Nėriniuota kreminės spalvos suknele pasipuošusi R. Saulytė ceremonijos metu rankose spaudė geltonų ir baltų frezijų puokštelę. Kūdikio besilaukianti moteris neslėpė – išsirinkti apdarą tokiu metu nebuvo lengva užduotis.
„Kadangi ruošiuosi tapti mama – išsirinkti drabužį buvo ganėtinai sudėtinga. Pirmiausia, skyriau dėmesį patogumui, o kadangi moteris nori būti žavi, tai pabandžiau patogumą suderinti su elegancija, – šypsojosi nuotaka. – Kad ir minimalia.“
Anot jos, vestuvinės suknelės paieškos neužtruko ilgai: „Visada žinojau, ko noriu, bet svarbiausia man – ne drabužiai, o žmogus, kuris yra šalia“.
Jiedu sutartinai kartojo, kad nė vienam rankos prieš svarbų žingsnį nesudrebėjo. „Iš pat ryto gavau tulpių ir mylimo vyro bučinį, taip kad rankos tikrai nesudrebėjo“, – nusijuokė R. Saulytė.
Pasidomėjus, kodėl pora nusprendė tuoktis kovo 8-ąją, Renata patikino, kad ši šventė jai ypatinga. „Ši diena man visuomet asocijavosi su labai gražia pavasario švente, su atgimimu, gamtos pabudimu, moteriškumo simboliu. Kai rinkomės datą, pagalvojome, o kodėl gi ne? Nors ir savaitės vidurys, diena pasitaikė labai saulėta, – DELFI pasakojo Renata. – Kuo ne pavasaris? Mūsų gyvenimo pavasaris!“
Jos išrinktasis, išgirdęs klausimą, kur pora planuoja atšvęsti šią ypatingą dieną, nusijuokė: „Kiekviena diena, kaip šventė!“ Tiesa, kiek vėliau pridūrė, kad šventė tikrai bus.
„Su šeima, uždarame rate, su vaikais. Pabūsime ir pavakarieniausime, kukliai. Išties pagrindinė mūsų santuokos data, mes planuojame, kad bus tada, kai gims leliukas. Tai turėtų būti rugsėjį, – apie vaikelio laukimą ir antrąsias vestuves kalbėjo R. Saulytė. – Mes tikrai esame apsisprendę, kad su leliuko, kurio labai laukiame, krikštynomis, suruošime gražią šventę, į kurią pakviesime draugus ir iš svetur, iš užsienio. Manau, turėsime dvi šventes vietoje vienos.“
