„Receptai surinkti iš viso gyvenimo kulinarinės patirties keliaujant po įvairias pasaulio šalis. Pats tuos patiekalus esu išmėginęs ir pagaminęs. Vieni senesni, kiti naujesni, atsivežti iš kitų šalių, - DELFI pasakojo kelionėse pasmaguriauti pačių įmantriausių patiekalų nebijantis V. Radzevičius. - Visada bandydavau išstudijuoti, iš ko pagamintas man patikęs patiekalas. Todėl iš kelionių grįždavau su receptų užrašais.“

Anot knygos autoriaus, beveik visus į knygą sugulusių patiekalų receptus bus galima pasigaminti lietuviškoje virtuvėje, o ingredientus rasti mūsų prekybos centruose.

„Galima sakyti, patiekalai adaptuoti Lietuvai. Kobros ar vabalų receptų tikrai nebus. O tikram plovui pagaminti reikalingų prieskonių, manau, galima rasti jei ne parduotuvėse, tai turguje tikrai. Jei nepavyksta rasti, visada galima pritaikyti kažką pagal galimybes, - pasakojo keliautojas ir žurnalistas. - Norėjau, kad patiekalai būtų nesudėtingi. Nes man ir pačiam nepatinka, kai nori kažką pagaminti, bet paskaitęs receptą net nesupranti, kokios ten sudėtinės dalys. Galbūt kai kurie patiekalai skamba egzotiškai, kaip, pavyzdžiui, „Kanarų bulvytės“, bet jie pagaminami paprastai. Kanaruose nusižiūrėjau, kaip mažos bulvės su luobele verdamos jūros vandenyje. Arba Laoso vištiena – pakankamai lengvai pagaminamas patiekalas.“

Į knygą „Pasaulio puodai“ V. Radzevičius sudėjo apie pusšimtį įvairiausių patiekalų receptų, surinktų iš skirtingų pasaulio kraštų. Žurnalistas ir keliautojas visada ryždavosi išmėginti pačių netikėčiausių ir egzotiškiausių valgių, kurių neišdrįsdavo paragauti kiti komandos nariai.

„Galbūt dėl to, kad esu vyriausias ir manimi nebijodavo rizikuoti, - šmaikštavo žurnalistas. - Tačiau į keliones niekada neimdavau vaistų nuo skrandžio. Niekada neturėjau problemų. Su vyrais juokaujame, kad apatinės čakros niekada neatsidarė. Aišku, pasižiūri, kad maistas būtų termiškai apdorotas, nuplautas. Užmeti akį, nevalgai bet ko. Kai Afrikoje pamačiau turguje gulinčią skerdieną, kurios per muses nesimatė, mėsos ten nebevalgėme. Taip pat svarbu geras vanduo. Jei geriamasis vanduo nepatikimas ar pilstomas iš neaiškių butelių, verčiau jau gerti ne tokius sveikus gaiviuosius gėrimus, kaip kola. Nes šiltuose kraštuose neretai būna suklastoti buteliukai, kamšteliai užklijuoti klijais, o į juos supilstytas neaiškus vanduo. Arba restorane padavėjas atneša stiklines, pirštus sumerkęs į vandenį.“

Knyga knygynuose pasirodys prieš 2014 metų Vilniaus knygų mugę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)