„Pagrindiniai senbernio bruožai yra visi tie, kuriuos galima atrasti manyje: darboholiškumas, pastovus kalbėjimas telefonu, o tai labai erzina šalia esantį žmogų, gal tik higienos problemų negalėčiau sau priskirti. Savo švarai ir estetikai skiriu daug dėmesio. Senbernis yra truputėlį piktybinis žodis. Mano nuomone jį taikyti galima tiems, kurie išvis be moterų gyvena. Tai uždaras, kompleksuotas, merginų bijantis vyras, daugybę laiko praleidžiantis prie kompiuterio. Jei kalbėtume apie mane, pavojus tokiu patapti visuomet išlieka, juk einu į tą pusę“, - nuotaikingai dėstė Egmontas Bžeskas.
Vyras tikino, jog žymiems žmonėms susirasti antrąsias puses yra labai sudėtinga: „Mano gyvenime moterų dėmesio tikrai netrūksta, tačiau niekur nepabėgsi nuo fakto, kad žinomiems žmonėms labai sunku atrasti antrąsias puses. Mūsų gyvenimas labai problematiškas. Visų pirma, pasiūla yra labai didelė, todėl sunku išsirinkti, o išsirinkus, tu niekuomet nežinai, dėl ko tas žmogus yra su tavimi. Ar jis nori pasinaudoti tuo, kad tu esi žinomas ir taip išreklamuoti save, ar turi kažkokių kitokių tikslų. Mes dažnai susiduriame su išdavystėmis. Aš pats esu patyręs, kuomet yra tiesiog pasinaudojama situacija, o po to meilė greitai išblėsta. Dėl to taip ir klajojame“.
Optimistiškai nusiteikęs E.Bžeskas pasakojo jau pribrendęs šeimai: „Dar yra laiko, kokius trejus metus dar turiu, bet jau reikia. Pats psichologiškai jau esu pasiruošęs šeimai, vaikui, jau išsilaksčiau – tai jaučiu visu kūnu. Dabar tiesiog reikia susirasti žmogų“.
Paklaustas, ką galėtų palinkėti kitiems senberniams, Egmontas nesutriko: „Linkiu nebūti senberniais iš vidaus. Svarbu nesuragėti, nesusenti be laiko, visuomet siekti pačios gražiausios merginos“.
A.Giržadas: tikras senbernis trenkia ožiu
„Tiesą pasakius net nežinojau, kad tokia šventė yra. Puiku, dar viena proga prisigerti, - juokavo televizijos laidų vedėjas Audrius Giržadas. – Būtų naivu mojuoti kardais iš šaukti: „ne ne ne, aš nesu senbernis, man dar viskas prieš akis“.
Pasak vyro, senbernius išduoda smarvė: „Tiek senbernį, tiek senmergę galima apibrėžti tam tikrais charakterio bruožais, todėl nereikia apie viską spręsti vien iš žmogaus šeimyninės padėties. Senmergės būna piktos ir susisukusios, o senberniai trenkia ožiu ir būna apsileidę. Manau tarp sėkmingai vedusių ir ilgai šeimoje gyvenančių žmonių ne vienas atitiktų minėtas charakteristikas“.
Visiems senberniams Audrius palinkėjo nenusiminti, sveikai maitintis ir gražiai gyventi.
G.Jaunius: neskubėkite manęs senberniu tituluoti
„Pirmą kartą girdžiu, kad tokia diena iš viso yra. Jūs neskubėkite manęs senberniu tituluoti, man dar ne penkiasdešimt. Šiaip manau, kad senbernystė ne nuo amžiaus priklauso, tai yra tam tikra diagnozė“, - juokėsi Gediminas Jaunius.
Paklaustas, ar sau dar nepriskiria šios diagnozės, vyras patikino jaučiantis pirmuosius senbernystės požymius: „Tiesą pasakius, jau prasidėjo pirmieji senbernystės daigai. Po truputį tampu kaip katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas. Erzina nekviesti svečiai, svetima tvarka namuose, kuomet sunku surasti savo daiktus, bet iš viso to galima juoktis. Jei automobilyje drauge važiuojanti mergina pagarsina radiją arba perjungia stotį, man būna šokas. Aš viską mėgstu reguliuoti pats. Tai yra smulkios detalės, kurias tik aš pats pastebiu, bet jos yra“.
Gediminas visus senbernius kvietė nenusiminti – tai ne liga: „Linkiu laiku pastebėti savyje senbernystės daigus, o kai įvardini problemą, sprendimas ateina pats savaime. Senbernystė – ne liga. Ji labai greitai pagydoma“.
