Tarp Vitalijos atminimą atvykusių pagerbti žmonių – nemažai ir scenos kolegų bei bendražygių. Sekmadienį šalia V. Katunskytės karsto skambėjo jautrios dainos, kurias atliko grupės „Vairas“ solistas. Šalia laidojimo namų budėjo ir greitoji pagalba.
Sekmadienio atsisveikinimas:
Aidas Jurkštas – kavinės „Jūros užeiga“, kurioje daugelį metų dainavo Vitalija Katunskytė, savininkas, sekmadienį kalbėdamas su žurnalistais prisiminė, kaip atlikėja ėmė dainuoti Palangoje.
„Vitalija buvo labai stipri, valinga moteris. Per tiek metų nebuvo nei kartą pavedusi. Ir labai darbšti – siekdavo rezultato, – kalbėjo verslininkas. – Tas laikmetis po 90-ųjų buvo toks, kad viskas labai keitėsi, keitėsi ir Palanga. Basanavičiaus gatvė turėjo lyg įgauti naują veidą ir mes jį formavome. Bet dirbom, atidirbom ir ji tapo reiškiniu. Kaip juokauju, su Vitalija gavau visą Šiaulių guberniją. Paskui ją tempdavosi ordos šiauliečių ir ne tik. <...> Geriausiais laikais apie 100 tūkst. žmonių per metus apsilankydavo jos koncertuose, įskaičiuojant ir Palangą. Labiausiai trūks jos juoko, tokio isteriško. Ji kvatodavosi iki isterijos. To niekada neužmiršiu.“
Dainininkas Romas Dambrauskas Vitaliją Katunskytę pažinojo nuo pat jos karjeros pradžios. Sekmadienį atvykęs atsisveikinti su scenos kolege ir bičiule atlikėjas tikino, kad Vitalija visada nešė žinutę, kad gyvenimą reikia mylėti ir juo džiaugtis.
„Prisiminsiu ją tokią, kokia ji buvo. Tam, kad turėti daug mylimų gerbėjų, surinkti tūkstantines minias, nebūtina scenoje būti „Olialia“ pupyte. Reikia savyje turėti ir nešti džiaugsmą žmonėms, šviesą, džiugesį. Širdyje reikia turėti džiaugsmą pačiam gyvenimui. Dabar važiuodamas prisiminiau, kad ji niekada manęs nevadino Romu, visada – Romuti, Romuti. Pagalvojau, kad mes jau retai vienas kitą bevadinam mažybiniu vardu, kas yra labai šilta ir gera“, – kalbėjo atlikėjas.
Kalbėdamas apie Vitaliją Katunskytę seniausias Lietuvos DJ Romualdas Volodka neslėpė ašarų. Apie atlikėją jis atsiliepė tik pačiais geriausiais žodžiais.
Grupės „Vairas“ solistas Rolandas Janušas atsisveikinti su Vitalija atvyko nešinas gitara.
„Teko koncertuoti kartu. Ji linksmas žmogus. Pamenu, kai turėjom vieną ilgą darbą, reikėjo ilgai laukti, ji tiek įdomių istorijų pripasakojo. Mes prisijuokėm, buvo smagu. Tai buvo žmogus, kuris be sustojimo galėjo kalbėti, juokauti, džiaugtis, – kalbėjo „Vairo“ solistas. – Paskutinį kartą bendravome praėjusią vasarą Palangoje. Šiandien aš atėjau su šypsena, nes ir ji šypsotųsi, jei būtume dabar susikeitę vietoje. Aš atsivežiau gitarą, manau jai patiktų, jei šiandien skambėtų dainos.“
Muzikantas Arijus Ivaškevičius sekmadienį kalbėjo apie tai, kad Vitalija buvo žmonių artistė.
„Išlydime šviesų žmogų. Patys gražiausi žodžiai – tegul ilsisi ramybėje. Vitaliją pažinojau ilgai, atrodo, kad visą gyvenimą. Liko jos dainos, išsaugokime jos atmintį. Manau, kad apie ją bus ir knygos, ir koncertai, ir filmai. Žmonės ją mylėjo, nes ji buvo liaudies artistė, buvo su liaudimi“, – tikino A. Ivaškevičius.
Sekmadienį į Šiaulius atvykęs atlikėjas Radži tikino, kad Vitaliją prisimins tik iš gerosios pusės. Taip pat jis akcentavo, kokią didžiulę dovaną turėjo netikėtai mirusi atlikėja.
„Visada linksma, visada smagi, charizmatiška asmenybė. Bendravom daug, paskutinį kartą prieš Kalėdas. Pokalbis kaip visada buvo puikus, šaunus, apie mirtį niekas nekalbėjo. Aš ją atsiminsiu visada pozityvią, įdomią ir turinčią Dievo dovaną – balsą. Visi žmonės, kurie ją mėgo, jos klausė, pasakys tą patį, – kalbėjo Radži. – Lietuva neteko geros artistės, dainininkės ir gero žmogaus. Ji buvo ne politikė, tai pagrindinė dovana jos buvo balsas, talentas. Kitus dalykus, manau, įgauname gyvendami, pavyzdžiui, didesnę charizmą, bendravimą.“
Atsisveikinti su Vitalija Katunskyte sekmadienį atvyko ir „Šiaulių princu“ vadinamas Vladas Baranauskas-Baranis.
„Kai man buvo 15 metų, aš jau ją žinojau. Ji grodavo restorane. Labai puiki moteris, bendravom artimai“, – kalbėjo Baranis.
„Ji buvo tokia kaip ją matė visi. Tokios sielos, tokios šypsenos, tokių akių, tokio balso. Tas labai traukė. Kai atvažiuodavom į Palangą, žinodavome, kad ji ten yra. Ji – sielos žmogus“, – tikino verslininko žmona Erika.
„Tokie žmonės į 100 metų gimsta vieną kartą. Manau jai reikėjo suteikti Šiaulių garbės pilietės vardą. Pagarba jai“, – sakė Vladas Baranauskas-Baranis.
Su trečiadienį mirusia atlikėja buvo galima atsisveikinti laidojimo namuose „Tylos namai“, Šiauliuose, Žemaitės g. 2B. Lankymas vyko penktadienį nuo pietų, šeštadienį ir sekmadienį.
Laidotuvės – sekmadienį 13 val. Amžino poilsio ji atgulė Donelaičio kapinėse, šalia savo mamos.
Šeštadienio nuo pat ryto ėmė rinktis V. Katunskytės artimieji, šeimos nariai, bičiuliai ir gerbėjai. Kai kurie jų atvyko iš kitų miestų, o pakalbinti negailėjo gražių žodžių apie estrados atlikėją.
Šeštadienio atsisveikinimas su Vitalija Katunskyte:
Šeštadienį Delfi V. Katunskytės sesuo Genovaitė sakė, kad Vitalijos noras ir polinkis dainuoti buvo nenumaldomas iki paskutinės gyvenimo minutės.
„Aš ją auginau. Esu 10 metų vyresnė. Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi tamsiąją ir šviesiąją pusę. Vitalija džiugino visus, nerodė savo skausmų, pergyvenimų. Tokia ji visų prisiminimuose ir išliks – šviesi, spindinti, žavi, be jokių sunkumų. Kita jos pusė buvo sudėtinga – labai daug pergyvenimų, aukojosi dėl šeimos, vaikų gyvenimo. Buvo sunku, ji turėjo visokių momentų. Ji baisiai norėjo gyventi. Aš jai sakydavau, Vitalija, gal jau truputį nurimk? O ji – aš noriu dainuoti. Vieni į savo gyvenimą žiūri vienaip, kiti – kitaip. Jos gyvenimas buvo su žmonėmis, buvimas scenoji, dainavimas“, – kalbėjo Vitalijos sesė.
Aidas Manikas tikino, kad Vitalija jam buvo tarsi globėja, kuri, be kita ko, juo ir jo talentu ypatingai tikėjo.
„Jos gyvenimas tiek scenoje, tiek užkulisiuose buvo gana panašus. Ji buvo tikra, nuoširdi visur, – ašarų neslėpė A. Manikas. – Visų pirma, netekau gero žmogaus, geros draugės. Mes buvome pažįstami apie 20 metų. Šešerius metus koncertavome kartu, važinėjome po Lietuvą. Tariu didžiulį ačiū už tai, kad ji man padėjo muzikoje, padėjo gyvenime. Šnekėdavome iki išnaktų, vienas kitą palaikydavom, suprasdavom, užjausdavom, – kalbėjo A. Manikas. – Ji manimi didžiavosi, buvo tarsi mano globėja. Scenoje daug nuostabių kolegių, o Vitalija buvo viena iš tokių draugiškiausių, nuostabiausių draugių. Kai sužinojau, negalėjau naktį užmigti. Negaliu patikėti ir dabar. Einu su ja atsisveikinti ir bijau savo reakcijos, kai ją pamatysiu karste. Man šokas, kiekvieną naktį galvoju apie ją.“
Delfi primena, kad netikėta žinia apie garsios atlikėjos netektį Delfi pasiekė trečiadienio vakarą. Skaudžią naujieną patvirtino buvęs V. Katunskytės dukros vyras Kęstutis Blažys.
„Taip, dar nežinoma mirties priežastis, daktarai sako, kad dėl širdies. Ji buvo namuose“, – Delfi sakė K. Blažys.
Vitalijos Katunskytės dukra Monika prisiminė paskutinį pokalbį su mama
Šiauliuose esančiuose laidojimo namuose „Tylos namai“ nuo penktadienio popietės skambėjo V. Katunskytės dainos, per TV ekraną buvo rodomos atlikėjos nuotraukos. Vieni pirmųjų čia pirmąją atsisveikinimo dieną atvyko atlikėjos dukra Monika ir buvęs M. Katunskytės vyras Kęstutis.
Kalbėdama su Delfi Monika neslėpė ašarų ir prisiminė paskutinį pokalbį, įvykusį prieš pat mamos mirtį.
„Mes labai daug abi planavom. Aš turėjau Velykoms parskristi namo, nes sūnui turėjo būti ilgosios atostogos. Mes labai daug planavom – kalėdinius koncertus. Aš su ja pašnekėjau, po valandos paskambino sūnus, pasakė, kad jos nebėra, – verkdama kalbėjo Monika. – Paskutinis mūsų pokalbis buvo labai gražus. Mes abi pasišnekėjom – buvom labai artimos. Turėjome labai stiprų ryšį. Mano vienintelis klausimas prieš pabaigiant pokalbį buvo – mama, kaip tavo sveikata? Tai mama, kaip visada su humoru – čia kiek paskauda, kojytės, stuburas. Kalbėjom, kad Velykas sutiksim kartu. Nebesutiksim.“
Buvęs Vitalijos Katunskytės dukros Monikos vyras Kęstutis Blažys sakė, kad netikėtai mirusios atlikėjos gerumas buvo nepamatuojamas. Delfi vyras patikino, kad sieks prasmingai įamžinti V. Katunskytės atminimą Palangoje.
