Visą situaciją V. Diawara aprašė feisbuke.
„Pradedam nuo mano tėvo: jis buvo profesorius, poetas ir rašytojas. Jis buvo Prancūzijos ir Malio nacionalinio ordino gavėjas. Gaoussou Diawara buvo apdovanotas UNESCO poezijos premija ir Prancūzijos RFI premija Afrikos teatrų konkurse.
Jis taip pat buvo Malio rašytojų sąjungos prezidentas ir Tarptautinio teatro instituto Malio centro prezidentas bei PEN International narys.
Jis buvo labai gerbiamas žmogus ir gyveno Malyje. Jo, kaip profesoriaus, atlyginimas siekė apie 180 eurų per mėnesį. Negalite suprasti, kiek tie pinigai jam būtų reiškę. Galėjo nusipirkti namą, galėjo įkurti savo teatrą ir biblioteką kaime, kuriame užaugo, o tai visada buvo jo svajonė. Aš turiu tėvo testamentą. Bet Malio teismas vis dar nevertino mano tėvo testamento.
Yra dokumentuota, kad aš jau 2 kartus skridau į Malį būtent dėl šio reikalo. Taip pat gerai dokumentuota, kad Malyje prasidėjo karas, kad įvyko valstybės perversmas ir kad vyriausybė kurį laiką neveikė. Nekalbant apie Corona pandemiją. Aš sutvarkysiu visus dokumentus, susijusius su testamentu. Tai gali užtrukti dar metus, daugiau ar mažiau. Bet testamentu bus pasirūpinta. Iki tol, patikėkite, mano šeima pareikalaus visų pinigų, kuriuos turėjo gauti mano tėvas. Tai yra tokie gėda dėl to, kas buvo padaryta.
Maniau, kad LATGA yra autoriams. Aš esu šios asociacijos narys nuo 1998 m. Mano dainos, tokios kaip „L'Attente“, „You got Style“, „Padaryta Dar Viena“, „Superstar“ ir daugelis kitų, per daugelį metų uždirbo jums (aut.past. kreipiamasi į LATGA), drįsčiau teigti, nemažai pinigų. Ir aš negaliu patikėti, kad būdamas šios draugiškos autorių organizacijos nariu, daugiau nei 20 metų sugebėjote nuo manęs nuslėpti, kad tam tikram ponui Gaoussou Diawarai yra pinigų ir Jūs nežinote, kaip jam juos pervesti.
Gal kaip draugiška asociacija galėjote man patarti gauti mano tėvo įgaliojimą ar bet kokią kitą idėją, kurią, manau, būtų buvę labai paprasta įgyvendinti. Jei būčiau žinojęs, kad guli pinigai, tikrai būčiau sugalvojęs kažką. „Draugiška asociacija”…
Du kartus teiravausi dėl mokėjimų tėvui ir man buvo liepta nesijaudinti. Kaip matau, jūsų taktika yra laukti, kol bus per vėlu, ir taip pasisavinti kitų žmonių pinigus. Greičiausiai pervedate pinigus į fondą už procentus ir susimokate sau premijas, kai „nerandate” autorių”, – feisbuke rašo Viktoras.
Delfi susisiekus su Viktorus, šis neslėpė pasipiktinimo ir liūdesio dėl susidariusios situacijos.
„Aiškinausi dalykus dėl tėvo palikimo – situacija sudėtinga, nes Malyje yra labai sudėtinga politinė situacija. Kai po tėvo mirties ten nuvykau, jau vyko visokie streikai. Skridau du kartus, tačiau nevyko teismai ir negalėjau užbaigti palikimo reikalų, paskui vyko perversmas – reikalai labai komplikuoti. Tačiau pamažu prieinu prie kai kurių dokumentų, sąskaitų. Pastebėjau, kad autorines lėšas jis gavo iš Prancūzijos, bet besigilinant kilo įtarimas, kad niekada nieko nėra gavęs iš LATGA“, – sako muzikantas.
V. Diawara teigia, kad pradėjus aiškintis su LATGA, šie ėmė mėtyti pėdas. Asociacija nurodė, kad 2015 metais buvo atliktas mokėjimas. Tačiau kai Viktoras šią situaciją paviešino savo socialiniuose tinkluose, vis tik gavo atsakymą iš LATGA, jog iki 2018 metų Viktoro tėčiui nebuvo išmokėti pinigai.
„Nurodė, neva jis yra ieškomų autorių sąraše ir LATGA nežinojo, kur pervesti pinigus. Labai įdomus atvejis. Tikriausiai Lietuvoje nėra labai daug žmonių Diawaros pavarde? Galima paskambinti Viktorui Diawarai ir pasiklausti, – piktinosi žinomas vyras. – Galima muilinti, kiek nori. Jie gali dabar aiškinti, kad negalėjo teisiškai atlikti tų pavedimų, bet aš tai vadinu vagyste vidury dienos. 2001-2007 metais tos dainos buvo labiausiai grojamos Lietuvoje. Tuomet dar buvo mokami pinigai už mobiliųjų telefonų melodijas. Aš visus atlyginimus žinau, pats esu visų tų dainų autorius, tad įsivaizduoju, kiek pinigų liko gulėti nežinai kur. Žinau, kiek pinigų negavo mano tėvas.“
Pasak muzikanto, apie „ieškomų autorių“ sąrašą jis sužinojo tik vakar, nors pats priklauso LATGA asociacijai nuo 1998-ųjų.
„LATGA kas tris mėnesius man atsiunčia ataskaitą apie mano gaunamas pajamas. Tad ar buvo sunku pranešti, kad yra kažkoks mistiškas žmogus ta pačia pavarde? Visi žinojo, kad mano tėvas rašo mums tekstus. Pats buvau ten ir užregistravau tas dainas. Pamenu, tuomet klausiau – mano tėvas yra registruotas Prancūzijoje, ką padaryti, kad tie pinigai jį pasiektų? Man pasakė – nieko, – sako Delfi pašnekovas. – Gyvendamas Europos Sąjungoje negalėjau įsivaizduoti iki pat vakar dienos, kad tokie dalykai gali vykti. Jeigu papasakotumėte, kad tai yra kažkur giliai Afrikoje, gal ir būčiau patikėjęs. Bet kad Lietuvoje yra taip vagiama…”
Viktorui LATGA pranešė, kad senaties terminas jau yra praėjęs ir maksimalus atlyginimas, kurį būtų galima gauti – už paskutinius trejus metus.
„Tačiau tos dainos neberenka perklausų, jos buvo populiariausios prieš 15-20 metų. Tai yra didelė nepagarba mano tėvui, kuris buvo pats geriausias autorius. Visą gyvenimą galvojau, kad jis gauna autoriaus atlyginimą, – tikina V. Diawara. – Tiek aš, tiek tėvas niekada nebuvome besiskundžiantys ar bereikalingo dėmesio reikalaujantys žmonės, tad nekalbėdavome apie gaunamus atlyginimus. Tačiau, pasirodo, LATGA tuos pinigus panaudojo savo reikmėms.”
Delfi dėl išsamesnio komentaro kreipėsi ir į asociaciją LATGA, kuri yra ne pelno siekianti nevalstybinė kolektyvinio autorių teisių organizacija, kolektyviai administruojanti įvairių sričių autorių (muzikos, literatūros, audiovizualinių, vizualiųjų ir dramos) teisių turėtojų teises, renkanti ir paskirstanti autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą, tačiau atsakymo kol kas negavome.
