– Traukinio palydovė – išties nestandartinė profesija. Kaip ir kada susidomėjai traukiniais? Kas paskatino rinktis šį kelią?
– Kadangi augau ir gyvenau Telšiuose netoli traukinių stoties, jau 12-oje klasėje susidomėjau palydovų profesija. Mane žavėjo jų veikla – vis lygindavau su stiuardesės darbu. Tačiau vis galvodavau, kodėl būtent stiuardesės darbas, nejaugi nėra paprastesnio būdo užsiimti panašia veikla? Jau tada jaučiau didelę ir sunkiai paaiškinamą meilę traukiniams bei sunkesnei technikai. Vieną dieną pagalvojau, jog atėjo metas išbandyti savo laimę ir parodyti, kad egzistuoja ne tik stiuardesių, bet ir kelionių palydovų darbas traukiniuose. Taip ši dar mokykloje užgimusi meilė traukiniams atvedė mane į palydovų tarpą.
– Kaip atsidūrei „LTG Link“? Atrankų etapas – sudėtingas procesas kiekvienam būsimam darbuotojui. Ar jis tau buvo sunkus, kėlė iššūkių?
– Tiesiog tinkamu laiku atsidūriau tinkamoje vietoje. Vieną vasaros dieną pamačiau skelbimą, kviečiantį dalyvauti konkurse. Nutariau, kad atėjo laikas išpildyti vieną pirmųjų savo svajonių. Užpildžiau anketą ir netrukus buvau pakviesta tapti jaunesniąja kelionių palydove. Nors atranka nebuvo lengva, esu užsispyrusi žemaitė, tad savo vietą iškovojau. Tądien laimė buvo begalinė: iškart puoliau šia žinia dalintis su mama, kuri žinojo, kaip man tai yra svarbu. Jos pasakymą pamenu iki šiol: „Gali džiaugtis, kad patekai į prestižinę įmonę, apie kurią kažkada svajojai – tik dabar ugdyk ir tobulink save“.
– Geležinkelių tinklas Europoje labai platus, kokia kryptimi yra tekę vykti toliausiai?
– Toliausia mano kelionė traukiniu būna lydint žmones naujuoju mūsų maršrutu iš Vilniaus į Mockavą, kur keleiviai perlipa į kitą traukinį ir tęsia kelionę į didžiuosius Lenkijos miestus. Iš tiesų, maloniai stebina, koks šis maršrutas populiarus, o ir pačios kelionės šia kryptimi visuomet fainos. Be šio maršruto galėčiau išskirti mylimą Klaipėdą. Kelionės šiomis kryptimis yra ilgiausios, bet ir reisai be galo malonūs.
– Ema, minėjai, kad darbe radai bendramintį. Kaip tai nutiko? Jus sieja aistra darbui ar ir kažkas daugiau?
– Kaip dažnai sakau, traukiniai daug ką sujungia. Jie yra magiškas dalykas. Vieni kelionėje atranda antrą pusę, kiti – nuostabius draugus ar pažįstamus kavos puodeliui, dar kiti – bendraminčius įdomiems projektams. Taip nutiko ir man. Gerai pamenu vieną pirmųjų savo darbo dienų – tuomet pirmą kartą turėjau keleivius lydėti į Kauną. Tądien prie traukinio pulto sėdėjo mašinistas Saulius Žiurinskas. Kelionės metu susipažinome ir nuo to laiko jau ketverius metus tęsiame gražią, muzikiniu projektu pavirtusią, draugystę. Jei ne traukiniai, nežinau, ar būčiau susipažinusi su Sauliumi ir atradusi tokią kūrybinę bendrystę. Esu dėkinga už tai, kad atsiradau tinkamu metu ir tinkamoje vietoje.
– Muzikiniai duetai gana dažnas reiškinys, tačiau palydovė ir mašinistas scenoje – tikrai neįprastas. Papasakok plačiau apie muzikinį duetą. Ar seniai kartu kuriate? Kas paskatino sukurti / įrašyti dainą?
– Duetą sukūrėme visiškai netikėtai. Baigėsi pandemija ir su Sauliumi nusprendėme kolegoms surengti staigmeną – paruošti dainą ir visus suburti pasidžiaugti, jog vėl galime susitikti gyvai. Šis projektas pasiteisino – iš kolegų ir pažįstamų sulaukėme skatinimo nesustoti, save ugdyti ir judėti pirmyn. Po kurio laiko sulaukėme kvietimo dalyvauti viename muzikiniame televizijos projekte kaip kelionių palydovė ir traukinių mašinistų instruktorius. Nors buvo nedrąsu, šiame projekte buvo labai smagu, įgavau pasitikėjimo savimi ir sulaukiau daug naudingų patarimų iš mokytojų. O tuomet, vėl artėjus vasarai, pristatėme kolegoms ir klausytojams debiutinę dainą „Meilė kaip traukinys“. Aišku, tai yra pirmas blynas ir tikrai dar turime kur tobulėti, bet kūrinys gimė gražus. Tad mūsų duetas susiformavo dėl traukinių ir pandemijos. Tikiuosi ir toliau kartu su Sauliumi tobulėti, o šiuo metu noriu pabaigti vaidybos studijas ir tapti aktore. Nelaikau savęs atlikėja, nes be darbo nemažai laiko atima vaidyba.
– Pandemija jau pasibaigusi, renginiai ir projektai vyksta pilnu tempu. Kokie jūsų, kaip dueto, artimiausi planai?
– Norime toliau save ugdyti, daug dirbti su mokytojais ir kas kartą iš savęs išspausti geriausią savo versiją. Šiuo metu daug dirbame ir norime sukurti naują vasarišką dainą.
– Dalyvauji įvairiuose projektuose, iš kur semiesi drąsos ir įkvėpimo nesustoti bei judėti į priekį?
– Nuo paauglystės buvau kukli mergina, tačiau su vaidyba susietos studijos, viešojo kalbėjimo paskaitos ir ne vieneri metai, praleisti šokant studijoje „Divain“, mane išdrąsino. Tad vaidyba tapo mano antrąja – ir tikrai ne paskutine – specialybe. Esu žemaitė – užsispyrusi ir kovojanti dėl svajonių. Visgi, labiausiai judėti pirmyn skatina mano mylima mama – esu ir liksiu jai už tai dėkinga.
