„Ši kelionės man paliko didžiulį įspūdį. Kiek teko turėti ankstesnių kelionių, ši kol kas yra pati įsimintiniausia. Balis mane nuginklavo, sužavėjo. Pirmiausia savo emocija, kuri tiesiog sklando ore. Ten akimirksniu pajunti tą žmonių gerumą, nuolankumą, nuoširdumą. Aš negirdėjau niekur pakelto balso, visur buvo ramybė. Tai mane labai džiugino, nes mūsų tautiečiai, lietuviai neretai būna pikti, susirūpinę, lyginant su vietiniais Balio gyventojais“, – pastebi V. Genytė.
Iš pradžių Vaida su šeima apsistojo centrinėje Balio dalyje – Ubude, vėliau šeima iškeliavo į Sanuro kurortą. Tiesa, atsisveikinti su pirmąja kelionės stotele dainininkei buvo labai sunku. Moteris dėl ypatingos jai vietos ir ten sutiktų žmonių išliejo ne vieną ašarą.
„Aš pirmą kartą tai patyriau. Iš pradžių apsistojome Ubude, o vėliau keliavome į Sanurą, esančio prie vandenyno. Tačiau, kai reikėjo išvažiuoti iš Ubudo, aš verkiau. Verkiau, nes buvome apsistoję tokiame mažame viešbutėlyje ir man buvo labai gaila palikti tą aplinką, išvažiuoti iš viso to, palikti tuos žmones, kurie mus taip šiltai priėmė. Atrodė, kad tą akimirką atsisveikinu su artimaisiais, o ne su tos vilos šeimininkais“, – jautrią akimirką prisimena ji.
„Stengiausi galvoti, ko aš čia jaudinuosi, juk mūsų laukia nauja kelionė, nauji įspūdžiai. Ubude buvo daugiau autentikos, kriokliai, o Sanuras yra daugiau europiečiams pritaikyta vieta, kurortas. Manęs laukė nauji įspūdžiai, bet man visai nesinorėjo niekur važiuoti iš to Ubudo. Buvo labai gaila palikti tuos žmones“, – DELFI prisipažino pašnekovė.
Moteris sako, kad labiausiai ją pavergė nesuvaidintos žmonių emocijos ir iš jų sklindanti šiluma, dvasingumas.
„Gerumas ar šypsenos daugelyje Europos šalių ar JAV neretai būna apsimestinės, o čia viskas buvo nesumeluota, taip tikra. Net ir išmaldos vakarais Ubude prašančios moterys vaikščiojo su šypsena veide“, – sakė dainininkė.
Prieš kelias dienas į Lietuvą grįžusios V. Genytės laukė gerokai atšalusi oro temperatūra ir lietus.
„Grįžau namo ir svarstau, kaip čia reiktų apsigyventi Balyje. Žinoma, juokauju, bet tai išties nuostabi šalis visomis prasmėmis – gamta, jos grožiu, aplinka, žmonėmis, jų bendravimu, dvasingumu. Grįžau neseniai, todėl man sunku susitaikyti su lietumi ir tas paltas, kurį tenka vilkėti, irgi visai nieko gero“, – juokėsi ji.
„Norint pasiekti Balį pirmiausia reikia įveikti gana tolimą skrydį, kuris užėmė beveik parą laiko. Labai gaila, kad Balis taip toli, jei jis būtų arčiau, niekur kitur nenorėčiau keliauti. O dabar dėl šio atstumo, matyt, tai pirmas ir paskutinis kartais, kai ten teko mums pabūti. Nepaisant to, labai džiaugiuosi turėjusi tokią galimybę“, – DELFI pasakojo V. Genytė.
