M. Jovaiša, prieš kelis mėnesius išmėgino savo jėgas Majamio maratone. Veganu tapęs fotomenininkas užsibrėžė dar vieną tikslą - jis nutarė įveikti pirmąjį savo gyvenime ultramaratoną.Tiesa, maršrutą lietuvis pasirinko išties originalų.
„Rytinėje Kubos dalyje yra pats seniausias šalies miestas Baracoa, įkurtas 1511 metais, kai Kristupas Kolumbas atplaukė į Kubą ir būtent ten įbedė savo medinį kryžių taip pažymėdamas Ispanijos karalystės valdas. Vietos istorikas papasakojo, kad kai XIX amžiaus pabaigoje vyko išsivadavimo karas nuo ispanų, viename krante išsilaipino jų nacionalinis didvyris Antonio Maceo, kitame – Lotynų Amerikoje garsus kovotojas už nepriklausomybę, poetas Jose Marti. Tuos du taškus jungia ypatingas kelias per kalnus, kuris vadinasi La Farola, reiškiantis švyturį. Baracoa miestas buvo atkirstas nuo šalies ir su kitais regionais ryšį buvo galima palaikyti tik per vandenį. Todėl Fidelis Castro, atsidėkodamas revoliucionieriams, kurie jam pagelbėjo, kai jis sėdėjo kalnuose, nutiesė kelią La Farola“, - DELFI pasakojo M. Jovaiša.
La Farola kelias driekiasi nuo Atlanto vandenyno iki Karibų jūros. Per šešias valandas 11 minučių jis įveikė sudėtingą, beveik 53 kilometrų atkarpą skersai šalį. Daugiau bendraminčių įveikiant tokį ultramaratoną neatsirado, todėl fotomenininkas bėgo vienas. Tačiau jį visą laiką su automobiliu lydėjo komanda.
„Kadangi dabar aš esu veganas, mano racioną sudarė kokosų pienas, kurio ir malšinau troškulį. Pasistiprindavau saldžiosiomis bulvėmis, bananais ir papajais, kuriuos vežė mano palaikymo komanda. Ir jei po Majamio maratono man prireikė kelių dienų atsigauti, šįkart jaučiausi neįtikėtinai gerai", - tikino M. Jovaiša, jau besiruošiantis Singapūro maratonui.
"Aš dar kartą įsitikinau, kad viską lemia smegenys – pats svarbiausias bėgiko organas. Jei tu matai save prabėgantį visą tą maršrutą, tai gali padaryti ir realybėje. Bet jei startuodamas abejoji, greičiausiai trasoje kažkur susvyruosi ir palūši. Todėl kai bėgau Majamio maratoną, mane gąsdino tas ilgas atstumas, nežinomybė, nuovargis. Todėl ir buvo beprotiškai sunku. O bėgdamas Kubos ultramaratoną aš skridau kaip ant sparnų, nors bėgau kepinant 32 laipsnių temperatūrai ir kalnuotomis vietovėmis“, - prisimena M. Jovaiša.
Jis įsitikinęs, jog jam jėgų suteikė ne tik psichologinis pasirengimas, bet ir jo veganiškamityba.
„Žodžio veganas aš nemėgstu. Jis man asocijuojasi su šiek tiek sudvasintais veikėjais. Bet aš taip pat valgau tik augalinį maistą – jokios mėsos, žuvies ar pieno produktų, - DELFI pasakojo bėgimui aistrą prieš metus pajutęs vyras. - Daug kas dėl veganizmo patraukdavo mane per dantį, jog nesugebėsiu įveikti ultramaratono, sakė, kad išseks mano organizmas, pritrūks mineralų ir panašiai. Todėl norėjau visiems skeptikams, ir pačiam sau atsakyti į klausimą, ar laikantis tokios dietos galima taip intensyviai treniruotis.“
Kiekvieną dieną po 10-15 kilometrų nubėgantis M. Jovaiša papildomai daro jėgos, lankstumo pratimus, užsiima triatlonu, dviračių sportu. Dėl veganiškos dietos ir intensyvios fizinės veiklos fotomenininkas per pastaruosius tris mėnesius neteko 10 kilogramų.
M. Jovaišos sėkmingai įveikto ultramaratono nuo Atlanto vandenyno iki Karibų jūros akimirkos - DELFI nuotraukų galerijoje:
