Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pareiškėjui UAB „Sekmadienis“ paskyrė 2 000 Lt baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą –reklama draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai. Skundžiamame nutarime buvo nustatyta, kad R. K. pavasario/vasaros kolekcijos pristatymo reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai, kadangi ja buvo menkinami religiniai simboliai, naudojant Jėzaus Kristaus ir Šv. Mergelės Marijos prototipus.

LVAT teisėjų kolegija šioje byloje vertino, jog atsakovas ginčijamame nutarime padarė teisingą išvadą, kad reklamos elementų visuma, jų išdėstymas, vaizduojami asmenys bei simbolika vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, jog reklamoje vaizduoti asmenys ir simboliai sietini su religiniais simboliais, o reklamoje naudoti teiginiai („Marija brangi, kokia suknelė!”, „Jėzau, kokios tavo kelnės!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengęs!“) dar labiau sustiprina bendrą reklamos įspūdį, jog reklamoje pavaizduoti asmenys sietini su religinėmis personalijomis.

Įvertinusi bylos aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog R. Kalinkino pavasario/vasaros kolekcijos pristatymo reklamos vaizdiniuose religinė simbolika naudota netinkamai. Skleista reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, nes religija, kaip tam tikra pasaulėžiūros forma, neišvengiamai prisideda prie visuomenės narių moralės formavimo, religinio pobūdžio simbolika asmenų ir visuomenės dvasinių vertybių sistemoje užima reikšmingą vietą, o netinkamas jos naudojimas ją menkina, neatitinka visuotinai priimtos moralės ir etikos normų. Teismo vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių bei sakralumo simbolių gerbimo principų.

R. Kalinkinas

© Organizatorių nuotr.

LVAT teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog byloje yra pateiktas beveik šimto tikinčiųjų kreipimasis į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, kuriame išreikštas pasipiktinimas byloje analizuojama reklama. Lietuvos reklamos biuro Arbitražo komisija bei Lietuvos Vyskupų Konferencija šią reklamą taip pat įvertino kaip pažeidžiančią visuomenės moralės principus.

LVAT šioje byloje paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.