Vienas garsiausių režisierių visame pasaulyje netikėtai mirė Santaros klinikose paryčiais. Kaip buvo teigiama, režisierius pasijautė blogai po kelionės ir netrukus išvyko į klinikas. Kol kas daugiau informacijos apie mirties priežastį neskelbiama.

Ši skaudi žinia sukrėtė visą kultūros pasaulį. E. Nekrošiaus kolegos ir draugai gedi garbaus teatralo. Daugelį prislėgusi netikėta žinia privertė ne tik atidėti darbus, tačiau ir apmąstyti režisieriaus kūriniu ir tai, kokią žymę jų gyvenimuose paliko šis žinomas teatro atstovas.

Eimuntas Nekrošius

Žinomas fotografas ir menotyrininkas Tomas Ivanauskas ne kartą fotografavo režisierių, tačiau pabendrauti su juo ar tapti pažįstamu jam neteko. Tiesa, jie abu yra gimę tą pačią dieną, o labiausiai su DELFI savo portretais sutikęs pasidalinti menininkas sakė, kad gailisi to, kad pasikalbėti ir artimiau pažinti šį teatro genijų taip ir nebepavyks.

O. Koršunovas: taip ir atidėliojau pokalbį, kuris jau niekada neįvyks

Garsus teatro režisierius Oskaras Koršunovas sakė, kad su jo kolegos ir mokytojo išėjimu neliko ir ištisos Lietuvos teatro kartos. „Su juo mirė ištisa lietuviško teatro epocha. Ji – svarbiausia, ryškiausia ir nepakartojama. Laikas tikrai pasikeitė.

E. Nekrošius yra Lietuvos režisūrinio teatro pagrindas. Didysis Lietuvos ir pasaulio režisūrinis teatras kartu su Eimuntu Nekrošiumi netenka pagrindų. Tai yra ir teatras, su kuriuo aš užaugau ir jaučiau prasmę kurti, diskutuoti.

Nebežinau, kaip toliau kurti ir į ką vienaip ar kitaip atsiremti. Teatras tarsi neteko esminio griaučio ir teatro pagrindo. Iš tiesų to reikšmingumo ir svarbos teatro epocha praėjo. Tai buvo svarbiausia ir teatras niekada nebebus toks reikšmingas, koks buvo. Prisimenu tuos laikus kai vaikščiodavau į visus jo spektaklius, apsimetinėdamas nematomu. Durininkės matyt tiesiog praleisdavo. Jo spektakliuose ir užaugau kaip režisierius. Ir nuo pat pirmo iki paskutinio savo spektaklio kurdamas turėjau vidinę diskusiją su Eimuntu“, – kalbėjo žinomas teatralas.

Oskaras Koršunovas

O. Koršunovas pasakojo, kad kartais jie pasikalbėdavo, tačiau pernelyg retai. Na, o svarbiausius pokalbius jis tarsi vis atidėliodavo. „Laukiau tos akimirkos. Visuomet galvojau, kad galėsime susėsti kaip lygus su lygiu ir pasikalbėti, ko iki šiol sau neleisdavau. Matyt, to niekada taip ir nepavyks padaryti“, – apgailestavo garsus režisierius.

Režisierius taip pat pastebėjo, kad E. Nekrošius mirė jaunas – diena iki 66-ojo gimtadienio. Režisūra yra profesija, kurioje kuriama ilgai, todėl tai itin skaudu visiems jo talento gerbėjams. „Visi tikėjosi ir galvojo, kad dar ne vieną spektaklį išvys. Visi ir norėjo eiti, eksperimentuoti. Tai buvo mūsų visų kriterijus. Galima buvo ir į pakraščius duotis, o tai buvo šerdis, kurios nebeturime.

Laikinumas yra didžioji teatro tragedija. Kažkada Nekrošius ir yra sakęs, kad iš teatro žiūrovas neprisimena jokių žodžių, teksto ir tik vieną įspūdį. Tu įdedi valandas darbo į kiekvieną spektaklį, bet lieka tik atmintis, kuri dabar yra neįkainojama ir labai svarbi“, – kalbėjo ji.

16 metų kartu kūręs R. Rudokas: bendravimo su šiuo žmogumi visada trūksta

Susisiekus su žinomu teatro, televizijos ir kino aktoriumi Ramūnu Rudoku prislėgtas kūrėjas sakė, kad sunku rasti tinkamus žodžius po šios skaudžios žinios.

Ramūnas Rudokas

"Nebėra žodžių. Mano manymu, tai yra iškiliausia visų laikų Lietuvos teatro figūra. Jis garsino, garsina ir tikiu, kad net ir po išėjimo jis garsins Lietuvos teatro kultūrą. Pasaulyje nėra kito tokio. Tai yra vienas iš penkių geriausių visų laikų teatro režisierių pasaulyje. Jis jau pripažintas ir nebėra ką daugiau pasakyti", - DELFI pasakojo žinomas vyras.

E. Nekrošiaus spektakliuose R. Rudokas vaidino net 16 metų. Jis pastebi, kad iš pradžių viską suprasti būdavo sunku, tačiau atėjus lūžiui prasidėdavo ir visiškai kitas supratimas.

"Sunku būdavo pradžioje suprasti jo kalbą, tačiau kai ateidavo laikas ir repeticijose įvykdavo lūžis, pajusdavai tikrą profesinį orgazmą ir po premjeros atsiverdavo didžiulė tuštuma. Bendravimo su šiuo žmogumi visada trūksta".

Pasiteiravus, kokią svabiausią pamoką jis gavo dirbdamas su režisieriumi, pašnekovas atsakė, kad tai neabejotinai yra drąsa ir ryžtas. "Iš jo išmokau tai, kad reikia drąsiai daryti tai, ką nori, siekti savo idėjų įgyvendinimo čia ir dabar, nesvarstyti, kad kažkas gali neišeiti, nepasisekti ir t.t. Jis buvo kupinas optimizmo ir pasitikėjimo savimi žmogus. Jis įkvėpdavo daryti tai, ką supranti ir nori padaryti bei siekti savo tikslų neabejojant", - kalbėjo režisierius.

J. Arlauskaitė - Jazzu: mirė žmogus iš didžiosios raidės

Bene garsiausia šalies dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu sakė, kad ši mirtis ją itin sukrėtė. Žinoma kultūros pasaulio atstovė sutiko pasidalinti savo mintimis ir sakė, kad šiandien yra diena, kai mirė dalis Lietuvos teatro.

„Šiandien mirė dalis teatro. Genijus, šviesulys, žmogus iš didžiosios raidės ir man didis filosofas. Neapsakomas liūdesys, mintys apie trapumą, jo spektaklių vaizdai sukasi mintyse ir virkdo kiekviena priminta frazė.

Jis taip daug paliko, o tiek dar galėjo palikti savo talentu. Liko dėkingumas ir daug egzistencinių klausimų...kodėl. Begalinis liūdesys, užuojauta artimiesiems ir visai teatro bendruomenei, visiems žmonėms, kuriuos jis įkvėpė ir palietė“, – sakė dainininkė.

Eimuntas Nekrošius

Skelbiame dar nepublikuoto interviu su E. Nekrošiumi ištrauką:

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirtis Lietuvos kultūrai yra tragedija sako buvęs operos solistas Seimo narys Vytautas Juozapaitis. „Tai yra siaubinga netektis, Lietuvos kultūrai tai yra tragedija. Yra šokas", – antradienį BNS sakė parlamentaras.

Nors E. Nekrošius Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre yra pastatęs ne vieną operą, V. Juozapaičiui su režisieriumi kartu dirbti neteko, tačiau jis E. Nekrošių pažinojo kaip žmogų-mįslę. „Turbūt tai žmogus legenda, žmogus – mįslė, paslaptis, turbūt niekas ir neįminė, kas iš tikrųjų buvo Eimuntas Nekrošius. Turbūt paprastai tokie žmonės vadinami genijais, kurie labai mažai kalbėdami pasako viską arba išvis nekalbėdami pasako viską. Jų žvilgsnis, jų veido išraiška", – sakė V. Juozapaitis.

„Žinoma, aš jį pažinojau, bet mes prasilenkėme scenoje. Jis pastatė ne vieną operą mūsų Operos teatre, bet man taip likimas susiklostė, kad neteko su juo tiesiogiai dirbti, bet aš stebėjau repeticijas, stebėjau spektaklius, kuriuos jis darė. Jie absoliučiai skyrėsi nuo kitų. Tu jį pamatęs iš karto gali pasakyti, kad tai yra Nekrošiaus spektaklis. Bet tai yra ne štampiniai Nekrošiaus spektakliai, bet tie giluminiai, kurių niekas negali pakartoti", – pasakojo politikas.

Jis teigė iki šiol prisimenąs pirmąjį pamatytą E. Nekrošiaus spektaklį Jaunimo teatre Vilniuje. „Aš dar buvau studentas ir mačiau Jaunimo teatre, kur jis daug metų dirbo, Čingizo Aitmatovo „Ilga kaip šimtmečiai diena". Tada nelabai žinojau, kas tas Nekrošius. Kai pamačiau tą spektaklį, supratau, kad yra kažkas tokio, vardan ko verta būti mene, teatre", – BNS sakė V. Juozapatis.

E. Nekrošius padarė nenusakomą įtaką Lietuvos teatrui, sako A. Latėnas

Eimuntas Nekrošius buvo fanatiškai atsidavęs darbui ir padarė „nenusakomą įtaką" Lietuvos teatrui, sako režisieriaus kurso draugas režisierius Algirdas Latėnas. „Nenusakomą įtaką padarė Lietuvos teatrui, jam didžiulė didžiulė pagarba, kaip dirbo jis, kaip fanatiškai atsiduodavo darbui. Gyveno tik tuo darbu, kurį mokėjo. Tokio atsidavimo retai pamatysi", – BNS sakė režisierius.

Jis, kartu su E. Nekrošiumi baigė vadinamąjį „auksinį" Dalios Tamulevičiūtės kursą, kuriame studijavo ir prieš dvi savaites miręs aktorius Arūnas Storpirštis, taip pat Kristina Kazlauskaitė, Irena Kriauzaitė, Dalia Overaitė, Vidas Petkevičius, Violeta Podolskaitė, Kostas Smoriginas, Dalia Storyk, Remigijus Vilkaitis.

A. Latėnas prisiminė, kad baigus šį kursą, prieš E. Nekrošiui išvykstant studijuoti į Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą, kartu 1977-aisiais dirbo debiutiniame E. Nekrošiaus spektaklyje pagal Shelaghos Delaney (Šelagos Deleini) „Medaus skonį".

„Su juo mes bendravome kaip kursiokai, kaip kolegos, ne kaip režisierius su aktoriumi – darbas vyko nenormuotai, naktimis. Gal dėl to tie pirmieji jo spektakliai buvo tokie jautrūs. Po to buvo kelionių, gastrolių po pasaulį su jo spektakliais", – kalbėjo A. Latėnas. Režisierius sako, kad įsimintini buvo ir pirmieji žingsniai 1993-iaisiais rengiant pirmąjį Lietuvoje teatrų festivalį „LIFE", kur E. Nekrošius pastatė Aleksandro Puškino „Mažąsias tragedijas" – A. Latėnas čia sukūrė pagrindinį vaidmenį.

„Viskas buvo daroma per naktis, per naktis. Jis visada prašydavo išsinagrinėti vaidmenį. Prie Puškino sėdėjome dviese gal mėnesį, viską nagrinėjome nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Po to jis sako – dabar jau pašnekėkime, kas vaidins. Sakau – ne, Eimantai, išsinagrinėjome mes, o dabar tu rinksiesi, kas vaidins?", – apie darbą kartu kalbėjo režisierius. E. Nekrošius buvo svarus žmogus, turėjęs draugystės ir kūrybos planų Režisierius Eimuntas Nekrošius buvo svarus, bet „žmogiško lengvumo" turėjęs žmogus, iki pat gyvenimo galo puoselėjęs kūrybinius planus, sako jo kolega ir bičiulis kompozitorius Algirdas Martinaitis.

„Tai buvo žmogus svarus visomis prasmėmis: bendravimas su juo būdavo ne atsipalaidavimas, tas bendravimo svoris turėjo žmogiško lengvumo, ką jis galėjo jausti savo kūryboje", – BNS sakė A. Martinaitis. Daugiau nei tris dešimtmečius su E. Nekrošiumi dirbęs A. Martinaitis savo bendradarbiavimą pradėjo spektakliu „Pirosmani, Pirosmani", „Jis turėjo daug planų ir darbui, ir draugystei. Jis buvo žmogus, turėjęs milžiniškų tikslų savo nenusakomos režisūros apimties, per labai sunkų režisūrinį darbą jis įgyvendindavo labai jautriai ir atsakingai kiekvieną žodį ir kiekvieną judesį. Kiek su juo dirbu, jis yra mano mokytojas", – sakė jis.

Anot A. Martinaičio, gruodį E. Nekrošius planavo vykti į Italiją, Neapolį, kur ketino statyti pjesę pagal Šekspyro kūrybą. „Tai būtų Šekspyro perdirbinys jį sušiuolaikinant – su mafija, įnešant itališko kolorito", – pasakojo jis. A. Martinaitis sako šią vasarą savaitę praleidęs Šiluvoje, E. Nekrošiaus sodyboje – režisierius susitikinėjo su žmonėmis, kurie kartu su juo mokėsi. Jis prisiminė, kad po viešnagių pas paprastus žmones, E. Nekrošius nemažai jų pakvietė ir į savo spektaklį. „Žmonės įdėdavo mums tai sūrio, tai kiaušinių, pamatydavo jį, stebėdavosi – va, garbingas žmogus ir atvyksta į mano kiemą. Jis buvo labai paprastas. Jis tuos du žmones pakvietė į spektaklį, Dantės „Dieviškąją komediją" – buvo daug žmonių iš Šiluvos, iš apylinkių", – pasakojo A. Martinaitis.

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl E. Nekrošiaus mirties

Šalies vadovai antradienį pareiškė užuojautą dėl režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties. Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje rašoma, kad tai yra „didelė netektis ir visam teatro pasauliui, kuriame išskirtinis E. Nekrošiaus talentas atstovavo mūsų šaliai ir nuolat garsino Lietuvos vardą". Anot šalies vadovės, režisierius savo kūryba kėlė didžiuosius būties klausimus ir kartu su aktoriais bei žiūrovais ieškojo visiems svarbių atsakymų.

„Mūsų atmintyje visam laikui išliks šie nepaprasti susitikimai teatre, išskirtiniai spektakliai, kas kartą reikalaudavę ypatingo širdies ir minties darbo", – teigė prezidentė. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, jog E. Nekrošiaus mirtis yra „milžiniška netektis visai Lietuvos kultūrai".

„Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, meno bendraminčius ir bendražygius, visą teatro bendruomenę", – sakoma premjero užuojautoje. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad režisierius „dovanojo Lietuvai nepaprastai didingus kūrinius, spektaklius, kuriuos buvo garbė ir prestižas žiūrėti".

„Tai, su kokia estetika jis perteikė literatūrinę emociją ant scenos, buvo išskirtinis režisieriaus talentas. Būsime dėkingi už galimybę matyti ir vertinti šio menininko darbus", – kalbėjo parlamento vadovas.

K. Smoriginas: vaidinant pas E. Nekrošių nebūdavo kavos pertraukėlių

Su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi iki pastarųjų dienų bendravęs aktorius Kostas Smoriginas sako palaikęs „labai žmogišką ryšį", tačiau nepamiršęs ir savo kurso draugo reiklumo teatre.

„Pas jį nebuvo kavos pertraukų kada repetuodavome. Nors kai sirgdavo, repetuodavome ir po 20 minučių. Tai buvo neįtikėtinos fantazijos, neįtikėtino kūrybinio potencialo žmogus. Jis galėdavo ateiti ir naktį, paskaityti visą pjesę, papasakoti, kaip ji padaryta ar kaip bus padaryta – trečią valandą gerti kavą iki paryčių ir pasakoti. Taip ne kartą buvo atsitikę Stokholme, Italijoje", – BNS pasakojo K. Smoriginas.

Jis su režisieriumi bendravo nuo pat studijų tuometinėje Lietuvos konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), vadinamajame „auksiniame" režisierės Dalios Tamulevičiūtės kurse, sukūrė pirmuosius savo vaidmenis E. Nekrošiaus „Kvadrate", „Pirosmani, Pirosmani", taip pat įsimintinus personažus spektaklyje pagal Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania", Šekspyro „Makbete". „Galiu jį įvardinti kaip genijų, kurį aš pažinojau gyvą esant – tai buvo Nekrošius", – kalbėjo K. Smoriginas.

Jis neslėpė, kad teatro gyvenime būta ir konfliktų, nesusišnekėjimų. Vienas jų, anot K. Smorigino, buvo repetuojant „Dėdę Vania", kur jis buvo „pasodintas ant atsarginių suolo" ir turėjo pagrindinį vaidmenį užleisti savo kolegai Vidui Petkevičiui – konfliktą ėmėsi gesinti net rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis, pati D. Tamulevičiūtė. „Aš trenkiau pjesę į grindis, viskas pažiro, pabiro – aš išėjau, pasakęs, kad prabėgau pusę distancijos, o dabar tu mane, prakaituotą, sodini ant atsarginių suolo? Jis sureagavo normaliai (...), aš paskui surgrįžau, sukandęs dantis sėdėjau. Ir atsitiko paradoksas, kad aš vaidinau ne dėdę Vanią, o Astrovą, kurį prieš tai repetavo Remigijus Vilkaitis. Su juo atsitiko panaši istorija, jis kažko neišlaikė ir pasitraukė", – pasakojo K. Smoriginas. Jis tai pat sako, kad E. Nekrošius padėjo atskirti vaidybą nuo bohemiškų linksmybių – tai, anot jo, leido kai kuriems aktoriams išlaikyti meistriškumą, gauti vėlesnius vaidmenis.

„Jaunystėje mes paišdykaudavome, padėdavome vienas kitam grįžti į namus, nes šalia gyvenome, aš – Stiklių gatvėje, jis – prie Aušros Vartų. Visko buvo, bet vienu metu jis sustojo, kategoriškai pareikalavo, kad visi tą padarytų. Tie, kurie taip padarė, visi laimėjo, nes prasidėjo kiti etapai, rimtas darbas. Tai buvo pirmas režisierius ir žmogus, su kuriuo tapau profesionalu, tai buvo spektaklis „Kvadratas", – prisiminė aktorius. K. Smoriginas sako prisiminsiantis E. Nekrošių kaip žymųjį Gruzijos dailininką pjesėje „Pirosmani, Pirosmani".

„Jis pragyveno nelengvą gyvenimą, buvo iš paprastos šeimos, nuo žemės: akmenys, vanduo, geležis. Norėčiau jį prisiminti tokį, koks už stiklo stovėjo Pirosmanis, taip, kad už stiklo stovi Eimis, toks visas miltais apibertas. Norėčiau jį prisiminti tokį šviesų, švarų, apibertą miltais", – kalbėjo jis.

E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.

1978 metais E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas", buvo jos meno vadovas.

Pripažinimą režisieriui pelnė jo Jaunimo teatre pastatyti spektakliai „Kvadratas", „Pirosmani, Pirosmani", „Meilė ir mirtis Veronoje", „Ilga kaip šimtmečiai diena", „Dėdė Vania". Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas".

Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje. Pernai su spektakliu „Cinkas" pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą E. Nekrošius po 26 metų pertraukos grįžo į Jaunimo teatro sceną. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E. Nekrošius yra režisavęs keletą operų.

Jo spektakliai ne kartą skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose. 1995 metais jis pripažintas geriausiu festivalio „Baltijskij dom" režisieriumi. Už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2004 metais E. Nekrošius pelnė specialų žurnalistų ir teatro kritikų prizą „Auksinė kaukė", taip pat buvo apdovanotas Europos Tarybos įsteigtu Naujosios teatro realybės prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi", Nacionaline kultūros pažangos premija.

1997 metais režisieriui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. E. Nekrošius yra apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju Kryžiumi, Italijos Respublikos Komandoro ordinu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (220)