aA
Bankrutavęs bankas „Snoras“ nutempė žemyn ir piliečių pasitikėjimą Lietuvos komerciniais bankais. Jų visuomeninis reitingas smuko perpus, pastebimai sumenkindamas ir pasitikėjimą Lietuvos banku.
Apklausa: „Snoras“ sumenkino pasitikėjimą bankų sistema
© DELFI / Valdas Kopūstas

Net trys iš keturių šalies gyventojų lapkričio mėnesio visuomenės nuomonės apklausoje teigė nepasitikį komerciniais bankais, nors anksčiau jais ir Lietuvos banku labiau pasitikėdavo nei nepasitikėdavo.

Nors ir smarkai kritęs šių finansinių institucijų pasitikėjimo vertinimas "nesugebėjo perspjauti" Seimo ir Vyriausybės įvaizdžio. Kaip ir visus metus, taip ir metų gale jos - šio vertinimo rikiuotės dugne.

Lapkričio mėnesį Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo keturiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba - 83 proc. teigiamų atsiliepimų, Prezidento tarnyba - 68 proc., sielovados institucija Bažnyčia - 66 proc. ir krašto apsauga - 59 proc.

Kiekviena šių institucijų pasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų.

Dar keturiomis institucijomis šalies gyventojai daugiau pasitikėjo nei nepasitikėjo - Konstituciniu Teismu, Lietuvos žiniasklaida, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei profsąjungomis.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 18-25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, labiausiai šalies gyventojai nepasitikėjo Seimu ir Vyriausybe.

Tautos išrinktieji visuomenės nuomonės apklausoje įvertinti 85 nepasitikėjimo procentais. Vyriausybė - 80 proc.

Kitos institucijos, kuriomis nepasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų: jau minėtieji komerciniai bankai - 76 proc., teismai - 73 proc., prokuratūra - 68 proc., muitinės - 59 proc., savivaldybės bei policija - po 51 proc.

Per mėnesį nuo spalio apklausos kiek pagerėjo tik dviejų institucijų vertinimas - "Sodros" 4 procentiniais punktais bei profsąjungų - 2 procentiniais punktais.

Po „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto labiausiai - dvigubai - sumažėjo gyventojų, pasitikinčių komerciniais bankais - sumažėjo 16 procentinių punktų. 8 procentiniais punktais per mėnesį krito pasitikėjimas Lietuvos banku.

Nuo spalio 5 procentiniais punktais sumenko pasitikėjimas Konstituciniu Teismu, teismais apskritai, prokuratūra ir muitinėmis.

Anot kompanijos "Baltijos tyrimai" sociologo Romo Mačiūno, po 2008-ųjų ekonomikos krizės pasitikėjimas komerciniais bankais buvo gerokai kritęs ir dvejus metus iki šių metų pradžios buvo stabiliai žemas. Nuo šių metų vasario pasitikinčių komerciniais bankais laipsniškai daugėjo ir vasaros pabaigoje jais pasitikėjo jau keturi iš dešimties - 38 proc. - suaugusių šalies gyventojų. Tačiau po banko „Snoras“ bankroto pasitikinčių komerciniais bankais sumažėjo nuo 32 proc. spalio mėnesį iki 16 proc. lapkričio pabaigoje.

Nepasitiki komerciniais bankais net trys iš keturių - 76 proc. - Lietuvos gyventojų. Per mėnesį nepasitikinčių padaugėjo net 20 procentinių punktų.

Labiausiai komerciniais bankais nepasitiki vyresni nei 30 metų žmonės bei kaimo gyventojai.

"Po SNORO bankroto gerokai sumažėjo pasitikėjimas ir Lietuvos banku. Spalio mėnesį šia institucija pasitikėjo daugiau nei pusė - 52 proc. - apklaustųjų, o lapkritį Lietuvos banku pasitikėjo 44 proc., didesnė dalis - 48 proc. - juo nepasitikėjo. Per pastaruosius 11 metų Lietuvos banku šalies gyventojai daugiau pasitikėdavo nei nepasitikėdavo, o aukščiausi šios institucijos vertinimai buvo 2007 metų gegužę - tada ja pasitikėjo trys iš keturių apklaustųjų", - komentavo R. Mačiūnas.

Kaip parodė paskutinio rudens mėnesio apklausa, Lietuvos banku daugiau už kitus nepasitiki rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra mažiausios - iki 1500 litų.

ELTA
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Skaudi Širinskienės ir Karbauskio skyrybų kaina: prabilo apie paskutinę vinį (36)

Pirmadienį vienai aktyviausių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narei Agnei...

Baltarusija skelbia apie atsakomąsias sankcijas Vakarams papildyta (57)

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė atsaką į sankcijas, kurias Vakarai...

Nausėda patikslino: vaikai galimybių pasą turėtų gauti ir atlikę testą nuo COVID-19 (4)

Galimybių pasas privalo būti epidemijos valdymo įrankiu, o ne priverstiniu skiepijimosi skatinimo...

Lukašenka: tuoj bus pokyčių nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros. Pamatysit (140)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po...

COVID-19 nusinešė dar dvi jaunų žmonių gyvybes: mirė per 30 metų perkopę kretingiškis ir pasvalietė

Savaitgalį COVID-19 pasiglemžė dar dviejų jaunų žmonių gyvybes. Mirė vyras iš Kretingos...

Perspėja išmaniųjų telefonų naudotojus: Lietuvos pašonėje siautėja itin pavojingas SMS virusas jokiu būdu neatidarinėkite tokios žinutės (66)

Suomijos ir Norvegijos mobiliojo ryšio operatoriai antrą savaitę kovoja su galingu SMS virusu...

Smūgis Karbauskiui: Širinskienė palieka valstiečių partiją ir frakciją Seime nauja frakcija jos jau laukia (236)

Ištikimiausia „valstiečių“ partijos lyderio Ramūno Karbauskio ginklaneše ir dešiniąja ranka...

D+The Economist

Raudonieji perspėjimai dėl Interpolo ateities: negi jį dabar kontroliuoja blogiukai?

Matthew Hedgesas, doktorantas iš Didžiosios Britanijos, teigė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE)...

Armonaitė galimybių pasą laiko vienu reikšmingiausių ministerijos pasiekimų: tai leidžia neuždarinėti veiklų

Metus ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas einanti Aušrinė Armonaitė pavasarį...