„Pažinojau Viltę, ji buvo nereali. Niekada niekam nepadlaižiavo, turėjo tvirtą nuomonę, mylėjo žmones ir darbą. Turėjo puikų humoro jausmą ir tai buvo grandis, kuri mus jungė“, – negailėjo gerų žodžių A. Švilpauskas.

Pasidomėjus, ar būti Viltės vietoje, nėra keista ar nejauku, Arnas atsakė labai konkrečiai: „Aš nesu jos vietoje. Atėjau dirbti į kolektyvą su vadovo kvietimu. O jei jau taip sieti, tai kiekvienas iš mūsų esame kažkieno vietoje.“