat svarstė, kad Ūkio banko veiklos apribojimas neturėtų turėti didelės įtakos ir Lietuvos įvaizdžiai, nors pripažino, kad šiuo atveju svarbiausia rezultatas – kaip bus susitvarkoms su iškilusia problema.
V. Katkaus nuomone, Vyriausybė ir Lietuvos bankas pirmiausia tikriausiai kreipsis į kitus komercinius bankus ir klaus, ar jie norės perimti įsipareigojimus.
„Aišku, pirmiausia kreipsis į komercinius bankus. 2011 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė įstatymų pataisas, kad leidžia įsitraukti ir kitus komercinius bankus, ar jie norės perimti įsipareigojimus. Įvaizdžiui, manau, bus svarbu, kaip bus susitvarkyta, nes jeigu eitų tuo blogiausiu bankroto keliu, tada visos draudimo išmokos gula ant Vyriausybės ir biudžeto“, - sakė finansų analitikas.
Pasak V. Katkaus, jeigu būtų einama bankroto keliu, tai atsilieptų fiskaliniam deficitui, nes šiuo metu valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi pinigų, todėl Vyriausybė turėtų suteikti paskolą ir šita našta gultų ant mokesčių mokėtojų pečių. Tačiau, jo teigimu, kadangi akcininkai nenorėjo daugiau investuoti į Ūkio banką, nuostoliai bus nurašyti jų sąskaita, o toliau bus keliamas klausimas, kas norės investuoti ar tapti nauju akcininku.
