Galimybės – ne visada nuperkamos atsidūrus tinkamoje vietoje tinkamu laiku, jos atsiranda ir pagal seną gerą receptą, kuris sako, jog tu pats gali pakloti joms pamatus.
Prieš aštuonerius metus ją kankino ta pati problema, kaip ir daugelį moterų – spintoje drabužių daugiau, negu noro ir progų juos apsirengti. Vakarėlyje sutiktam naujam pažįstamam Milda Mitkutė papasakojo, kad šią problemą reikėtų kaip nors išspręsti.
Galbūt sukuriant internetinę platformą, kurioje moterys galėtų parduoti drabužius, kurie spintoje tik vietą užima, ir įsigytų naujų „perliukų“ iš kitų moterų spintų? Istorijų apie tai, kaip netikėtai sugalvotas „Vinted“ projektas augo toliau – pilnas internetas. Šiandien jie savo verslą sėkmingai plėtoja ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Austrijoje ir Lenkijoje, turi daugiau kaip 13 milijonų vartotojų.
2014 m. kompanija buvo įvertina 80 mln. eurų, tai – brangiausiai vertinamas startuolis Baltijos šalyse.
Pokalbis su Milda – apie tai, koks mąstymas atveda į globalią žaidimų aikštelę.
[Ištrauka iš A. Prasauskaitės knygos „Moterys. 12 Įkvepiančių istorijų“]
- „Vinted“ esi atsakinga už rinkodarą. Man įdomu, kaip visko išmokai? Juk tai, ką jūs darote, lenkia visas kitas vietines kompanijas, ten dirbančių žmonių patirtis, turbūt, ir universitetų studijų programas. Ar labai daug laiko mokeisi savarankiškai? Skaitei knygas? Lankei mokymus?
- Labai norėčiau, kad visoms toms žinioms įgyti būtų buvęs universitetas. Visgi, teko daug ko mokytis savarankiškai. Turiu pripažinti, kad tai nebuvo, ir vis dar nėra, pats lengviausias kelias. Mokausi iš savo klaidų, iš savo kolegų, kurie yra labai įkvepiantys žmonės, skaitau knygas.
Nuo pat pradžių atsidūriau situacijoje, kai „Vinted“ labai greitai augo ir aš privalėjau augti kartu. Kai patiri didelį spaudimą, neleidi sau tinginiauti.
Greičiau mokytis padėjo ir tai, kad išmokau užduoti tinkamus klausimus. Knygą galiu paskaityti – jų labai daug prirašyta, bet kaip žinoti, kurią knygą reikia skaityti? Ką noriu patobulinti? Savotiškai savianalizei skyriau daug laiko. Manau, galiausiai tai atsipirko.
Mūsų investuotojai turi labai platų kontaktų ratą, tačiau net ir pats profesionaliausias žmogus iš „Pinterest“ tau gali neduoti jokios naudos, jeigu pats neužduosi tinkamų klausimų.
- Kokias knygas skaitai? Grožinės literatūros ar profesines?
- Neseniai baigiau skaityti knygą – tai buvo pirmoji grožinė knyga per pastaruosius trejus metus. Anksčiau skaitydavau labai daug, vėliau aptingau. Grožinėms knygoms, nors man ir įdomu, gailėdavau laiko, o profesinės knygos atrodė nuobodžios.
Ir tik prieš keletą metų vėl atradau knygų skaitymo džiaugsmą. Kas įdomiausia, tai akademinės knygos. Kartais pagalvoju, gal man reikėjo subręsti šioms knygoms, įgyti daugiau patirties, kad suprasčiau, ką iš tiesų jų autoriai nori pasakyti. Matyt, vienas dalykas yra skaityti knygą kaip teorinį vadovėlį, visai kas kita, kai turi daug atvirų klausimų ir aktyviai ieškai atsakymų. Tada supranti, kad daugelį klausimų ne tu vienas keli ir toli gražu ne vienas autorius šias temas gvildeno. Natūralu, dabar įsitraukimas skaityti yra žymiai didesnis.
- Kokia yra geriausia knyga, kurią galėtum rekomenduoti?
- Neabejotinai Danielio Golemano knyga „Emocinis intelektas“. Tai knyga, kurią, mano manymu, privalo perskaityti visi vadovai. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriu knygoms apie lyderystę: kaip būti geru vadovu, kas apskritai yra lyderis ir panašiai. Išskiriu dviejų rūšių profesines knygas: tas, kurios suteikia ekspertinių žinių, ir tas, kurias skaitydamas tobulėji kaip žmogus. Golemano knygą priskiriu antrajam tipui.
Man taip pat patiko Jameso C. Collinso „Nuo gero – prie puikaus. Kodėl vienos kompanijos padaro šuolį, o kitos – ne“. Dėl tokių knygų ir sugrįžau į skaitymą.
Supratau, kad knygos, kurios moko kurti rinkodaros strategiją, manęs neskatina. Jos gana siauro požiūrio ir apsiriboja „Reikia padaryti“ (angl. to do – aut. past.) sąrašu. O knygos apie konceptualius dalykus įkvepia, priverčia pasaulį pamatyti visai kitoje šviesoje.
- Ar galima tave pavadinti „Vinted“ komandos lydere?
- Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kas yra „Vinted“ lyderis, nes komanda didelė ir visi joje labai skirtingi. Kiekvienas iš mūsų yra lyderis skirtingose srityse. Pavyzdžiui, Justas, su kuriuo įkūrėme „Vinted“, yra puikus strategas. Aš labiau orientuojuosi į žmones, kultūrą.
- Kadangi esate Lietuvoje, bandžiau jus palyginti su didelėmis vietinėmis kompanijomis. Nemanau, kad tarp jų yra tokių, kur didelės kompanijos įkūrėjai būtų taip prieinami kiekvienam žmogui.
- Su Justu užaugome visai kitoje aplinkoje nei augo ankstesnių kartų verslininkai. Technologijos pakeitė mąstymą, formavo mūsų vertybes. Atvirumas pasauliui yra viena iš svarbiausių vertybių, kurios mane skatina tobulėti. Kad būtum atviras, turi būti prieinamas. Ne išimtis ir kompanijos kultūra, kurią stengiamės kurti: siekiame aplink save suburti žmones, kurie būtų drąsūs, ambicingi, kad nebijotų reikšti savo nuomonės ir prie tavęs prieiti, nes mes patys nebijome. To tikimės ir iš kitų.
- Ar turi kokių baimių, susijusių su „Vinted“? Esi atsakinga už du šimtus žmonių, už nežinau kokias pinigų sumas...
- Dideles.
- Tai ar nebijai, kad per vieną dieną ar dėl kokio tavo blogo sprendimo viskas gali subliukšti? Nesibaimini stipriai susimauti?
- Kaip minėjau, „Vinted“ jau seniai sprendimus priima ne vienas žmogus, o visa vadovų komanda. Taigi, reikėtų kalbėti daugiskaita, o ne vienaskaita. Ar bijome susimauti? Žinoma, bijome. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad esame startuolis. Tokia kompanija visada pasižymi didesne rizika nei kiti verslai. Įprasta praktika, kad tik vienas ar du iš dešimties startuolių bus sėkmingi. Tai suprasdami vis tiek pasirinkome šį kelią, žinojome, į kur lendame. Lietuvoje mus vadina sėkminga kompanija, tačiau mes to dar neįrodėme. Esame gerame kelyje, bet prieš akis – labai tolimas atstumas.
- Tačiau „Vinted“ dirba pelningai?
- Ne, šiuo metu ne. Ir niekada taip nedirbo. Startuolio prigimtis tokia, kad pirmiausia gimsta inovatyvi idėja ir tik vėliau pradedama galvoti apie pelną. Žinoma, mąstyti apie verslo modelį dar pačioje pradžioje yra būtina. Šiuos namų darbus esame atlikę ir jau generuojame pajamas. Visgi, „Vinted“ strateginis prioritetas yra augimas, ne pelnas.
Mūsų investuotojai yra investavę į tokias kompanijas kaip „Facebook“, „Spotify“, „Angry Birds“, „Dropbox“. Jie taip pat laikosi principo, kad svarbiausia tapti rinkos lyderiais ir tik tada galvoti apie monetizaciją. Investuotojai labai palaiko mūsų ambiciją.
Baimė, kad nieko nepavyks ir teks išsiskirstyti, aišku, egzistuoja. Tuo labiau kad kalbame ne apie penkių žmonių kompaniją, o apie kelių šimtų. Atsiranda atsakomybė. Kita vertus, mes ir ieškome žmonių, kuriems sakome: „Supraskite, nesame ir nenorime būti bankas. Čia turime kai ką daugiau nei tik pinigus uždirbti.“ Tai rizikinga, ir mes visi turime prisiimti atsakomybę.
M. Mitkutės mintys apie motinystę bei tai, kaip uždegti kartu dirbančią komandą - knygoje „Moterys. 12 Įkvepiančių istorijų“
