Pramogų versle žinomas prodiuseris R. Pinikas šią vasarą DELFI teigė, kad Dovilės mamai buvo parašęs laišką.

„Norėjau susitikti su Dovilės mama ir pasikalbėti. Parašiau laišką iškart po įvykio ir paprašiau, kad Dovilės geriausia draugė perduotų. Laišką rašiau kelias dienas, įdėjau visą širdį į kiekvieną žodį. Tačiau pozicija buvo labai aiški – buvo nenoras susitikti ir gana agresyvus puolimas, bet tai suprantama – mama išgyvena tokį didžiulį skausmą.

Aš norėjau papasakoti apie tai, kokią Dovilę pažinojau, koks mano atsiminimas apie šį žmogų. Galbūt skaitydama šiuos žodžius Dovilės mama mane išgirs, aš labai norėčiau, kad ji sutiktų su manimi susitikti. Kaip minėjau, jaučiau labai didelę savo moralinę atsakomybę šioje situacijoje. Tačiau įvyko nelaimingas atsitikimas, ir šioje situacijoje nėra vieno žmogaus, kuris būtų kaltas“, – DELFI pasakojo R. Pinikas.

Tačiau, kaip DELFI teigė žuvusios Dovilės dėdė Arūnas, tai yra prodiuserio melas – jokio laiško, žinutės ar užuojautos skambučio jos šeima negavo iki šiol. Anot pašnekovo, tai tėra ilgai apgalvota R. Piniko taktika, norint sulaukti visuomenės palankumo jo atžvilgiu.

D. Didžiūnaitytės palaikai buvo kremuoti dar lapkričio 23-iąją, tačiau painią istoriją tyrėjai narplioja iki šiol. Dar daugiau klaustukų bei širdgėlos žuvusio modelio artimiesiems kelia ir kitos įvykio aplinkybės bei neatsakyti klausimai.

Prieš kurį laiką jau minėtas prodiuseris nurodė dar vieną šios tragedijos liudininką. Su Dovile tuo metu „Amberton Klaipėda“ apartamentuose bendravo dar vienas vyras – 29-erių metų klaipėdietis Aivaras Miltenis.

D. Didžiūnaitytės artimieji greitai sužinojo, kad šis merginos žūties liudininkas, kurį R. Pinikas įvardijo kaip iš viešbučio neva pabėgusį Aivarą, draugų yra vadinamas Daktaru. A. Miltenis iš tikrųjų yra medikas. Jau ketverius metus jis kaip budintis gydytojas rezidentas dirba Klaipėdos apskrities ligoninių chirurgijos skyriuose.

Neva šis vyras buvo iškviestas išblaivinti Dovilę – prijungti lašelinę, tačiau, kaip spėjama dabar, jo vizito tikslas greičiausiai buvo kitas.

Dovilės dėdė A. Pakulevičius DELFI sutiko papasakoti, kas iš tiesų yra žinoma apie lemtingąją dieną ir kodėl jam ir kitiems merginos artimiesiems teko žengti kraštutinį žingsnį.

– Ar R. Pinikas bandė susisiekti su jumis ar Dovilės šeima?

Ne. Iki šiol visiškai nieko nebuvo. Jokio kontakto ir jokio noro susisiekti, pakalbėti ar bendrauti. Tiesą pasakius, dabar mes jau su juo ir nebebendrautume. Mes jau nebenorėtume su juo bendrauti, nes kas tą dieną ir tą vakarą įvyko, dabar jau turi pasakyti teismas. R. Piniko komentaras mums jau nebėra reikalingas. Tegul jis viską pasakoja tyrėjams. Na, bent jau turėtų pasakoti tyrėjams, kaip viskas buvo. Bet, aišku, jis turi savo versiją ir jis ją pasakoja. Tai, ką jis parašė savo viešame laiške.

Kol kas naujienų jokių neturiu. Po mūsų atviro laiško, jokių reakcijų mes nesulaukėme. Bet šią savaitę turi ateiti Generalinės prokuratūros atsakymas į mūsų advokato skundą, nes jis apskundė Klaipėdos prokuroro veiksmus. Ta visuomenės reakcija į mūsų laišką turėtų atsispindėti tame atsakyme. Terminas yra nurodytas šią savaitę, todėl tikiuosi, kad atsakymas bus. Tikiuosi, kad laikysis nustatyto termino. Visgi Generalinė prokuratūra. Jeigu jau jie nebesilaiko terminų, tai kas tada jų besilaikys...

Ko imsitės sulaukus prokuratūros atsakymo?

Planuoju vėlgi išplatinti pareiškimą. Dabartine situacija domisi ir televizija. Sakė, kad bandys kalbinti prokurorą savo noru, kodėl čia taip yra, kodėl nevyksta nieko. Ta reakcija turėtų pasimatyti laiške. Jei reakcijos nebus, vėl kreipsimės į žmones, žiniasklaidą, kad padėtų, nes reikia šią korupcinę sistemą nugalėti. Reikia kažką su visu tuo daryti, nes negalime gyventi tarsi Meksikoje ar Venesueloje. Juk nesame trečioji pasaulio šalis.

Kaip manote, kas trukdo šiai bylai išsispręsti greičiau?

Manau, kad yra norima išsaugoti R. Pinikui tuos menkus kaltinimus, kurie yra patys menkiausi, nepateikiant įtarimų dėl nužudymo, laisvės atėmimo ar prekybos žmonėmis. A. Miltenį, atrodo, išvis norima išsaugoti be jokios baudžiamosios atsakomybės. Mes taip manome. Kodėl? Nežinau.

R. Pinikas, manau, yra įsisukęs į narkotikų verslą ir jį, galbūt, bando išsaugoti tie žmonės, kuriems jis yra reikalingas. Nelabai suprantu, kas nori apsaugoti A. Miltenį, nes jam taip pat tuos pačius kaltinimus galima būtų pateikti, jei tai padarys prokuroras. Turėtų pateikti, juk tą byloja ir paskutiniai įvykiai, pastaruoju metu buvę teisėsaugos akiratyje, pavyzdžiui, Sandros Grafininos dingimo istorija, kuomet jos vyras buvo suimtas neturint jokių realių įrodymų dėl neva įvykusios žmogžudystės.

Kitas atvejis buvo Panevėžyje, kuomet jauna mergina iššoko ar iškrito. Tik vienas Dievas žino, kaip ten buvo, bet du vyrai, buvę su ja, iškart buvo suimti. O čia jau 10 mėnesių nieko nevyksta. Praktiškai, jei žmogus iššoko ar iškrito, tai tie žmonės, kurie šalia jos buvo, turėjo būti sulaikyti, o paskui jau žiūrėti, kaip ten viskas yra iš tiesų. Nors, kaip paaiškina Generalinė prokuratūra, vieninga praktika nenumato tokių dalykų.

Dovilė Didžiūnaitytė, Ričardas Pinikas

R. Pinikui su A. Milteniu naudojama kitokia praktika, nei įprastai kitiems. Skirtingi žmonės esame ir įstatymai skiriami kitokie? Juk taip neturėtų būti. Jei esame laisva demokratiška ir teisinė Europos valstybė – įstatymai turėtų būti taikomi visiems vienodai, o jei esame korumpuota, tą reikėtų ir pripažinti.

Tai labiausiai jus ir piktina?

Be abejo. Kaip ir hidroksibutirato (GHB), dar vadinamo „oksiku“ arba prievartavimo narkotiku, uždraudimas. Viena Seimo narė pateikė svarstymą, kad šis narkotikas būtų priskirtas prie draudžiamų preparatų, bet kol kas jis (svarstymas) taip ir užstrigo. Manau, kad toks dalykas turėtų būti sprendžiamas greitai. Juk nuo jo priklauso žmonių sveikata ar net gyvybė. Esame labai greiti, kai reikia uždrausti taurę vyno, bet tokių narkotikų – ne. Kodėl? Galbūt už to slypi verslo interesai? Nežinau. Tokiomis situacijomis pradedi galvoti, kad toji mūsų valstybė toli gražu nėra demokratiška. Ji labiau panaši į Afrikos valstybes, kur korumpuota valdžia daro tai, ką nori.

Viešumas padeda?

Manau, kad taip. Vis dar viliuosi, tiesą pasakius. Mes dar viliamės visi, kad nėra taip, kaip gali atrodyti. Gal turime galimybę sugrįžti į tą normalią valstybę, kur teisėsauga saugo žmogų, o ne nusikaltėlį. Dabar susidaro įspūdis, kad auka yra pati kalta. O kaip nusikaltėlis? Šiuo atveju, kaip R. Pinikas savo atvirame laiške visuomenei pateikė, jis save apibūdino kaip sužlugdytą, stipriai paveiktą šitos istorijos, emociškai palūžusį.

Atrodo, kad jis yra auka, o Dovilė... Kas ta viena mergina? Atrodo, kas čia tokio. Dabar viena, o paskui dvi, trys, keturios merginos... Mūsų šalis yra viena iš nedaugelio šalių, kur šis preparatas nėra uždraustas. Vadinasi, per ją ir eina visi srautai, visi kiekiai. Jau buvo rašyta, kad per Lietuvą eina didžiuliai kiekiai oksibutirato.

Tada pradedi galvoti, kas už to stovi?

Taip, tada pradedi galvoti, kas už to stovi. Galbūt tikrai yra kažkokio verslo interesai, kurie stabdo tokius dalykus, kaip šito preparato įtraukimas į draudžiamų narkotikų sąrašą.

– Ar apie R. Piniką ką nors daugiau žinote?

Matote, aš žinau daugiau, bet viskas yra gandų lygyje. Konkrečių faktų aš galiu pasakyti mažai, o gandų skleisti aš nenoriu. Šitie dalykai gali būti panaudoti prieš mus. Jei jau kalbu su žiniasklaida, turiu turėti argumentą. Galiu pasakyti tik tiek, kad merginų, kurios būtų atsidūrusios panašioje situacijoje su R. Piniku, kaip Dovilė, buvo ir daugiau. Tą tikrai galiu pasakyti, nes tos merginos susisiekė su Dovilės mama ir papasakojo, kaip buvo ir kas buvo. Tiesa, jos neliudys teisme, nes bijo. Jos bijo dėl savo gyvybės.

Manau, kad tai yra žmogus, kuris nesustos. Juolab, kai jis jaučiasi nebaudžiamas. Jis jau 10 mėnesių vaikšto laisvas. Niekas jam įtarimų nepateikia, niekas jo nesuima. Toks jausmas, kad jis jaučia, kad jo nenubaus. Jei ir bus kažkas, tai kaltinimus pateiks nebent dėl narkotikų platinimo ir dar kokių smulkmenų, kuriomis jis atsipirktų tik pinigine bauda.

– R. Pinikas yra sakęs, kad Dovilės mamai siuntė laišką...

Nieko nesiuntė. Niekada nieko nesiuntė. Dovilės mama nėra gavusi jokių laiškų – nei feisbuku, nei realiu paštu. Tiesa, jis pakvietė Dovilės mamą į feisbuko draugus. Tai buvo vienintelis toks jo kontaktas, kuris jau buvo žiemą. Nuo to laiko jokių kontaktų. Kaip ir minėjau, šiai dienai mes su juo ir nebebendrautume. Visus dalykus, kuriuos jis mums norėtų pasakyti, tegul pasako tyrėjams, teisėjams ir t.t.

Tiesą pasakius, jei jis norėjo kalbėti su mumis, paaiškinti... tą reikėjo daryti iš karto po tragedijos. Kai visa tai išėjo į viešumą, maždaug po savaitės nuo įvykio, mūsų kontaktus rasti buvo visai nesunku. Visos naujienų portalų redakcijos turėjo mūsų kontaktus. Buvo rašomi straipsniai šia tema.

Ričardas Pinikas

Juk galėjo kreiptis bet kada. Galų gale, jei neskambinti, tai galėjo rašyti elektroniniu paštu, bet jis nieko nedarė. Šis jo viešas pareiškimas yra tiesiog gynybinė taktika, jam suteiktos visos galimybės pateikti gynybinę taktiką nuo pat pradžių, nes tą visą laiką jis galėjo ir tam skirti. Jis turėjo 10 mėnesių tam pasiruošti. Ir jis dirba šitą darbą, jis formuoja nuomonę, gandus, kurie ateina iki mūsų, kad neva mes, Dovilės šeima, norime jį sužlugdyti, kad jis yra kankinys, nuskriaustas. Žiaurūs ir neteisingi artimieji nori žmogų sužlugdyti. Tai yra tik to žmogaus strategija. Jam reikia gintis, jis turi save apginti. Tiesa, tikiu, kad ne tik save.

Jeigu bus pradėtas tyrinėti visas laikas, kuomet Dovilė buvo viešbutyje, kas ten buvo, kas ten ėjo, išėjo, nors dabar kalba eina apie kelias valandas – nuo pietų iki Dovilės žūties, tačiau ten ji buvo ilgą laiką. Jeigu visą tą laiką patyrinėti, kas ten žino, ko ten galima pamatyti. Tačiau tam neva nėra realaus pagrindo.

Vilties neprarandate?

Ne. Po vienu iš straipsnių buvo komentaras: „Ar tuos pinigus, kuriuos išleidžiate advokatui, nebūtų paprasčiau sumokėti, na, patys suprantate kam“. Toks žmonių komentaras buvo. Visi žinome, kam tuos pinigus būtų galima skirti, bet mes nenorime stovėti vienoje pusėje su jais. Mes nenorime į tą pusę. Mes norime, kad būtų surasta tiesa ir pasiektas teisingumas. Tai turi būti pasiekta teisėtais metodais. Ne principu „akis už akį, dantis už dantį“, o tvarkingai. Biblijinių laikų nebėra. Mes gyvename šiuolaikiniame ir moderniame XXI a. bei turime remtis teise ir teisėsauga. Nieko čia nepadarysi. Jei norime gyventi normalioje visuomenėje, mes turime paisyti įstatymų ir remtis teise.

Ar bent įsivaizduojate, kiek byla dar tęsis?

Sunku pasakyti. Daug kas priklauso nuo visuomenės palaikymo, kiek mums padės žmonės savo reakcijomis į žiniasklaidos turinį. Žiniasklaida mums labai padeda, nes tas viešinimas yra labai nepatogus visiems, kas už to stovi. Tikiuosi, kad viešumu ir visuomenės spaudimu galima padaryti daug, nes aš manau, kad kaip ten bebūtų, jeigu teisingumo reikalaus daug žmonių – jie neturės kur dėtis, todėl vilties mes neprarandame. Ir mes tikrai nepasiduosime. Jeigu reikės, kreipsimės ir į aukštesnes instancijas. Jeigu Lietuvoje neįmanoma pasiekti teisingumo – yra aukštesni teismai ir galima eiti per juos. Tada jau būtų įdomu pažiūrėti, koks požiūris atsivaizduos į mūsų pačių valstybę.

DELFI primena, kad Sudervės kapinėse amžinojo poilsio atgulusi Dovilė tragiškai žuvo praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Mergina buvo rasta iškritusi iš 14 viešbučio aukšto Klaipėdoje. Dėl įvykio iki šiol vyksta tyrimas, tačiau neseniai paaiškėjo, jog kartu buvusiam R. Pinikui pareikšti įtarimai. Šiuo metu jis – vienintelis asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai šioje byloje, tačiau tai gali kisti. „Ričardui Pinikui yra pareikšti įtarimai dėl privedimo prie savižudybės“, – DELFI vasario pabaigoje patvirtino žuvusios merginos šeimai atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.

Anot jo, viskas dar gali keistis, viskas priklausys nuo surinktų įrodymų. „Dar trūksta tam tikros medžiagos, kuri irgi gali turėti reikšmės priimant sprendimą“, – teigė advokatas. Kiek anksčiau paaiškėjo, jog mergina žuvo būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir kelių rūšių galimai narkotinių medžiagų (viena iš jų, kaip minėjo Dovilės dėdė, buvo hidroksibutiratas) – tai paaiškėjo ir atlikus kraujo tyrimus.

Mergina žuvo lapkričio 20 dieną, apie nelaimę pareigūnams pranešta 19.30 val. Iš pradžių liudininku įvardytas R. Pinikas tvirtino, kad mergina su juo iš Vilniaus į Klaipėdą atvyko savo noru. Tačiau tyrimo eigoje jis tapo įtariamuoju dėl privedimo iki savižudybės, o tolesnės apklausos tyrėjams ir surinkti įrodymai leido jam pareikšti įtarimus ir dėl narkotikų platinimo. Merginos žūties dieną balkone buvo R. Pinikas ir dar vienas vyras (A. Miltenis). Jam prokuratūra įtarimų nepareiškė nei dėl merginos žūties, nei dėl to, kad ji buvo apsvaiginta.

Po nelaimės prabilusios merginos draugės pasakojo, kad R. Pinikas dar Vilniuje po Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymo sekiojo paskui Dovilę ir nuvyko į jos namus, kur vyko pasisėdėjimas po renginio. Viena draugių tikino, kad Dovilė jau buvo apsvaiginta, kai išvyko su R. Piniku į Klaipėdą – ji nekontroliavusi savo veiksmų, buvo apatiška, keistai elgėsi.

Dovilės artimieji po tragedijos DELFI sakė, kad jie nori sužinoti tiesą ne tik dėl savęs. Tuo pačiu ši tragedija atskleidžia tą šou verslo pusę, apie kurią vengiama viešai kalbėti.

Advokatas sako, kad pagal turimus įrodymus pakanka pagrindo įtariamajam R. Pinikui inkriminuoti kur kas sunkesnius nusikaltimus: išžaginimą, nes Dovilė buvo apsvaiginta, nužudymą, prekybą žmonėmis ir poveikį liudytojai. Pats R. Pinikas DELFI papasakojo savo įvykių versiją, jis neigia kaltę dėl merginos išnaudojimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (595)