‒ Ar vasarą nenorėjote paatostogauti? Kodėl sutikote tapti viena iš „2 Barų“ vedėjų?
‒ Manau, kad tai priklauso nuo būdo. Kai dirbi televizijoje, sunku skirstyti laiką: diena, naktis, vasara, žiema. Tokia darbo specifika – jos nesuplanuosi. Atostogauju tada, kai įsibėgėja naujas sezonas, o vasarą būna daug paruošiamųjų darbų. Šiemet taip sutapo, kad vasaros sezonas buvo itin intensyvus.
Sutikau dėl žiauriai įdomaus žanro. Realybės šou žanras kurį laiką buvo likęs antrame plane, bet dabar vėl sugrįžta jo mada ir tendencijos. Nuo pat pradžių „2 Barai“ pasirodė įdomus, nuotaikingas ir įtraukiantis projektas, pats formatas. Prieš tapdama viena iš šio šou vedėjų ilgai nedvejojau.
‒ Kuo tiesioginis eteris skiriasi nuo paprastos laidos vedimo?
‒ Didžiausias tiesioginio eterio privalumas – kaskart jautiesi tarsi eidama į egzaminą. Kaip pasirodysi, taip ir būsi įvertinama. Darant įrašą, po kurio eina montavimo darbai, truputį atsipalaiduoji. Montaže gali ištaisyti, padaryti antrą dublį, iškirpti, jei susimala liežuvis – gali kartoti iš naujo. Tiesioginiame eteryje tokių dalykų būti negali. Tai – pagrindinis skirtumas. Pasitempi ir eini galvodama, kaip viską padaryti geriausiai iš pirmo ir vienintelio karto, be jokių kartojimų. Prisipažinsiu, tiesioginis eteris man patinka labiau už paprastus filmavimus. Net tada norint atrodyti be priekaištų, reikia praktikos. Kuo jos daugiau – tuo labiau žmogus tobulėja kaip laidų vedėjas.
‒ Esate vedėja, todėl viską žinote iš anksto. Ar sekmadienį patiriate daug streso, staigmenų, netikėtų situacijų?
‒ Be abejo, būna. Tiesioginio eterio niekada tiksliai nesuplanuosi. Jam scenarijaus neparašysi ir visiškai iki galo nepasiruoši. Klausi žmogaus, bet niekada nežinai, ką jis atsakys, kokios temos išsirutulios, klausimai taip pat lieka nežinioje. Jau nekalbu apie visas kitas situacijas. Paties pirmo tiesioginio eterio, šou atidarymo, aš laukiau pasiruošusi, o mano kolega Justinas Jankevičius nespėjo atvykti net į Lietuvą. Likau viena.
Man jaudulys yra geras spyris, kuris neišmuša iš vėžių, bet truputėlį leidžia pasitempti ir dar labiau stengtis viską apgalvoti. Manau, tai išeina į naudą. Kontroliuojamas jaudulys ir stresas yra impulsas labiau stengtis.
‒ Papasakokite apie savo stilių, kurį renkatės filmavimams. Jį kuriate kartu su dizainere Agnes Flick. Kaip žinote, kas labiausiai tinka tiesioginiam eteriui?
‒ Šį klausimą esu patikėjusi Agnes ir projekto stilistui Joringiui Šatui. Jie kartu apgalvoja, apsitaria, aš išreiškiu pageidavimus. Nesu iš tų, kurie dedasi bet ką, bet nesu ir aikštinga mergaitė, pradedanti verkti ar patempianti lūpą vos tik kas yra negerai.
Yra svarbu, kaip atrodai kadre. Televizija – vizualus dalykas, bet nemanau, kad joje svarbi tik išvaizda. Drabužiai yra lyg ir antraeiliai, bet norisi atrodyti gerai.
‒ Kaip sekasi dirbti su Justinu Jankevičiumi?
‒ Prieš kiekvieną eterį susėsdami kartu su prodiuseriais, diskutuojame, kalbamės. Viską aptariame – ir prieš filmavimą, ir po jo. Justinas – labai išsilavinęs žmogus, turintis gerą humoro jausmą. Su juo smagu dirbti ir scenoje, ir už jos ribų. Mėgstame kartu pajuokauti. Negaliu pasakyti, kad esame tobulas ir idealus televizijos duetas, bet tikrai nesame blogas!
‒ Ar žiūrite realybės šou? Gal turite mėgstamiausią?
‒ „2 Barus“ būtinai žiūriu, domiuosi, kas vyksta. Jeigu ateičiau tik sekmadieniais ir atsistočiau vesti – nežinočiau, kas vyksta, apie ką reikėtų kalbėti. Realybės šou man patinka nuo pat ankstyvos paauglystės. Mėgau „Robinzonus“, „Akvariumą“, „Barą“ ir visas ten vykstančias išlikimo kovas.
‒ Ar sutiktumėte dalyvauti realybės šou, kuriame dalyvius visą parą stebi kameros ir reikia dirbti bare? Kodėl?
‒ Reikėtų gerai pagalvoti (juokiasi). Sau niekada tokio klausimo nekėliau. Jei būčiau jauna, vieniša, neištekėjusi, neturėčiau vaiko ir niekam nebūčiau įsipareigojusi, kodėl gi ne? Dabar – kita situacija, esu šeimos moteris. Pakviesta gerai pagalvočiau, ar verta save rodyti visai Lietuvai.
‒ Įžymybe tapti ir dalyvauti realybės šou nori ne vienas. Kaip manote, koks turi būti žmogus, tinkamas realybės šou?
‒ Nėra apibrėžimo ar konkrečių reikiamų savybių rinkinio. Gražus, su geru humoro jausmu, protingas – tai nesvarbu. Svarbiausia, kad žmogus būtų savitas ir nebijotų to parodyti, būtų savimi. Labai dažnai žmonės eidami į televiziją apsimetinėja, vėliau pasimeta savo vaidmenyse ir galiausiai žiūrovas nesupranta, kokį žmogų mato. Kiekvienam, norinčiam išgarsėti televizijoje, noriu patarti būti savimi, neužsisklęsti, nesikuklinti ir būti drąsiam. Tada visos kitos savybės (aukštas, žemas, stambus, lieknas) tampa ne tokios svarbios.
‒ Ar dažnai lankotės baruose? Galbūt turite savo mėgstamiausią?
‒ Barai, kavinės, restoranai – smagus socialus dalykas. Dažnai ten einu ne pavalgyti, o pabendrauti su kitais žmonėmis. Turėdama laisvo laiko ten einu su šeima, draugais. Tai – neatsiejama mūsų bendravimo dalis. Barų kultūra ypač klesti Pietų Europoje, Ispanijoje, kur žmonės neįsivaizduoja savo vakaro neužėjus į barą pasikalbėti ir pabendrauti su kitais žmonėmis. To reikia, tai padeda atsipalaiduoti. Turiu ne vieną savo mėgstamą barą ir Kaune, ir Vilniuje, net užsienyje, bet šią vasarą mano mėgstamiausi barai yra greitkelyje (juokiasi). „Grill Express“, „Pizza Express“, sekmadieniais – „Karpynė“. Kviečius visus, kol dar galime džiaugtis vasara, užsukti, ten žiauriai smagu!
‒ Pasidalykite savo naujausio projekto užkulisiais.
‒ Su savo kompanija Kaune pradedu kurti naują realybės šou „Iššūkis kaime“. Jis dalyvius ir žiūrovus nukels į kitokį kontekstą. Prie šio šou dirbu iš kitos kameros pusės, kaip prodiuserė.
Kiekvieną realybės šou sieja ta pati savybė – matome realų gyvenimą, tikrus žmones ir jų bendravimą. Tik skiriasi jų kontekstas.
„2 Baruose“ matėme barų kontekstą, dabar norime žmones sugražinti į gamtą. Esame nuo jos nutolę, pasinėrę į technologijas, patogumus. Vis dar renkame 10 bebaimių grupę, kurie dalyvaudami šou ne tik turės atsigręžti į gamtą, pamiršti patogumus, bet ir turės patirti daug sudėtingų fizinių bei psichologinių išbandymų.
Kaimo kontekstas pasirinktas neatsitiktinai: Lietuva – gražus kraštas, artimas ir miestiečiui, ir žmogui, gyvenančiam kaime. Šou netrūks intrigų, bendravimo, santykių peripetijų, dramų, meilių ir įspūdingų vaizdų, kurie leis įsitikinti, kad Lietuva išties yra nepakartojama. Po šio šou dalyviai turės ką prisiminti.
Manau, realybės šou žanras yra nemirtingas. Tereikia ieškoti naujovių. Žmonės tobulėja, jų poreikiai keičiasi, auga, televizija irgi nestovi vietoje – kartelė nuolat kyla. Realybės šou niekada nepasitrauks iš ekranų.
