Pirmiausiai Karina ištraukia knygą, kurios dėka kažkada atrado ramybę. „Ši knyga man padėjo labai sunkiu gyvenimo momentu. Kai ją skaitydavau, pasinerdavau į tai, kas joje parašyta ir pamiršdavau realybę.”

Pirmagimį auginanti Karina sako, kad gimus sūnui gavo daug žaislų, bet šis – išskirtinis: „Tai – pirmas ir mėgstamiausias sūnelio žaisliukas, jį pirmąjį Majus lietė. Dovanojo draugai.”

„Iš tėčio pusės močiutės druskinė, kurią ji parsivežė į Lietuvą iš Tadžikistano.” Kai Karina kraustosi, ši mažytė druskinė visada keliauja kartu.

Ši sagė Karinai yra kaip šeimos relikvija – anksčiau ja puošėsi Karinos močiutė, o paskui blizgus papuošalas atiteko Karinai. „Čia iš mamos pusės senelio antros žmonos sagė. Mano močiutė yra mirusi, jos net nesu mačiusi. Antroji senelio žmona man buvo kaip močiutė. Sagė jau ir sulūžusi truputį, akutė iškritusi, bet man ji vis tiek brangi. Kažkada ją ir nešiodavau, buvau labai madinga.”

„Tai vienas iš žiedų, kuriuos man dovanojo mano tėtis – jis juvelyras. Jis pats man jį padarė ir padovanojo 17-tojo gimtadienio proga.”

„Visai neseniai šitą žiedą su rubinu gavau dovanų nuo mamos – kai laukiausi Majaus. Mama kažkur perskaitė, kad rubinas saugo kūdikį ir besilaukiančią moterį. Sakė, kad kol vaikutis dar mažas, nenusiimčiau. Tai ir nešioju – nenusiimu.” Kai Karinos mama rinko žiedą, pardavėjos klausė, ar tai dovana mergaitei – tokie smulkūs Karinos pirštai.

Daiktas, kurį Karina nešioja kasdien jau pusmetį – vestuvinis žiedas. Platus, balto aukso, su daugybe mažų deimančiukų – tokį patį, tik be deimantų, nešioja ir Karinos vyras Saulius.

„Pakabuką su mėnulio akmeniu gavau dovanų – pirktas vienoje mugėje. Jis padarytas pagal autentišką viduramžių damos papuošalą. Turiu jį gal dešimt metų. Jį ne visada nešioju, bet matė jis tikrai daug, turėtų, ką papasakoti.”

Raktų pakabuką su užrašu „Cannes” Karina nusipirko pati, kad niekada nepamirštų vienos geriausių gyvenimo kelionių. „Prieš pora metų keliavom su sese į Monaką, buvome Kanuose. Kai žiūriu į ranktų pakabuką, užplūsta geri prisiminimai – Monte Karlas, ta šalis… Turbūt geriausia kelionė.”

„Tai simbolinis reikalas – saugantis nuo blogos akies. Tokį siūlą nešioja visa mūsų šeima. Panašu į Kabala (religinis judėjimas – aut.past.), bet aš jos nepraktikuoju. Sakoma, kad toks raudonas siūliukas atmuša, saugo nuo blogos akies. Nešiojau tokį pat prieš pora metų, bet nutrūko, o su Majaus gimimu vėl užsirišom, tik jau visi. Yra pirkti ir specialių juostelių, bet mes užsirišom paprasčiausią raudoną siūlą. Esu girdėjus, kad jei kartą nutrūksta, nebereikėtų antrą kartą rištis, bet užsirišau. Ai, man ir gražu. Tokia nesąmonė, bet man patinka.”

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (118)