Tas balsas, tas veidas privertė krūptelėti. Žurnalistas Aleksandras Nevzorovas nebekovoja su lietuviais, dabar jo priešas – jojimo sportas, bet vis dėlto... Ar gali būti, kad jis iš velnio virto angelu?
Aleksandras Nevzorovas
Akistata su Aleksandru Nevzorovu įvyko visai neplanuotai. Tariausi tik dėl interviu telefonu apie jo dabartinę labai teisingą veiklą. O jis pakvietė atvažiuoti į Sankt Peterburgą, juk pats Lietuvos vizos niekada negaus.

A.Nevzorovo vadovaujamas kūrybinis susivienijimas „PRIDE“ įsikūręs Sankt Peterburgo telecentre, prie įėjimo – stipri apsauga, nekviestas neįeisi. Linksmas televizinis-žurnalistinis „bardakas“: filmavimų rekvizitai, komandiruočių trofėjai ant sienų ir grindų, o kamputyje apšviestas storulio Karlsono portretas. Pasijutau kaip namuose, išgėrėm arbatos su rusų kolegomis, paplepėjom.

Tiesą sakant, buvau pasiruošusi visokiems netikėtumams: sutartą valandą rasiu užrakintas jo kabineto duris, uždraus net užsiminti apie 1991-uosius... Turbūt ir jis, Aleksandras Nevzorovas, nerimavo, nes prieš ateidamas skambino savo bendradarbiams ir kamantinėjo apie atvykusius svečius. Netrukus ir pats pasirodė.

Tas balsas, tas veidas privertė krūptelėti. Juk gyrė Lietuvoje siautėjusius omonininkus, o mūsų gynybą vadino provokacine, šmeižė. Ar gali būti, kad jis iš velnio virto angelu? Ar tai įmanoma?

Nesiskutęs, nesišukavęs, pabrėžtinai netvarkingai apsirengęs. Visai nepanašus į deputatą, nors jau ketvirtą kartą išrinktas į Dūmą. Neseniai mačiau jo filmą „Arklių enciklopedija“, koks susikaupęs, pasitempęs jis vaikšto apie ristūnus. Rusijos spaudoje skaičiau: žmonės jam nebeįdomūs, tik arkliai įdomūs. Netrukus paaiškėja, kad jį tebedomina... Lietuva. Nevzorovui vis dėlto rūpi kai ką pasakyti lietuviams, tad ir sutiko duoti šį interviu. 15 metų jis nebendravo su jokiu Baltijos šalių žurnalistu, nors bandymų šnekinti ir buvo. Dabar atėjo laikas atsiverti. Man nereikėjo gudrauti ar tardyti, viską išsakė pats. Taip ir kalbėjomės užsidarę mažame kambarėlyje: tai apie arklius, tai apie Lietuvą...

Mes vieno kraujo

Papasakokite, ką dabar veikiate.

Ką darau – viskas apie arklius. Knygos, filmai, metodinės priemonės, mokomieji filmai. Treniruoju arklius, parengiu juos, pvz., filmavimui. Savo arkliams daviau patį geriausią išsilavinimą, kokį tik begalima. Jie – tikri akademikai. Stengiuosi arklius apsaugoti nuo filmavimo pavojų, bet tai įmanoma tik tada, kai pats kuriu filmą.

Filmavimas – visuomet rizika. Štai turėjau užsakymą parengti arklį „Meistro ir Margaritos“ ekranizacijos epizodui. Man garantavo, kad arklys dirbs tik ant labai gero grunto. Pateikiau jo sudėtį: kiek procentų smėlio, kiek pjuvenų. O atėjęs į studiją pamačiau patiestą mėlynai dažytą fanerą! Pasakiau: „Ne, mano berniukas ant faneros nelips. Jis dar jaunas, jo trapios kojos, nesusiformavę sąnariai“. Filmo statytojai aiškino negalį nieko pakeisti, teko skubiai parengti kitą, tvirtesnį arklį, kuris galėtų šuoliuoti kieta danga. Jokie kinematografininkų ar kitų žmonių interesai neprivers manęs žaloti gyvūno.

Jau legendos kuriamos apie jūsų meilę arkliams...

Laimė, atsiranda ir daugiau į mane panašių fanatikų, kurie nori draugauti su arkliais ir atsisako bet kokių prievartos priemonių. Mokau ir svetimus asmeninius ristūnus, bet tik tada, kai esu įsitikinęs, jog šeimininkas savo arklio niekada nemuš, neįkiš į jo nasrus geležies. Deja, tokias pamokas savo arkliams gali užsisakyti tik turtingi žmonės. Net jei apsiimu išmokyti arklį pačių paprasčiausių dalykų – jaustis saugiam, būti draugiškam, suprasti savo santykių su žmogumi esmę, vis tiek tai trunka ne mažiau kaip pusę metų. O mokyklinių elementų mokomasi dar ilgiau.

Kodėl visi jūsų suvokimo keliai tokie ilgi? Juk ne vienerius metus treniravote žirgus įvairiais būdais, pakankamai skausmingais, su visokiomis, kaip sakote, geležimis nasruose?

Mane tik taip mokė, tokia buvo jojimo mokykla, apie kitokį bendravimą su arkliais nė negirdėjau. Tau aiškina, kad kitaip negalima, kitaip arkliai neklausys. Ir tu tuo patiki, nes turi siekti rezultatų, pasirodyti ne blogiau už kitus. Aš nemušiau, bet treniravau arklius žiauriais senaisiais metodais. Iš jojimo sporto išėjau pas kaskadininkus. Ten jau nereikėjo laikytis klaikių jojimo sporto taisyklių. Filmuose atlikdavau visokius triukus. Labai daug buvo filmų, tai buvo mano vienas pagrindinių darbų šalia televizijos projektų. Ypač sekėsi gražiai kristi nuo arklio, vieną koją palikus balno kilpoje. Dabar jau ir triukai – praeityje.

Negalėčiau pasakyti tiksliai, kada arkliai visiškai užpildė mano gyvenimą. Svaigau nuo jų kvapo, galimybės paglostyti, prisiliesti. Vieną dieną pas mane atsirado nepaprastas, visai nevaldomas arklys Perstas, sužalojęs ne vieną sportininką. Niekas negalėjo su juo susitvarkyti. Į bet kokią prievartą reagavo su baisia neapykanta. Kartą nuėmiau nuo jo apynasrį...

Taip viskas ir prasidėjo. Arklys – absoliučiai žmogui lygus gyvūnas, to paties kraujo, turintis intelektą, sielą, garbę, likimą. Kai užmuši savyje komandavimo instinktą ir tari žirgui, kad esi jo brolis, viskas pasikeičia: tada jau siūlai daryti tik tai, kas jam įdomu, kur galės save išreikšti ir paišdykauti. Štai ir Perstas pakeitė įniršį į meilę, tapo ramus, draugiškas, linksmas, nieko nebando užmušti, nebeslepia savo kilnumo. Teko susimąstyti: jei arklys toks išmintingas, tai gal galima jį mokyti be prievartos? Dabar jau galiu atsakyti: taip, galima.

Žmogus panaudoja tik dešimtą dalį savo smegenų galimybių. O kiek panaudoja arkliai, nė nežinome. Jiems nebuvo būtinybės mobilizuoti savo intelektą. Bet aš matau, kokie jie nuovokūs ir protingi, moka priimti sprendimus, analizuoti, jei tik dirbi kantriai ir draugiškai. Kai kurie jų – beprotiški garbėtroškos, kitiems pagyros nerūpi, tačiau neįstengia atsisakyti skanėstų. Aišku, laviruoju, manevruoju, man daug svarbiau geri santykiai su arkliu negu kažkokie rezultatai.

Lietuva – adrenalinas

Ar nemanote, kad aktyviau dirbdamas Dūmoje galėtumėte iškovoti griežtesnius gyvūnų apsaugos įstatymus?

Dūmoje beviltiška ką nors daryti. Jei manęs kas nors asmeniškai paklaustų, ar jojimo sportas turi teisę egzistuoti, atsakyčiau – ne. Tačiau siūlymą uždrausti jį įstatymu atmesčiau, nes tokiu atveju dešimtys tūkstančių arklių būtų tiesiog nužudyti, niekas jais nepasirūpintų. Patikėkite: bet koks gyvenimas – geriau už mirtį.

Kažkas po truputį keisis, bet iš lėto. Galima siekti keisti visuomenės požiūrį savo asmeniniu pavyzdžiu. Bent jau Rusijoje niekam nieko neįsakysi. Jūs, Brigita, gyvenate šalyje, kuri iškovojo teisę būti civilizuota valstybė, todėl pervertinate įstatymų reikšmę Rusijoje. Pas mus įprasta spjauti į visus nurodymus. Jūs, lietuviai, visada siekėte civilizacijos, 1991-aisiais nugalėjote. Kaip tų įvykių dalyvis galiu pasakyti: nieko Rusija jums nedavė, viską pasiėmėte patys.

Ir esmė ne ta, kad Rusija tuo metu buvo jau silpna ir nedrįso atsiųsti kariuomenės. Esmė – jūsų dvasios stiprybė. Pasipriešinote, pademonstravote ryžtą ir įnirtingai, tūžmingai parodėte, kad mes jums visai svetimi. Jūs laimėjote. Laimėjo gėris, laimėjo jūsų teisė į laisvę. Aš, kaip pamenate, buvau kitoje barikadų pusėje, savo valia tuo metu buvau vienas geriausių imperijos karių. Kol turėjau iliuzijų, kad Rusija – tai kažkas didinga, tarnavau imperijai. Kai supratau, kad yra visai kitaip, kad imperija valgo savo vaikus, nustojau domėtis politika ir pasukau savo keliu. Rusijoje politikuoja vienintelis žmogus – Vladimiras Putinas, kiti tik imituoja tai darantys.

Ar Putinas jums simpatiškas?

Taip, jis – labai kilnus žmogus, labai gerbia kitų laisvę.

O Čečėnija? Apie kokią pagarbą laisvei kalbate?

Čečėnijos karą pradėjo ne Putinas. Žinote, atominėse stotyse yra tokių reaktorių, kurių neįmanoma išjungti. Projektuotojai to nenumatė. Čečėnijoje panaši situacija. Įjungti – lengva, išjungti – neįmanoma. Aš savo pareigą Rusijai įvykdžiau, kartu su kareiviais šturmavau Grozną 1996 metais. Dabar jau nebejaučiu kokių nors įsipareigojimų valstybei. Jų neliko.

Ar suvokiate, kad Lietuvoje visi žino jūsų pavardę?..

Taip, žinau. Tačiau man ne gėda. Lietuviai myli savo žemę, ar ne? Tie lietuviai, kurie myli ją fanatiškai, supras žmogų, kuris fanatiškai mylėjo savo imperiją. Aš pas jus atėjau ne dėl to, kad man užmokėjo ar prigąsdino. Aš taip galvojau. Tame, ką dariau Lietuvoje, tikra buvo tik mano emocijos. Aš neatsiprašinėsiu Lietuvos, nors ir suprantu savo kaltę.

Toms niekšybėms, kurias lietuvių akimis žiūrint dariau, mane įkvėpė meilė imperijai. Labai džiaugiuosi dėl jūsų pergalės. Tuo laiku iš visų pabaltijiečių lietuviai buvo patys drąsiausi ir stipriausi. Pabaltijo laisvė – jūsų nuopelnas.

1991-aisiais supratau, kad konfliktuoju su jūsų tauta, bet niekada nepasakiau apie lietuvius jokių niekinamų žodžių. Beje, aš užaugau su jūsų filmais, „Niekas nenorėjo mirti“ – vienas geriausių pasaulio kinematografo kūrinių, parodęs, kokia intelektuali yra lietuvių tauta. Gerbiau jus net ir tada, kai buvome priešai. Jei jūs būtumėte ne iš Lietuvos, aš turbūt taip atvirai nekalbėčiau.

Lietuva man visada – adrenalinas. Pasakysiu taip: kiekviena imperijai priklausanti tauta turi teisę į nacionalinį išsivaduojamąjį karą, tačiau ir kiekviena imperija turi teisę gintis. Ir mano senelis, kovojęs Lietuvoje su miško broliais, buvo imperijos karys. Mylėdami savo keistą tėvynę, darėme tai, ką darėme.

Tęsinį skaitykite žurnale „Istorijos“.

Koncernui „MG Baltic“ priklausančios bendrovės „NEO-PRESS“ leidžiamas žurnalas „Istorijos“ – naujiena Lietuvos žiniasklaidos rinkoje. Mėnesinis aukštos poligrafinės kokybės leidinys skiriamas skaitymo išsiilgusiai auditorijai. Žurnale daug interviu su įdomiais žmonėmis, pasakojimų apie legendines asmenybes, neeilinius likimus, intriguojančius praeities reiškinius, meno naujienas, tolimų šalių tradicijas. Leidinio išskirtinumas – naujų literatūros skaitinių skyrius, kuriame spausdinama populiarių užsienio ir lietuvių rašytojų kūryba. Publikuojamos ištraukos iš knygų, kurias dar tik ruošiamasi išleisti, tad skaitytojai gali iš anksto susipažinti su literatūros naujienomis.

„Istorijų“ leidėjai tikisi, kad šis ramaus ir pozityvaus tono žurnalas taps tinkama atsvara „bulvarui“, rėksmingumui ir agresijai, kuriais užtvindyta šiuolaikinė populiarioji spauda.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Edilija Nikartaitė-Geltona susilaukė sūnelio: suteikė daugeliui lietuvių negirdėtą vardą (19)

Prieš daugiau nei dešimtmetį išgarsėjusi atlikėja Edilija Nikartaitė-Geltona susilaukė sūnaus.

Olego Šurajevo filmo „Grąžinti nepriklausomybę“ premjeroje - garsūs svečiai (5)

Pirmadienio vakarą kino ekranus pasiekė pirmoji komiko Olego Šurajevo kurta komedija visai šeimai...

Idėja įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas patinka ne visiems: šventuosiuose raštuose tai nebuvo skatinama (38)

Nacionalinės iniciatyvos „ Idėja Lietuvai “ metu buvo pasiūlyta beveik 1400 idėjų, iš kurių...

„Lietuvos balsą“ trečią kartą laimi Montvydo mokinė: tai tikrai nėra atsitiktinumas (85)

Sekmadienio vakarą pagaliau paaiškėjo didžioji „Lietuvos balso“ intriga – pergalingus laurus...

Žygiui Stakėnui – naujas karjeros etapas kitoje televizijoje: manęs nėra ir nebus KK2 (23)

Keletą metų vieną populiariausių LNK televizijos laidų „KK 2 penktadienis" vedusi am...

Top naujienos

Vilniuje pasikėsinta nužudyti Lietuvos fitneso čempionę: suimtas garsus sportininkas

Pragaras tęsėsi metų metus, tačiau Lietuvos ir Europos fitneso čempionė Ilona Kokoš taip ir...

Ėmėsi pilnametystės dar nesulaukusių paauglių gaujos: dviejų merginų mamos sako, kad reikia pagalbos (19)

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, paauglių merginų gaujos sumuštos...

Sustabdyta populiaraus kelionių pardavėjo licencija (48)

Valstybinis turizmo departamentas laikinai sustabdė vieno iš didžiausių Lietuvoje kelionių...

Pranešimas Japonijos žmonėms: slėpkitės pastatuose arba po žeme (30)

Japonijos nacionalinis transliuotojas NHK antradienį paskelbė tiesos neatitinkantį pranešimą apie...

Sunku patikėti, bet regionuose uždirba daugiau nei Šiauliuose ar Panevėžyje (104)

Nors Panevėžys ir Šiauliai gali puikuotis didmiesčių statusais, tačiau dėl atlyginimų...

Čečėnijos prezidento atstovas: Lietuva nedomina Kadyrovo (146)

Lietuvos sprendimas įtraukti Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą į nepageidaujamų šalyje...

Dalijosi idėjomis, kaip švęsti Lietuvos jubiliejų: tai patirsime tik kartą gyvenime (325)

Lygiai po mėnesio – Vasario 16-ąją Lietuva švęs atkurtos Lietuvos 100-ąjį gimtadienį. Ta...

Siunčia žinią žemę pirkusiems neteisėtai – nori ją atimti (357)

Kai paaiškėjo, kad realiai žemės saugikliai neveikia ir agroverslo grupės sėkmingai superka...

Specialistė pataria: kaip gaminti, kad nesugadintume sveikų maisto produktų (6)

Dar namuose sudarinėdami pirkinių sąrašą mintyse dėliojame planus, kokį patiekalą rinksimės...

Idėja įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas patinka ne visiems: šventuosiuose raštuose tai nebuvo skatinama (38)

Nacionalinės iniciatyvos „ Idėja Lietuvai “ metu buvo pasiūlyta beveik 1400 idėjų, iš kurių...