Monika, ar seniai dainuoji? Kur tobulini šiuos įgūdžius?
Visi vaikai dainuoja nuo mažumės, tai yra normalu, bet rimtai į tai žiūrėti pradėjau penktoje klasėje, paskatinta tuo metu buvusios anglų kalbos mokytojos. Jau ketvirtus metus dainavimo įgūdžius tobulinu Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje.
Feisbuke „X Faktorius“ paviešino trumpą įrašą ir anonsavo tavo pasirodymą. Šiuo įrašu žiūrovai pradėjo dalytis, jį komentuoti. Ar jau pastebėjai plūstelėjusią dėmesio bangą?
Labiau kreipiu dėmesį į plūstelėjusią palaikymo bangą iš artimųjų, pažįstamų ir netgi nepažįstamų. Keista, kaip vos keli žodžiai gali greitai praskaidrinti net niūriausią dieną.
Ar nebijai šlovės? Juk jei tapsi žinoma, kiekvienas tavo žingsnis bus stebimas...
Nėra ko bijoti. O dabar labiausiai galvoju apie muziką ir tobulėjimą.
Kodėl nusprendei žengti į „X Faktoriaus“ sceną?
Žiūriu „X Faktorių“ jau nuo pirmojo sezono. Stebėdama televizoriaus ekraną svarstydavau, kaip aš atlaikyčiau tokį iššūkį. Mane traukė ta scena, todėl išgirdusi apie atrankas nedvejodama užsirašiau.
Ar tikėjaisi tokių gerų komisijos komentarų?
Tiesą pasakius, sunku buvo numanyti komisijos reakciją. Tačiau nuo scenos nulipau labai laiminga ir patenkinta dėl tokių gerų komisijos komentarų.
O kas būtų, jei tie komentarai būtų buvę daug blogesni?
Būtų buvusi daug blogesnė diena, tačiau būčiau greitai atsitiesusi ir ėjusi toliau tuo pačiu keliu. Džiugu, kad taip neatsitiko.
Jei nebūtum dainininkė... Kuo būtum?
Atsakyti galiu išsyk – būčiau rašytoja. Visuomet galvoje kirba ir mezgasi naujos idėjos, apie ką galėčiau parašyti istoriją. Jas visas užsirašau, kad vėliau galėčiau jas išpildyti, kai tik atsiras galimybė pasitobulinti ir šitoje srityje.
