Tokią taisyklę įsimena vis daugiau lietuvių, aukcionuose plačiai atveriančių pinigines. Karštos emocijos, atkaklios varžybos ir saldi pergalė – verslininkai suprato, kad aukcionuose gali ne tik gerai praleisti laiką, bet ir įtvirtinti savo statusą.

Spalvingas paveikslas, Labanoro peizažą įamžinusi nuotrauka, žmogaus dydžio eglės skulptūra – kaunietis Aurelijus Rusteika vardija labdaros vakarėliuose įsigytus daiktus. Už visus juos „Topo centro“ valdybos pirmininkas sumokėjo įspūdingas sumas.

Vilnietis verslininkas Kęstutis Verslovas – taip pat dažnas aukcionų svečias. Tačiau jis niekada nepameta galvos. „Kiekvienas daiktas turi savo vertę. Jei aukcione kartelė iškeliama per aukštai – neperku“, – sako racionalaus proto varžytinėse neprarandantis verslininkas.

Pirko paveikslą be pavadinimo

Paryžiuje, Londone, kituose Europos didmiesčiuose varžytis dėl garsiausių pasaulio menininkų darbų – prestižo dalykas. Tuo neabejoja ne vienas milijonierius. Lietuvoje tokių žmonių dar mažai, aukcionuose išleidžiamos sumos negali lygintis su „Sotheby’s“ ar „Bonhams“ aukcionuose paklojamais milijonais.

Tačiau vilnietis verslininkas K.Verslovas, norėdamas įsigyti patikusį daiktą, negaili nei laiko, nei pinigų. Stalas, stiklo vaza, žinomo menininko paveikslas – tai tik keletas daiktų, už kuriuos K.Verslovas aukcione sumokėjo tūkstantines sumas.

Kai vyko aukcionas Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, jis atidžiai apžiūrinėjo eksponatus. Įsigijo brangiausią – už 2 tūkst. litų parduotą Kęstučio Grigaliūno grafikos darbą, neturintį pavadinimo. Varžytynės buvo įtemptos, nors dalyvių lenteles su numerėliais kilojo keletas iš dvidešimties užsiregistravusių dalyvių.

„Daugelis verslininkų taupo pinigus, nenori išlaidauti“, – apgailestavo verslininkas. Esą dėl to kai kurie aukcionai patiria nesėkmę. Vasarį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kamerinėje salėje pirmą kartą rengtas teatro kostiumų, aksesuarų ir atributų aukcionas – vienas tokių. Įsigyti Irenos Milkevičiūtės dėvėtą Normos suknelę ar Nerijaus Juškos diržą susirinko vos keliolika žmonių. Tiesa, kai pardavinėjami žinomų dailininkų, skulptorių ar grafikų darbai, reikalai pasitaiso.

Puošia namų interjerą

Garsenybių daiktai nedomina ir „Topo centro“ valdybos pirmininko – jis niekada nepirktų Robbie Williamso diržo ar Žydrūno Ilgausko marškinėlių. „Lietuvoje aukcionai ir labdaros vakarienės vis dar atrodo egzotika. Daugelis eina tik į tokius labdaros renginius“, – paaiškino A.Rusteika.

Ar lietuviai neturi fantazijos, ar paprasčiausiai taupo pinigus? Verslininkas A.Rusteika mano, kad Lietuvoje nėra tradicijų. „Lietuvoje tai naujovė“, – kalbėjo verslininkas. Tačiau jį domina tai, kad nauja.

Stora piniginė ir tvirta nuostata dėl galutinės daikto kainos – būtinos. A.Rusteika žino, kad aukcione svarbūs du dalykai: pinigai ir mokėjimas laiku sustoti. „Niekada neprarandu sveiko proto. Nesu azartiškas žmogus, nors, paprastai aukcione sumoku daugiau, nei turėčiau“, – verslininkas pernelyg neišgyvena ir tuomet, jei norimas meno kūrinys atitenka kitam. Svarbiausia, kad gerai praleido laiką.

K.Verslovas dėl kvailos užgaidos nesižarsto tūkstančiais. Niekada neišgyvena, jei patikusį daiktą nusiperka kitas dalyvis. „Visada galvoju apie namų arba biuro interjerą. Todėl manęs nedomina muzikos, sporto žvaigždžių asmeniniai daiktai su autografais“, – aiškino 42-ejų verslininkas, kurio namuose vietą rado ne vienas antikvarinis daiktas.

Aukcione – kaip ir lošimo namuose: svarbiausia laiku sustoti. K.Verslovas save kontroliuoja, todėl jo delnai niekada neprakaituoja. „Į varžybas reikėtų žiūrėti kaip į gerą žaidimą. Iš pradžių reikia išsirinkti daiktą, paskui nusistatyti ribą, kiek gali už jį mokėti“, – patyręs aukcionų dalyvis negailėjo patarimų.

Vertina meno kūrinius

„Topo centro“ valdybos pirmininko A.Rusteikos namuose taip pat galima rasti ne vieną meno kūrinį, kurio savininku jis tapo nuskambėjus gongui. „Niekada negailėjau pinigų labdarai“, – pagrindinę priežastį, kodėl dalyvauja varžytynėse, įvardijo jis.

Neseniai už žmogaus dydžio Vaidoto Žuko skulptūrą „Eglutė, arba Gyvenimo medis“ jis paklojo 12 900 litų. Inkrustuota glazūruoto šamoto fragmentais skulptūra buvo brangiausias paramos akcijos „12 eglučių“ eksponatas. „Džiaugiuosi galėdamas padėti skurstantiems vaikams“, – sakė organizaciją „Gelbėkit vaikus“ parėmęs verslininkas.

A.Rusteika garsėja kaip greičio mėgėjas ir aistringas golfo žaidėjas, tačiau aukcionuose atiduoda duoklę menui. Verslininko žmona Aurelija namie pakabino „Išsipildymo akcijos“ aukcione įsigytą žinomos dailininkės paveikslą. Rusteikų namuose kabo ir konkurso „Fotomedžioklė Labanore“ II vietos nugalėtojo Eugenijaus Kavaliausko nuotrauka. Šį meno kūrinį verslininkas nusipirko už 1600 litų. „Iki šiol negaliu atsigėrėti ta nuotrauka. Be to, širdį glosto ir tai, kad pinigai bus skirti Labanoro giriai puoselėti“, – džiaugėsi verslininkas. Jis prisipažino, kad jau dvejus metus varžosi dėl patikusių daiktų.