- Kai paskambinau tartis dėl interviu, sakei, kad Vilniuje dabar būsi dvi savaites. Kur šiuo metu praleidi daugiau laiko — Vilniuje ar gimtojoje Klaipėdoje?
— Šiuo metu vyksta baigiamieji solinio albumo rengimo darbai: fotosesijos, paskutiniai muzikos tvarkymai ir įrašai. Be to, laiko reikalauja paskutinės repeticijos naujajame Lietuvos TV duetų projekte „Iššūkis žvaigždėms“, pasiruošiamieji darbai netrukus įvyksiantiems „Bravo“ apdovanojimams...
Dažnai važinėtis pirmyn atgal būtų nelogiška, todėl kelias savaites nusprendėme pabūti čia, o šiaip daugiau laiko leidžiame Klaipėdoje. Vilniuje — dirbame, Klaipėdoje — pramogaujame.
— Dabar, kalbėdamas apie savo reikalus, vis sakai „mes“, o dar ne taip seniai tikinai, kad į Vilnių važinėji tik dėl solinio albumo reikalų. Pasirodo, kūrybiniai planai tave įklampino ir į meilės spąstus. Ar tai nesukliudys albumą išleisti laiku, t.y. kaip buvo numatyta?
— Tikiuosi jį išleisti, kaip ir buvo suplanuota. Jei jis vėlinsis, tai gal tik kokią savaitę. Manome, kad albumas pasirodys mėnesio pabaigoje — kovo 20-27dienomis.
— Kuo pirmasis tavo solinis darbas bus ypatingas?
— Albumas bus tikrai modernus ir, svarbiausia, jame skambės muzika, kuri man arčiausiai širdies. Regis, tas vargas, kurį patyrei lakstydamas tarp Klaipėdos ir Vilniaus, atsipirks su kaupu: ir solinis albumas bus, ir dar mylima moteris šalia. Kaip sakoma, vienu šūviu būsi nušovęs du zuikius...
— Važinėtis tarp Klaipėdos ir Vilniaus man buvo ne vargas, o didžiulis malonumas. Man didelis džiaugsmas dirbti su puikiu prodiuseriu Mindaugu Lapinsku, kurį vadinu tiesiog „bratka“. Mes abu „kaifuojame“ nuo tokios muzikos... O kad Violeta gyvena Vilniuje, nuo to albumas tik dar geresnis...
— Du žinomi žmonės pastebėti drauge, paklausti jie neigia draugystę, o galiausiai viešai mėgaujasi vienas kitu ir prisipažįsta įsimylėję iki ausų... Viliaus ir Violetos draugystė tapo kone praėjusio mėnesio topu. Ar tavęs nepiktino, kai šią romantišką istoriją retkarčiais „pasūdydavo“ skeptikų nuomonės, girdi, čia tik gerai suplanuotas reklaminis triukas, o ne nuoširdūs ir tikri jausmai?
— Tada, kai mes neigėme jausmus, tai jų ir nebuvo. Buvo tik kolegiški susitikimai ir, žinoma, abipusė simpatija. O kai jausmai iš tikrųjų įsiplieskė, mes net nebandėme jų slėpti, nes nesuprantu, kodėl turėtumėme slapstytis nuo žmonių ir viešumoje ignoruoti vienas kitą! Būtų tikra nesąmonė! O tie, kurie galvoja, kad tai buvo tik reklaminis triukas, tai tegul ir toliau taip galvoja.
Aš – tavo, tu – mano
— Gal nereikėtų piktintis tais, kurie neįsivaizdavo, kad tarp Viliaus ir Violetos gali įsiplieksti didelis meilės romanas ir manė, jog jų santykiai yra greičiau reklaminis triukas. Juk Violeta daugeliui sudarydavo uždaros, net šiek tiek arogantiškos moters įspūdį. Ar tau nepasirodė ji tokia?
— Visi kalba tik apie tai, o aš pažinau ją dar ir visai kitokią. Ji — meili, šeimyniška, jautri, geros širdies, rūpestinga...
— Kada jūs susitikote pirmą kartą ir ką tu pagalvojai apie Violetą vos ją išvydęs?
— Atvirai pasakysiu: man jos muzika niekada nepatiko, bet kaip vokalistę aš ją labai vertinau. Pirmą kartą aš ją išvydau ir su ja susipažinau, kai mes dalyvavome Eurovizijos konkurse.
— Jau senokai sentimentalių klausytojų širdis virpina jausmingai atliekama judviejų daina „Aš tavo“. Ar kada nors pagalvojai, kad tokią lemtį galima ir prisidainuoti?
— Niekada apie tai nepagalvojau, bet tiesiog taip atsitiko, ir tiek.
— Kuris buvo šio dueto iniciatorius?
— Grupė „Bavarija“. Ją sukūrėme prieš trejus ar ketverius metus. Iš pradžių galvojome ją sudainuoti su Laima Vaikule, paskui su Erika Dženings, tačiau kilo įvairių dvejonių ir galiausiai nusprendėme, kad labiausiai tam tiks geriausia Lietuvos atlikėja Violeta Riaubiškytė.
— Įsivaizduoju, kad apdainuojamiems jausmams dabar tapus tikriems, šią dainą dainuoji kitaip nei anksčiau...
— Dabar ją dainuoju turbūt geriau, nes natūralu, kad tiek kartų ją sudainavus, kaskart atlieki vis geriau. Tik dėl to...
— Iš tavo kalbėjimo manieros nesunku suprasti, kad jautiesi tarsi skrajotum kaip ant sparnų. Kokia dabar tavo dvasinė būsena?
— Būsena puiki...
— Ar ji neturi įtakos tavo kūrybinės veiklos tempui?
— Tempai tiesiog „turbobombistiniai“! Darbai vyksta fantastiškai, nes darau tai, ką labiausiai mėgstu.
— Ne paslaptis, kad dabartinę tavo meilę lydi mažiausiai du ankstesni išsiskyrimai. Niekam ne paslaptis ir nesėkmingai susiklosčiusi Violetos pirmoji santuoka... Ar jūsų ankstesnės draugystės ir meilės jums yra tabu?
— Tikrai ne.
— Ar prisimeni, kada tu įsimylėjai pirmą kartą?
— Jei rimtai, o ne vaikiškai, tai turbūt būdamas penkiolikos ar šešiolikos metų.
— Niekuomet neslėpdavai, kad sunkiai išgyveni išsiskyrimus, nes esi pastovus žmogus. Trejus metus draugavai su Živile, kartu gyvenote, ir štai prieš Naujuosius viskas baigėsi. Ar liko nuoskaudų po šio išsiskyrimo? Ar išlikote geri draugai?
— Taip, tai tiesa, kad išsiskyrimus išgyvenu sunkiai. O ar mes likome draugai, parodys laikas.
— O ar tau nebaisu pagalvojus, kad, prabėgus mėnesiams ar metams, kai taps sunku rasti romantikos ir nusigludins jausmai, panaši krizė gali ištikti ir judviejų su Violeta santykius?
— Apie tai tiesiog negalvoju.
— Ar tau pažįstamas vienišumo jausmas?
— Taip, pažįstamas. Nors, kita vertus, turiu nuostabią šeimą ir puikius draugus, todėl visada galiu į juos atsiremti.
— Per „Radiocentro“ apdovanojimus Violeta tave viešai pavadino „katinu“ ir prisipažino mylinti. Kaip tuo metu jauteisi?
— Šiek tiek suglumau, išraudau, jutau, kaip nugara nubėga šiurpuliukai, juolab kad visi aplinkui sužiuro į mane.. Tačiau, neslėpsiu, buvo malonu...
— Kokiais epitetais Violetą dažniausiai apdovanoji tu?
— Epitetų aš nevartoju, tiesiog ją vadinu savaip, tik mums suprantama kalba, o ir šiaip stengiuosi būti dėmesingas.
— Kur ir kaip jums labiausiai patinka kartu leisti laiką Vilniuje ir Klaipėdoje?
— Vilniuje dažniausiai mes tvarkome įvairiausius reikalus, o poilsiaujame ir pramogaujame Klaipėdoje. Mūsų pramogos — ir boulingas, ir sportas, ir pirtis, ir klubai, ir pasivaikščiojimai prie jūros, ir kinas...
— Jei pribręstų laikas nutūpti vienoje vietoje, ar sutiktum persikelti į Vilnių?
— Ko gero, kad ne... Nors niekada nesakyk „niekada“...
— Ar daug ir dažnai kalbatės apie savo ateitį?
— Nei daug, nei dažnai.
— Ar tau nebuvo staigmena, kai vienoje televizijos laidoje Violeta prisipažino svajojanti apie kūdikį?
— Nebuvo, nes ji man yra sakiusi, kad kažkada norėtų antro vaiko.
— Ar, atėjęs į Violetos gyvenimą, nejauti jos dukros Elingos pavydo — juk atėmei iš jos mamą?
— Nei aš atėmiau, nei ką...
— Kokie tavo santykiai su Elinga?
— Su ja sutariu labai gerai, nors iš pradžių buvo kelios pavydo scenos. Tačiau juk ji — vaikas, ir tai normalu, kad reikalauja be galo daug dėmesio. Nematau čia jokios problemos...
— Ar tavęs nė kiek netrikdo liežuviai, tauškiantys, kad tavo mylimoji jau buvo ištekėjusi, turi vaiką ir yra vyresnė už tave?
— Jei mane tai trikdytų, tai nebūčiau su ja... Juk taip?..
— Kokių mylimosios veiksmų tu negalėtum atleisti?
— Pažįstu žmonių, kurie atleistų neištikimybę, o aš tikrai šimtu procentų — ne!
— Ar du dainininkai, būdami kartu, daug kalbasi apie muziką?
— Žinoma. Ir kalbamės, ir dainuojame daug bei dažnai, vienas kitam patariame ir pan. Žodžiu, tai yra mūsų gyvenimas.
— Ar nepuoselėjate vilties ir ateityje padainuoti kartu, kaip kažkada dainavote „Aš tavo“?
— Jau ir padainavome. Tas duetas bus mano naujajame albume. Mes abu esame juo labai patenkinti, o jo premjera nuskambės „Bravo“ muzikiniuose apdovanojimuose.
— Ar šiandien tau dar trūksta ko nors iki pilnos laimės?
— Norėčiau, kad viskas būtų taip, kaip dabar... Tik kad niekada nereikėtų galvoti apie pinigus... Nereali svajonė, ar ne?..
Dvylika metų su „Bavarija“
— Kada paskutinį kartą buvai susitikęs su kitais „bavarais“ Juozu ir Deivydu?
— Vakar. Ir šiandien susitiksiu, nes važiuojame koncertuoti į Druskininkus.
— Ar tavo dainą „Išeinu“ jie suprato kaip ženklą, kad tolsti nuo savo grupės?
— Nežinau, kaip jie suprato, čia reikėtų klausti jų. Man jie nieko nesakė.
— Kokioje būsenoje „Bavarija“ yra šiandien: kūrybinėse atostogose, merdėjimo stadijoje ar apie ją jau reikia kalbėti būtuoju laiku?..
— Darbai vyksta, todėl nė vienas iš šitų apibūdinimų netinka...
— Kodėl savo kūrybinių sumanymų negalėjai realizuoti su „bavarais“, o nusprendei išleisti albumą vienas?
— Todėl, kad „Bavarijoje“ mes esame trise, o ne aš vienas. Ten visada reikia ieškoti kompromisų, o čia aš tiesiog norėjau realizuotis kaip vokalistas. Čia aš darau taip, kaip aš noriu. Žodžiu, esu sau viršininkas.
— Ką tau davė dešimt metų su „Bavarija“?
— Beje, jau eina dvylikti... Tie metai man davė nerealios patirties kaip atlikėjui ir nuostabių akimirkų, kurių aš niekada nepamiršiu.
— Kokia dabar didžiausia tavo svajonė?
— Norėčiau, kad mano dainos būtų gerai priimtos ir suprastos. To labai tikiuosi.
— Kaip norėtum save regėti, tarkim, po penkerių metų?
— Scenoje, ant kurios stoviu aš su savo didžiule šou grupe ir gyvu orkestru, o priešais sceną — tūkstantinė minia kartu dainuojanti mano dainas.