„Civilinis kodeksas aiškiai atriboja depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus nuo bankrutuojančio banko turto. Akcijų emisija buvo platinama remiantis Vertybinės popierių komisijos patvirtintu prospektu, kuriame yra aptartos visos įmanomos investuotojo rizikos, tačiau pinigų nusavinimo rizika numatyta nėra“, - DELFI teigė vienas investuotojų Juozas Černiauskas.
„Tikimės, kad grupės ieškinys palengvins darbą ir teismui, nes vietoje daugiau nei 400 ieškinių su tokiais pat reikalavimais pateiktas tik vienas - su rekordiniu Lietuvoje ieškovų skaičiumi“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis tvirtina, kad bankroto administratoriaus siūlymas stoti į kreditorių eilę rodo, kad problemos nemėginta svarstyti iš esmės.
„Tokį atsakymą, nenurodant jokio teisinio pagrindimo, buvo galima pateikti pirmą dieną, kai gauti prašymai grąžinti lėšas“, - DELFI sakė V. Plunksnis.
Pateiktame ieškinyje taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti banko „Finasta“ sąskaitoje esančias lėšas, įmokėtas už neužregistruotą „Snoro“ akcijų emisiją.
„Pagal Bankų įstatymą, už naujai išleidžiamas akcijas įmokėtos lėšos kaupiamos specialiai tam atidarytoje sąskaitoje ir gali būti naudojamos tik užregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu. Tai reiškia, kad investuotojų įmokėti pinigai nebuvo ir nėra „Snoro“ turtas, todėl privalo būti grąžinti investuotojams“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Pasak jos, atsižvelgiant į pradėtą procesą, ieškovai kviečia „Snoro“ bankroto administratorių bei „Finastą“ susilaikyti nuo veiksmų dėl smulkiųjų investuotojų lėšų.
„Tai labai geras pavyzdys problemų, kurių sprendimas gali nusikelti į bylinėjimąsi. Asmenys sumokėjo pinigus, jie padėti į banko sąskaitas. Jie nebūtinai buvo segreguoti, tai nebuvo Escrow sąskaitos, tai nebuvo patikos sąskaitos. Kol kas mes paskatinome tuos žmones pareikšti savo reikalavimus, nes taip jie nepraleis kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino. Gana tikėtina, kad šis reikalas, norint pasiekti sprendimą, turės nueiti iki teismo. Pats faktas, kad mes užtrukome taip ilgai kol pasakėme, kaip žiūrime į šią situaciją, rodo, kad tai nėra tas pats, kas pasirinkti tarp juodos ir baltos“, - DELFI antradienį sakė „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) bei Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).
Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.
